Neveiksnaus Asmens Turto Administratoriaus Funkcijos: Teisinis Reglamentavimas ir Praktiniai Aspektai

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama globa ir turto administravimas Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius aspektus, praktinius pavyzdžius ir dažniausiai kylančius klausimus. Straipsnis skirtas padėti suprasti šią sudėtingą sritį tiek teisininkams, tiek ir eiliniams piliečiams, susiduriantiems su artimųjų neveiksnumo klausimais.

Įvadas

Pastaruoju metu dažnai sulaukiama klausimų dėl globos ir turto administravimo, ypač kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu dėl abejonių dėl jo veiksnumo. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasirūpinti neveiksniu pripažinto asmens finansais, pensija ir socialinėmis išmokomis? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, aptarsime teisinį reglamentavimą ir pateiksime praktinių patarimų.

Veiksnumas ir Neveiksnumas pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnis apibrėžia veiksnumą kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises, prisiimti pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai.

LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo tokiu visose srityse. Teismas sprendime nurodo konkretų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Neveiksnumo ir Riboto Veiksnumo Nustatymo Tvarka

Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas nustatomi teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu).

Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).

Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai.

Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).

Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

Globos ir Rūpybos Nustatymas

Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.

Globėjo ir Turto Administratoriaus Skyrimas

Pagal teisės aktus, neveiksnaus asmens turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas turto administratorius. Juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.

Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.

Turto Administratoriaus Įgaliojimai ir Atsakomybė

Administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Jis turi laikytis LR CK 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius.

Visi sandoriai, susiję su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.

Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis.

Būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.

Teismo Leidimo Gavimas Sandoriams su Neveiksnaus Asmens Turtu

Kai dėl vienų ar kitų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti.

Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 1500 eurų, taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas. Pastariesiems sandoriams visais atvejais reikia išankstinio teismo leidimo, net jei to sandorio vertė neviršija 1500 eurų sumos.

Kreipiantis į teismą, reikia parašyti prašymą, kuriame reikėtų išdėstyti norimo sudaryti sandorio aplinkybes: sąlygas, vertę, konkretų asmenį, su kuriuo bus sudaromas sandoris, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar sutarties projektą. Taip pat teismui būtina pateikti nekilnojamojo turto registrų išrašą iš Registrų centro (įrodymą, kad parduodamas turtas priklauso neveiksniam asmeniui) ir teismo nutartį, kuria pateikiantis prašymą asmuo yra paskirtas turto administratoriumi. Jei yra prašoma disponuoti neveiksnaus asmens lėšomis, kurios yra banke, teismui reikia pridėti banko sąskaitos išrašą.

Prašymas išduoti teismo leidimą turi būti išduotas per 5 dienas nuo prašymo priėmimo. Teismas šį dokumentą, kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą, gali priimti per 10 dienų, o išnagrinėti per 5 darbo dienas. Vadinasi, maksimalus laikotarpis - nuo prašymo atnešimo ir padavimo teisme iki išnagrinėjimo - užtruktų apie pusę mėnesio.

Rūpyba Veiksniems Asmenims Dėl Sveikatos Būklės

LR CK įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas.

Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.

Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos

Prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo, nuoširdžiai rekomenduojama gerai apsvarstyti šią problemą, įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę.

tags: #neveiksnaus #asmens #turto #adminitratorius