Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Viešojoje erdvėje paskelbta skandalinga naujiena apie Naujosios Zelandijos piliečiams įvaikinti atiduodamą dešimtmetę mergaitę iš Lietuvos. INIT TV šaltinių teigimu, Naujosios Zelandijos gyventojai lietuvaitę išsirinko iš jiems pateiktos duomenų bazės.
Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus, kurie yra keliami tarptautiniam įvaikinimui, sąlygas bei tvarką. Panagrinėsime, kokie teisės aktai reglamentuoja šį procesą ir kokie aspektai yra svarbiausi užtikrinant vaiko interesus.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino laišką, kuriame aiškinama, kad informacija apie įvaikinti į Naująją Zelandiją atiduodamą dešimtemetę yra klaidinanti. Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė šiuo metu auga globos institucijoje, o ne pas globėjus. Kitų metų pradžioje į Lietuvą taip pat planuoja atvykti ir šeima iš Naujosios Zelandijos, kuri norėtų įsivaikinti mergaitę. Šiuo metu mergaitė su potencialia įtėvių šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje sakoma, kad vaikas turi teisę augti savo šeimoje, tačiau dėl objektyvių aplinkybių kartais vaikai netenka savo šeimos aplinkos ar dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti, tuomet vaikams turi būti suteiktas atitinkamas priežiūros būdas: globa (rūpyba šeimoje), institucinė priežiūra ar įvaikinimas. Vaikams reikia suteikti galimybę gyventi šeimoje, augti meilės, supratimo, sėkmes atmosferoje. Vaikų poreikis augti šeimoje pripažįstamas daugelyje pasaulio šalių ir tai leidžia įvaikinimo ssantykiams vystytis tarptautiniu mastu. Tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tik tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs, šeima jam randama kitoje valstybėje.
CK 3.224 str. reglamentuoja įvaikinimo galimybę užsienio valstybės piliečiui. Laikantis šioje normoje išdėstyto reikalavimo, užsienio valstybės piliečiui, įvaikinančiam vaiką, taikomos šio kodekso 3.209 - 3.221 sstr. nustatytos taisyklės. Įvaikinamasis yra vaikas, kuris laikinai ar visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti.
Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros vyksta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus).
Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą.
Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti čia: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr.
Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką.
Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje.
Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra.
Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį.
Įvaikinimo Sąlygos ir Reikalavimai
CK 3.209 straipsnis įvardija, kokius vaikus leidžiama įvaikinti. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Tiek lietuviams ir užsieniečiams, norintiems įsivaikinti, visų pirma imperatyviai reikalaujama, kad įvaikinamas būtų tik vaikas, įtrauktas į įvaikinamų vaikų sąrašą. Net, jeigu norimas įvaikinti vaikas ir yra įįtrauktas į sąrašą, užsienietis galės įsivaikinti tik jei per šešis mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti sąrašą nebuvo Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti minėtąjį vaiką. Taigi 3.209 straipsnis, antrosios dalies nuostata ne tik suteikia teisę įvaikinti tik tam tikrus vaikus, bet ir suteikia pirmenybę Lietuvos Respublikos piliečiams įsivaikinti Lietuvoje vaiką užsieniečių atžvilgiu.
CK nustato, kad įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus.
Paminėtina ir CK 3.209 str. 6 dalies nuostata, įtvirtinanti dar vieną išimtį iš bendrosios taisyklės, kad brolius ir seseris būtina įvaikinti kartu - numatyta, jog vaikai gali būti išskirti, kai dėl įvairių aplinkybių broliai ir seserys jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimą kartu. Minėtos išimties prasme svarbu įsitikinti, kad nėra galimybių tokius vaikus apgyvendinti kartu.
Nacionaliniai įstatymai teisę įvaikinti sieja su pilietybe - LR piliečiams suteikiama pirmenybė prieš kitus įvaikintojus, jeigu norima įvaikinti tą patį vaiką.
Pažymėtina, kad CK nustato reikalavimus, taikomus įvaikinantiems asmenims. Jie taikomi ir Lietuvos ppiliečiams, ir užsieniečiams.
- Nustatytas yra maksimalus amžius, iki kurio dar galima įvaikinti, - penkiasdešimt metų. Tačiau dėl mmaksimalaus amžiaus CK nuostata yra gana lanksti, pripažįstanti teismui teisę išimtiniais atvejais leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
- CK nustato, kad teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais ši teisė suteikiama nesusituokusiems asmenims ar vienam iš sutuoktinių.
Asmenų, norinčių įsivaikinti, apskaitą, tvarko valstybinė įvaikinimo institucija. Vaiko teisių apsaugos tarnybos sudaro aasmenų, pageidaujančių įvaikinti, ir vaikų, galimų įvaikinti, sąrašus. Šios apskaitos tikslas - kontroliuoti įvaikinimą.
Pagal CK 3.210 straipsnio ketvirtąją dalį neleidžiama įsivaikinti asmenims, jeigu jie teismo yra pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais.
Vaiko teisių konvencija (Žin.,1995, Nr.60-1501), įpareigoja valstybes, kurios pripažįsta įvaikinimo sistemą, rūpintis, kad vaikai būtų įvaikinami, jei tai leistina dėl vaiko statuso, tėvų, giminaičių ir teisėtų globėjų atžvilgiu ir jei suinteresuoti asmenys, atitinkamai pasikonsultavę, duotų sąmoningą sutikima įvaikinti.
CK reglamentuoja, kad būtinas vaiko tėvu rašytinis sutikimas. Pabrėžtina, kad labai svarbu, jog teismai patikrintų, ar sutikimas duotas sąmoningai, ar nebuvo poveikio jį davusių asmenų valiai, ar jie iš tiesų suprato įvaikinimo pasekmes.
Motinos sutikimas įvaikinti jos vaiką, jei šis yra reikalingas, turi būti pateiktas tik po vaiko gimimo.
CK reglamentuoja, jog tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas.
Kadangi įvaikinimo santykiai negali susiformuoti be valios pasireiškimo, o dažnai tėvų globos netenka ką tik gimęs kūdikis, tai nėra galimybės gauti tėvų sutikimą įvaikinti. Tokiais atvejais būtinas su vaiku susijusių asmenų (globėjų, rūpintojų, šeimynos tėvų), valdžios ir kitų institucijų sutikimas pradėti įvaikinimo procedūrą.
Atliekant tarptautinį įvaikinimą turi būti atsižvelgta į vaiko brandumą, aamžių ir, paisant šių kategorijų, turi būti užtikrinta, kad vaikas turėtų galimybę gauti teisininko konsultaciją ir būtų tinkamai informuotas dėl įvaikinimo ir dėl savo sutikimo būti įvaikintam (kai toks sutikimas reikalingus) pasekmių. Taigi turi būti atsižvelgta į vaiko norą ir nuomonę. Turi būti gautas raštiškas sąmoningas sutikimas būti įvaikintam. Jis negali būti išgautas prievartos būdu ar siekiant gauti neteisėtos finansinės naudos.
Dešimties metų amžiaus vaikas jau turi savo nuomonę, gali raikšti norus, todėl, aatsižvelgdamas į įvaikinamojo interesus, CK nustato, jog jeigu yra įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas, kuris duodamas teismui ir be kurio įvaikinimas negalimas.
Kalbant apie sąlygas, kurios yra svarbios tarptautiniam įvaikinimui, paminėtinas reikalavimas, jog jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, yra būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.
Vaiko globos ir rūpybos institucijos išvados, kad įvaikinimas yra vaiko interesais, o įvaikintojas įvykdė visus reikalavimus ir ištirtos visos aplinkybės, kad jis galėtų tapti įtėviu. Kompetentingos valstybės institucijos turi nustatyti, kad įtėviai yra tinkamai pasirengė auklėti vaiką, taip pat jos turi pasirūpinti, kad būsimiesiems įtėviams, jai yra poreikis, būtų suteikta tteisinė konsultacija.
Turi būti deramai išnagrinėtas klausimas, ar galima vaiką įkurdinti gimtinėje, ir tik po to nuspręsta, kad tarptautinis įvaikinimas labiausiai atitinka vaiko interesus. Pirmąją sąlygą lemia principas, kad užsieniečiai negali įsivaikinti vaiko, jei jį nori įsivaikinti Lietuvos pilietis. Šio principo įgyvendinimas vyksta remiantis įvaikinimo apskaita.
Prioritetai Vaikų Įvaikinime
Pagal tarptautinius dokumentus teismui yra privaloma patikrinti, ar negautas Lietuvos Respublikos piliečių prašymas įvaikinti, nes tarptautinis įvaikinimas yra tik vaiko priežiūros jo gimtojoje šalyje alternatyva. CK jau nustato, kad įvaikinimas užsieniečiams tampa galimas, jei per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką.
Svarbiausi aspektai
- Prioritetas Lietuvos piliečiams: Pirmenybė teikiama Lietuvos piliečiams, norintiems įvaikinti vaiką.
- Vaiko interesai: Visos procedūros turi būti vykdomos atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
- Vaiko sutikimas: Jei vaikui yra dešimt metų ar daugiau, būtinas jo raštiškas sutikimas.
- Tėvų sutikimas: Būtinas tėvų sutikimas, jei jie nėra mirę, nežinomi arba neterminuotai apribota tėvų valdžia.
Ši informacija padeda geriau suprasti tarptautinio įvaikinimo procesą Lietuvoje, užtikrinant, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
tags: #nesutikti #buti #ivaikintam #tarptautniu #mastu