Kaip palaikyti smagų bendravimą: patarimai ir įžvalgos

Bendravimas - vienas iš svarbiausių žmogaus socialinių-psichologinių poreikių, kurį - daugiau ar mažiau išreikštą - turime visi. Mūsų tokia prigimtis - mes jaučiame poreikį dalyvauti bendroje veikloje, būti kartu, priklausyti grupei, padėti ir priimti pagalbą, palaikyti ir jausti emocinį kontaktą. Šis poreikis suartina žmones, suteikia galimybę plačiau pažinti save ir supantį pasaulį.

Bendravimą galime pavadinti veikla, nes humanistine prasme jis turi aiškius motyvus: būti visumos dalimi, bendradarbiauti, draugauti, būti naudingais ir reikalingais. Tai ne tik žodžiai, bet ir požiūrių, elgesio, poelgių, tikslų sąveika. Jis būna įvairus, priklausomai nuo situacijos ir bendraujančių žmonių: pavyzdžiui, vyriškas bendravimas skiriasi nuo moteriško, buitinis - nuo darbinio, šeimos - nuo draugų bendravimo, dalykinis - nuo asmeninio.

Ritualinis bendravimas ir proksimaliniai parametrai

Įdomu tai, kad mūsų gyvenime yra nemažai ritualinio bendravimo - tai ryšiai su sociumu. Jį galime pavadinti paviršutinišku, tačiau įprastu ir palaikomu, todėl ir tapusiu ritualiniu. Ritualinis bendravimas neliečia svarbių žmogaus interesų, tačiau be jo žmogus pasijunta socialiai izoliuotas.

Beje, yra ir proksimaliniai (lot. proximus - artimiausias) bendravimo parametrai - kai pagal atstumą tarp žmonių nustatomas jų bendravimo lygmuo. Antropologas E. T. Hall’ as sukūrė mokslą - proksemiką ir nustatė keturias bendravimo zonas ir distancijas, nurodančias bendravimo pobūdį tarp žmonių:

1. Vieša, visuomeninė - nuo 3,5 m ir daugiau.
2. Socialinė zona - nuo 1,2 iki 3,5 m.
3. Asmeninė zona - 45 cm - 1,2 m. Šioje erdvėje bendrauja žmonės, tarp kurių yra asmeniniai ryšiai.
4. Intymi zona - nuo 0 iki 45 cm. Į šią erdvę įleidžiami tik patys artimiausi žmonės. Kiekvienas žmogus pasijunta nejaukiai, jei yra pažeidžiama jo intymi zona.

Pozityvus bendravimas ir jo tikslai

Kad bendravimas būtų pozityvus, mes turime mokytis bendrauti - to galime išmokti tik bendraudami. Turime žinoti ir savo bendravimo tikslus, pastebėti neefektyvaus bendravimo pasekmes ir suprasti jų priežastis. Jei norime nuoširdaus bendravimo, mūsų tikslai turi būti geranoriški. Na, o problematišką - grįstą manipuliacijomis, konfliktais ir kaltinimais bendravimą net bendravimu nesinori vadinti, nes jis ne tik neefektyvus, bet ir destruktyvus. Kaip jūs manote?

Karantino įtaka bendravimui

COVID-19 apvertė aukštyn kojomis kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Pandemijos pradžia buvo tikras šokas mano sistemai. Laikui bėgant ir situacijai prastėjant visame pasaulyje, suprastėjo ir mano psichologinė savijauta.

Bendravimo atžvilgiu mano gyvenime niekas stipriai nepasikeitė. Nepaisant to, kad mes jau ilgai bendraujame nuotoliniu būdu, karantino dėka dar labiau suartėjome, pradėjome dvigubai daugiau susirašinėti ir skambinti vienas kitam. Vienu iš būdų, kaip praleisti laiką, tapo „Netflix“ serialų maratonai ir kompiuteriniai žaidimai. Šis pastovus kontaktas su draugais išmokė mane suprasti, jog aš nesu viena ir jog mano jausmai yra normalūs bei suprantami.

Darbas ir mokymasis iš namų turi daug privalumų, tačiau kartu reikalauja kiekvieno iš mūsų vidinių pastangų išlikti darbingais bei pozityviai nusiteikus. Kalbant apie motyvaciją, svarbu atsiminti, ką ją ne taip paprasta išlaikyti ir esant įprastoms gyvenimo aplinkybėms. Savo motyvaciją sustiprinsite, kai įprasminsite dalykus, kuriuos darote. Atsakykite sau: kas man yra prasminga, kodėl aš tai darau?

Emocijos bei jausmai apskritai nėra nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra, o kiekvienas potyris yra savaip reikšmingas. Jis mums kažką parodo, suteikia atsakymą apie tam tikrus dalykus mūsų gyvenime. Lygiai taip pat svarbu prisiminti, jog viskas gyvenime turi pabaigą. Visi sunkumai ir įvairiausi kasdienybės išgyvenimai.

Jei pajautėte apatiją, kad visiškai nieko nebesinori, niekas nebedžiugina, tai ženklas, kad reikia pailsėti. Apatija neretai yra nuovargio išraiška ar emocinio išsekimo padarinys. Štai dėl ko svarbu savo dienotvarkėje suplanuoti poilsį, dienas ar valandas, kai pabėgsite iš rutinos. Panašiai yra su nerimo ir panikos priepuoliais. Stenkitės atsakyti sau, kas yra nerimo šaltinis, kodėl aš nerimauju? Ką galėčiau padaryti, kad nerimo sumažėtų?

Maži malonumai ir "Hygge" filosofija

Mažus dalykus gyvenime esame linkę vertinti kaip malonius, bet ne visada būtinus. Kiekvieną kartą atsisakę malonumo, iš savęs atimame galimybę pasijusti geriau. Dažnai pristingame, kad ir nedidelių pastangų sukurti jaukią aplinką, kurioje jaustumės saugūs, priimti, atsipalaidavę ir galėtume tiesiog būti savimi.

Patyrę kad ir nedidelį malonumą, akimirksniu patiriame teigiamų emocijų. Deja, po kelių minučių prie jų priprantame ir nebejaučiame nieko ypatingo. Todėl, norėdami vėl patirti malonumą, turime jį išskaidyti į mažas dalis ir jį ištęsti laike. Pavyzdžiui, kad pasimėgautume šokoladu, plytelę sulaužome į smulkesnes dalis ir valgome po vieną. Kad jaustume kavos teikiamą malonumą, išskirstome visus per dieną išgeriamus puodelius: rytinis, kitas po pietų, trečias - prieš pradedant svarbią užduotį ir t.t.

Danai turi receptą, kuris padeda smegenims išskirti daugiau opiatų ir patirti dar daugiau malonumo - tai „hygge“. Tiksliai išversti šį žodį iš danų kalbos praktiškai neįmanoma. Pats žodis „hygge“ yra kilęs iš senosios norvegų kalbos ir reiškė „gerovė“. Tai lyg savotiškas menas sukurti malonų intymumą kasdienybėje.

Plačiąja prasme „hygge“ reiškia jaukios aplinkos sukūrimą, kurioje mėgaujamasi maloniais dalykais su artimais žmonėmis. Degančių žvakių šviesa yra „hygge“. Žiūrėti filmą su mylimu žmogumi ir valgyti spragėsius yra „hygge“.

Susanne Nilsson, „hygge“ filosofijos tyrinėtoja, pataria nuolat atkreipti dėmesį į supančią aplinką ir vidinę savijautą. Norėdami sužadinti jaukumą ir patirti „hygge“, turėtume laiką leisti mums maloniose erdvėse, kuriose esantys daiktai kuria šiltą ir saugią atmosferą. Didelį vaidmenį savijautai turi ir patalpų apšvietimas, tad reikėtų vengti fluorescencinės ar mėlyno atspalvio dirbtinos šviesos. Erdvę patartina apšviesti taip, kad ji atrodytų minkštesnė, mažesnė, pripildyta gelsvumo.

M. Wikingas rekomenduoja tamsiuoju paros metu uždegti kiek įmanoma daugiau žvakių ir netingėti užkurti židinio. Anot jo, pagrindinis „hygge“ triukas - prisitaikyti prie esamo sezono estetikos, kad namai taptų laimės ir jaukumo tvirtove.

„Hygge“ jausmą suteikia ir kiti žmonės. Jie itin svarbūs laimės sudedamoji dalis. „Hygge“ ekspertai rekomenduoja kviesti draugus į svečius, kartu žaisti stalo žaidimus arba tiesiog jaukiai pasikalbėti gurkšnojant šiltą gėrimą. Jeigu neturite galimybės pasikviesti svečių, jaukų laiką galite leisti mėgstamoje kavinėje.

Danė psichoterapeutė Iben Sandahl teigia, kad ryšys ir bendravimas su aplinkiniais gyvenimui suteikia visokeriopą prasmę. Atskirti nuo kitų nebegalime patirti pilnos laimės, visiškai savęs realizuoti, jausti visavertį gyvenimą. Bendrumas taip pat padeda sumažinti patiriamą stresą. I. Sandahl mano, kad žmogus, turėdamas su kuo pasikalbėti sunkiais gyvenimo momentais ir patirdamas nuolatinį socialinį palaikymą, kur kas drąsiau pasitinka iššūkius ir įveikia juos nepalūždamas. „Hygge“ filosofija gali tapti palaikančiu ir kokybišku gyvenimo būdu, kur ilgalaikiam stresui nelieka vietos.

Kaip puoselėti "Hygge":

• Pasitikėti ir dalintis.
• Būti empatiškam.
• Būti sąžiningam.
• Būti pažeidžiamam.
• Komandiškumas.

Ilgalaikiai santykiai: kaip išlaikyti susidomėjimą

Ilgalaikiai santykiai reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų. Meilė ir buvimas santykiuose nėra savaime suprantamas dalykas. Mylėti - lyg rūpintis gėle: ją reikia prižiūrėti, laistyti ir tręšti, kad ji augtų ir žydėtų. Tad kaip išlaikyti susidomėjimą vienas kitu ilgalaikiuose santykiuose?

Asmeninis tobulėjimas

Jei partneriai asmeniškai netobulėja ir į bendrą saugią aplinką neatneša kažko naujo iš išorės, kažko, kas juos papildytų, padėtų jiems vystytis bei augti, - tokie santykiai greitai išsenka. Kitaip tariant, židinys yra, bet ugnis nedega, nes neįmetama malkų.

Siekiant išlaikyti susidomėjimą vienas kitu, svarbu, kad abu partneriai kuo labiau tobulėtų - geriausia, skirtingomis kryptimis ir skirtingais kampais. Ir, žinoma, dalytųsi tais skirtumais grįžę į bendrą savo erdvę. Galima sakyti, tai ir yra esminis santykių palaikymo mechanizmas - jei mes abu „nemedžiosime“ įdomumo, naujovių, augimo išorėje, tai vieną dieną mums teks suvalgyti vienas kitą.

Svarbu priimti, jog pasaulis yra nuolat besikeičiantis, kasdien keičiamės ir mes patys, mūsų partneriai. Todėl galbūt tarpusavio santykiuose reikėtų siekti ir to lankstumo, neįsikabinti, kad neva „prieš dešimt metų buvo taip, o kodėl dabar taip nevyksta“.

Kol vienam „poliui“ įdomu, kas vyksta kitame ir skiriama laiko pabūti kartu, išgirsti vienas kitą - tol bendrumas išlieka. Taigi net jei partneriai yra absoliučiai skirtingi, domisi skirtingais dalykais, bet tarp jų vis dar vyksta „dalybos“, smalsaujama, ką veikia kita pusė - jų santykis gali būti dar stipresnis, nei tarp panašių interesų turinčių žmonių.

Atviras bendravimas ir tarpusavio supratimas

Svarbu palaikyti abipusį kontaktą: išsiaiškinti, ko norime vienas iš kito, kas mums įdomu, kaip matome mūsų santykius. Svarbu nebandyti interpretuoti, ko tas žmogus nori ar ką galvoja, o tiesiog mokytis kalbėtis ir išgirsti, ką sako partneris.

Atviras bendravimas padeda išvengti nesusipratimų ir stiprina abipusį ryšį. Svarbu suprasti, kad santykiai neturi būti tobuli. Pasitenkinimą atneša gebėjimas priimti gyvenimo realybę ir su ja susitaikyti, kartu spręsti problemas ir surasti kompromisų. Klaidų neišvengsite, tačiau svarbiausia - jas pripažinti ir mokytis. Švelnus grįžimas prie savo vertybių padeda stiprinti santykius.

Iliuzijų atsisakymas ir individualumo priėmimas

Svarbu santykiuose ieškoti tų bendrų „sąlyčio taškų“: suprasti, ką galima išspręsti, pakeisti; o ko negalima pakeisti - susitaikyti. Ir tai nėra blogai. Iš praktikos pastebiu, jog dažnai santykiuose pradedama konkuruoti - kas čia geresnis, protingesnis, kuris geresnis tėvas ar mama. Tuomet ta partnerystė tampa nebe komanda (kas turėtų būti), o dviejų egoistinius poreikius tenkinančių žmonių, kurie nori jaustis svarbūs, ryšys.

Individualumas, buvimas kitokiu juk yra vertybė. Svarbu sau pripažinti, kad aš esu kitoks, kažkuo skiriuosi nuo kito. Taip pat ir laimė yra labai individualus, asmeniškas dalykas. Jei norite užmegzti tvirtus santykius, leiskite sau būti pažeidžiamiems bendraudami su partneriu, pripažinkite, jog turite trūkumų ir kompleksų. Tada galėsite būti atlaidesni kito netobulumui.

Lankstumas ir prisitaikymas

Pasaulis nuolat keičiasi, todėl svarbu būti lanksčiais ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tai reiškia, kad reikia priimti, jog santykiai ir partneris keičiasi, ir neįsikabinti į praeitį. Lankstumas padeda išvengti nereikalingų konfliktų ir leidžia santykiams augti.

Neįmanoma būti idealiu partneriu ar sukurti tobulų santykių. Klaidos neišvengiamos, o pastangos visada viską daryti teisingai sukelia nereikalingą stresą. Mylėti vienam kitą reiškia priimti kito trūkumus ir kartu siekti supratimo bei atjautos. Aukšti reikalavimai sau ar partneriui gali tapti dideliu emociniu krūviu.

Draugystė santykiuose

Pastebiu, jog dažnai partneriai atitinka vienas kitą seksualinėje, emocinėje srityje, kartu palaiko buitį, bet, pavyzdžiui, skiriasi intelektualinėje plotmėje. Tokiais atvejais moteriai jos draugas vyras gali būti tas žmogus, su kuriuo ji kalbasi filosofinėmis, intelektualinėmis temomis.

Komandos žaidimai: mokymasis bendrauti ir spręsti problemas

Komandos žaidimai - ne tik smagu, bet ir vertingas įrankis, kuris padeda suprasti kitus, spręsti problemas ir gerinti komandos darbą. Kasdieniame gyvenime mokėti spręsti bėdas yra labai svarbu.

Žaidimai, kai reikia dirbti kartu, yra geras būdas mokytis išspręsti bėdas su kitais. Sėkmė šiuose žaidimuose priklauso nuo gero bendravimo ir sprendimų priėmimo kartu. Dinamika žaidimuose verčia greitai mąstyti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Žaidėjai vis laiką analizuoja, planuoja veiksmus ir keičia taktiką atsakant į naujas žinias.

Žaidimai, kai reikia dirbti kartu, taip pat gerina gebėjimą spręsti trintis ir stiprina pasitikėjimą tarp komandos narių. Žaidėjai mokosi palaikyti vienas kitą ir kurti pasitikėjimą - tai svarbu geram komandos darbui. Be to, mokslas rodo, kad tokie žaidimai moko empatijos, suteikiant gebėjimą jausti ir dalintis jausmais su kitais.

Kad žaidimai veiktų pamokose, reikia rinktis tinkamus amžiui, aiškiai nusakyti, ko siekiame, ir aiškiai paaiškinti taisykles. Įdomiai, žaidimai taip pat gali padėti mažinti pyktį klasėse. Žaidimai kartu padeda mokiniams geriau dirbti komandoje.

Žaidimų pasirinkimas pagal amžių

tags: #net #nzn #svarbu #kad #butu #abiem