Klausimai apie statybas nuosavame žemės sklype, ypač kai planuojama statyti nedidelį namą, pirtį ar kitą statinį, yra labai dažni.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kada reikalingas statybos leidimas, kada reikia rengti projektą ir kokie reikalavimai taikomi įvairiems statiniams.
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80 m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Šis straipsnis skirtas paaiškinti, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar visgi ne.
Aptarsime tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykite šaltinius - įstatymus.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą:
Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją.
Būtent čia ir "gyvena" tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien.
Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodo namų statyba
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5 m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80 m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80 m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80 m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamio statyba
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80 m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3 m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Žemės ūkio paskirties sklypas ir pirtelės statyba
Turiu 1 ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80 m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Priestato ar garažo statyba prie namo miesto teritorijoje
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50 m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras dėl statybos leidimų
Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Vis dar pasitaiko klausimų, kada nereikalingi namų projektai ir statybų leidimai. Pabandysime pateikti savo turimą informaciją, kad susigaudyti būtų lengviau.
- Statant namus VISADA reikalingi statinio PROJEKTAI, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai.
- Jei tai nedidelė pirtis, garažas ar sandėliukas, projektas gali būti subraižytas paprastai, bet kad būtų aiškus tarpusavio susitarimas ką klientas užsako ir ką statybininkai pastato.
- Labai patartina bet kokios paskirties namo projektą su architektu uždėti ant toponuotraukos ir sužymėti su matininku namo vietą sklype, kad nebūtų taip, kad namą pridavinėjant paaiškės, jog neišlaikėte būtinų atstumų, neįvertinote tiksliai savo ribų ir pažeidėte kaimyno teises arba apsaugos zonas.
- Gyvenamajam namui, nepriklausomai nuo jo dydžio, VISADA bus reikalingas pilnas projektas ir STATYBOS LEIDIMAS su tinklų projektais, energiniu modeliavimu, konstruktyvine ir architektūrine projekto dalimis, nes visų dydžių gyvenamieji namai turi būti sertifikuoti ir atitikti A++ energinę klasę.
- Statybų leidimą galima gauti tik paruošus namo projektą pagal esamus tuo metu reikalavimus, tuo užsiima atestuoti architektai projektuotojai.
Leidimo statyti naują statinį nereikia:
- sodo namams iki 50m2 sodų bendrijoje rajone,
- ūkiniams pastatams iki 50m2, aukštis 5m namų valdoje mieste (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 namų valdoje rajone (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 ūkininko sodyboje rajone, turint ūkininko pažymėjimą, o tarpatramis neturi viršyti 6m.
Leidimas privalomas šiais nesudėtingojo (iki 80m2) statinio statybos atvejais:
- Statant ar rekonstruojant I grupės (ūkinis iki 50m2 /aukštis iki 5m, sodo iki 80m2/aukštis iki 8,5m) nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Statant ar rekonstruojant II grupės (gyvenamasis, ūkinis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt.
- Statant II grupės (gyvenamasis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
- Rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.
- Statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Aikštelės, pavėsinės, šiltnamiai ir kt. nesudėtingi statiniai statomi gyvenamojo namo sklype nereikalauja statinio projekto ir statybos leidimo, esant toms pačioms sąlygoms.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius būtina išlaikyti ne mažesnį negu 1 m atstumą iki sklypo ribos. Norint sumažinti šį atstumą, būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Statinio projekto nereikia rengti ir statybos leidimo nereikia gauti, kai yra atliekami būsto paprastojo remonto darbai, nekeičiama pastato išorė ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys. Statinio paprastojo remonto statybos rūšiai priskiriami statybos darbai, kai atliekant statybos darbus yra nekeičiamos (nepertvarkomos, nestiprinamos, nesilpninamos, nekeičiamos) statinio laikančiosios konstrukcijos.
Statybos darbai gali būti vykdomi ūkio, rangos, mišriu, statybos valdymo ir kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais.
Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025-02-27
Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.
Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.
Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis - iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.
Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą.
Pavyzdžiui, 1-2 m aukščio tvora ar 0,2-1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2-5 m aukščio tvora arba 1-2 m aukščio atraminė sienutė - II grupei.
Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.
Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui - taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama.
Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.
Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.
Žemiau pateikiama lentelė iliustruojanti, kada reikalingas statybos leidimas nesudėtingiems statiniams:
| Statinio tipas | Maksimalus plotas | Aukštis | Reikalingas leidimas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sodo namas | 80 m2 | 8,5 m | Ne, jei ne saugoma teritorija | Sodų bendrijoje |
| Ūkinis pastatas | 50 m2 (mieste)80 m2 (rajone) | 5 m (mieste)8,5 m (rajone) | Ne, jei ne saugoma teritorija | Namų valda, jei jau yra gyvenamas namas |
| Šiltnamis | 80 m2 | - | Ne | Bet kurioje teritorijoje |
| Pirtelė | 80 m2 | - | Ne, jei ne saugoma teritorija | Žemės ūkio paskirties sklype su adresu |
| Garažas (mieste) | 50 m2 | - | Taip | Prie namo miesto teritorijoje |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai gali keistis, todėl visada rekomenduojama pasikonsultuoti su vietos savivaldybės specialistais.
Statybą leidžiančio dokumento išdavimas per IS „Infostatyba“
Kapitalinis remontas ir rekonstravimas yra svarbi statinių atnaujinimo proceso dalis. Nors sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai, tarp jų yra tam tikrų skirtumų ir reikalavimų, kuriuos svarbu suprasti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paaiškina, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Kapitalinis remontas: kokie keliami reikalavimai?
Kapitalinis remontas - procesas, kurio tikslas yra atnaujinti pastatą / patalpą nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tai gali apimti pastato šildymo, elektros ar vandens sistemų atnaujinimą, renovaciją arba net pastato konstrukcijos stiprinimą. Kapitalinio remonto tikslas yra atkurti pastato / patalpos funkcionalumą, saugumą ir patrauklumą.
Pastato laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Taigi esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant pastato laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.
Statinio rekonstravimas: kas svarbu?
Rekonstravimas, kita vertus, yra platesnis sąvokos apibrėžimas ir apima ne tik atstatymą, bet ir galimybę pakeisti pastato / patalpos paskirtį bei funkcionalumą. Tai dažnai apima statybos struktūrų pakeitimus, pertvaras, pridėjimus arba pastato dalinį ar net visišką pakeitimą. Rekonstravimas gali apimti naujų arba patobulintų funkcijų įtraukimą, tokių kaip papildomos patalpos arba modernios techninės sistemos.
Statybos įstatyme pastato / patalpos rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
Reglamento 9 punkte išvardyti statybos darbai, kuriuos atlikus laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos ar pašalinama dalis esančių konstrukcijų.
Nuo 2023-11-01 įsigalioja Statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad, jeigu rekonstruojamo pastato tūris po rekonstrukcijos padidės daugiau negu 100 procentų, toks pastatas bus laikomas nauju statiniu ir jam bus taikomi teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.
Skirtingai nuo kapitalinio remonto, rekonstravimas gali reikalauti griežtesnių leidimų ir teisinių procedūrų, nes jis gali įtakoti pastato išvaizdą, aplinkos vystymą arba netgi kultūrinį paveldą. Tai reikalauja išsamesnio projektavimo proceso ir galimai ilgesnio laiko bei išlaidų. Be to, rekonstravimo procesas gali būti sudėtinges dėl greta esančių ar kitų infrastruktūros sistemų įtraukimo.
Svarbu, kad kapitalinis remontas ir rekonstravimas būtų atliekami atsižvelgiant į projektavimo ir statybos standartus, nacionalinius ar vietinius statybos kodeksus ir taisykles. Tai užtikrins, kad atnaujinta infrastruktūra būtų saugi, patikima ir priimtina. Taip pat būtina nepamiršti, kad pastato naudotojai, gyventojai arba darbuotojai turėtų būti informuojami ir supažindinami su atliekamais darbais bei galimu trukdymu.
Norint pasiekti sėkmingą kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos rezultatą, svarbu aiškiai nusistatyti tikslus ir poreikius, atlikti išsamų tyrimą bei parengti tinkamą projektą.
Kapitalinis remontas ir rekonstravimas gali būti didelės apimties ir kompleksiški projektai, tačiau jų teisingas įgyvendinimas yra būtinas norint išlaikyti infrastruktūros patikimumą ir gerovę.
Kokias atvejais būtinas statybą leidžiantis dokumentas?
Statybos inspekcija yra sukūrusi modernius įrankius, kurių pagalba greitai ir paprastai galite pasitikrinti ar planuojamiems pastato / patalpos kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Automatinius klausimynus rasite čia:
- Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas kapitaliniam remontui;
- Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas rekonstravimui.
tags: #nesudetingo #gyvenamojo #namo #rekonstravimas