Sutuoktinio Nuomos Forma: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę, šeimos teisinių santykių reguliavimo srityje ilgą laiką Santuokos ir šeimos kodeksas buvo pagrindinis šeiminius teisinius santykius reguliuojantis šaltinis. Tik 2001 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (CK) buvo baigta civilinės teisės reforma, sukurta vieninga civilinius teisinius santykius reglamentuojanti bazė. Ši knyga "Šeimos teisė" reglamentuoja eilę šeimos ir šeiminių teisinių santykių, tame tarpe ir atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose pagrindinius aspektus. Tai lėmė ir kai kuriuos atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose reguliavimo pasikeitimus.

Pagrindinis darbo analizės dalykas - atstovaujamojo ir atstovo veiklos principai, pagrindinės teisės ir pareigos, jų praktinio įgyvendinimo klausimai, atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose ryšys ir jų įtvirtinimo teisiniame reglamentavime ir taikymo teisminėje praktikoje aspektai.

Siekiant parodyti kai kuriuos esminius teisinio reglamentavimo pasikeitimus Lietuvoje, darbe bus pasitelkiamas ir istorinis - lyginamasis metodas, kuris padės atkleisti pagrindinius teisinio reglamentavimo aspektus ir pateikti netgi praėjusiais amžiais požiūrį į šeiminių teisinių santykių specifiką. Neabejotinai lingvistinio aiškinimo metodas bus taikomas, aiškinant ne tik CK atskiras nuostatas, bei kitų teisės aktų teisinius reikalavimus, kartu su loginės analizės metodu, darant atskiras išvadas ar parodant esminius skirtumus tarp įstatyminių konstrukcijų ir praktinio normų taikymo ir aiškinimo. Savarankišku lyginamuoju metodu, bus aptariami ir analizuojami pagrindiniai skirtumai tarp atskirų valstybių teisinio reglamentavimo, pateikiant esminius skirtumus ir panašumus tarp Lietuvos ir Rytų bei Vakarų valstybių teisinio reglamentavimo.

Svarbiausiais norminiai šaltiniai, kuriais remiamasi darbe, žinoma, bus normatyviniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, įtvirtinanti pamatines šeimos teisės nuostatas, CK, didžiausia apimtimi reglamentuojantis šeiminius teisinius santykius, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Žinoma, atskiriems aspektams aptarti bus pasitelkiami ir tarptautiniai teisės aktai: Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija, konvencijos skirtos nesantuokiniams vaikams teisiniam statusui. Taip pat reikšmingais teisės aktais bus ir poįstatyminiai Lietuvos teisės aktai bei neabejotinai kitų valstybių pagrindiniai norminiai dokumentai, reglamentuojantys šeiminius teisinius santykius.

Taip pat atskirose publikacijose bei Lietuvos ir užsienio mokslininkų suformuota ir aptarta užsienio valstybių šeimos teisės doktrina (ypatingai skirta šeiminių teisinių santykių sampratai ir jų išskirtinumui, įstatyminiam sutuoktinių turto režimui, vaikų asmeninėms ir turtinėms teisėms ir interesams). Šiaus, rusų šeimos teisės doktrinos specialistų M.V.Mkratovos, M.V.Antokolskajos darbams šeimos teisinių santykių srityje.

CK nepateikia atskiros atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose sąvokos. Šios sąvokos, kurios, visgi, yra ramstinės ir suponuoja pastarojo atstovavimo specifiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas tiesiogiai neįtvirtino atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose galimybės. Pragmatiškai tebuvo reglamentuojamas sutikimas atlikti vienus ar kitus veiksmus, susijusius su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Šioje eilėje teisinių santykių, kurie atsiranda kaip santuokos, partnerystės, globos ar įvaikinimo ir kt. pasekmės. Šis visuomeninis santykis, kurio raida ir vystymosi kryptis yra susijęs su akivaizdžiai pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis. Atskirai paminėtina ir aplinkybė, jog tam tikra prasme vaikų atstovavimo būtinybė išsirutuliojo ir iš suformuoto ir patvirtinto supratimo, jog turtinės tėvų ir vaikų teisės yra atskirtos.

Vienu iš atstovavimo pagrindų laikytinas CK 3.32 straipsnis, tiesiogiai skirtas sutuoktinių atstovavimui, kuris numato, jog vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Ši nuostata laikytina pamatine, kuri apima tiek galimybę atstovavimo instituto taikymo bendraisiais pagrindais, tiek atskirais atvejais, kada atstovavimo santykiai būtini atskiriems juridiniams veiksmams atlikti. Todėl, pirmiausia, nagrinėtina pati pamatinė atstovavimo sąvoka.

Suprantama, jog egzistuojant taip apibrėžtiems atstovavimo santykiams už civilinius teisinius santykius subjektų sandorius ir kitus teisinius veiksmus atlieka kitas - įgaliotas asmuo. Išskiriant atstovavimo atsiradimo pagrindus, kurie taip pat aktualūs ir atstovavimui šeiminiuose teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog atstovavimas savo esme yra civilinis teisinis santykis, atsirandantis atstovo ir atstovaujamojo susitarimo, įstatymo, administracinio akto ar sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kuriuo pagrindu remiantis atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, teisės doktrina išskiria savanorišką ir būtinąjį atstovavimą. Pabrėžtina, kad atstovavimas šeiminiuose teisiniuose santykiuose gali atsirasti visais pagrindais.

Tai yra vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu. Pastaruoju atveju privalomas atstovavimas siejamas su aplinkybe, jog nepilnametis asmuo pagal įstatymą negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas kai kurias išimtis atskiriems smulkiems sandoriams. Pažymėtina, jog Anglijos teisės doktrinoje yra išskiriama ir dar viena atstovavimo rūšis, atitinkamai aktuali ir atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose institutui, t.y. taip vadinamasis numanomas (apparent arba usual authority) atstovavimas, pvz., žmonos įgaliojimai naudoti vyro pinigus namų ūkio reikmėms yra numanomi.

Šiuo atveju, kai vienas sutuoktinis paveda kitam sutuoktiniui tvarkyti savo verslo reikalus, tarp jų susiklosto teisiniai atstovavimo santykiai. Šiuo atžvilgiu svarbu suprasti, jog santuokos sudarymas nereiškia, kad ex officio susiklosto sutuoktinių tarpusavio atstovavimo santykiai ir jie tampa vienas kito atstovai pagal įstatymą. Todėl pastarasis atstovavimas reglamentuotinas ir bendrosiomis atstovavimo normomis, kiek jos nepaneigia šeimos santykių reglamentavimo specifikos. Iš pastarosios koncepcijos galima išskirti ir vieną pagrindinį atstovavimo, esant ordinariems civiliniams santykiams, ir atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose skirtumus ir kartu labai svarbią nagrinėjamo atstovavimo ypatybę.

Šiomis šeimos santykius, nustato ir papildomus šeimos narių veiklos bei tarpusavio santykių principus. Iš pastarųjų paminėtina, jog pagal CK 3.3 straipsnio pirmą dalį šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais. Šiomis nuostatomis. Atitinkamai tarp atstovaujamo ir atstovo susiklostantys fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose įgauna platesnį aspektą, t.y. apima ne tik pareigą veikti atstovaujamojo interesais, bet apjungia tiek moralinę, tiek teisinę pareigą veikti išimtinai šeimos interesais.

Šiais svarbu nustatyti tarp kokis teisinių santykių subjektų gali susiklostyti šie specifiniai atstovavimo santykiai. Pastebėtina, jog šeimos nariai ir apskritai šeima skirtinguose moksluose yra apibrėžiama ir suprantama ganėtinai skirtingai. Niek kiek šiuo atveju nepadeda ir CK, kuris nepateikia šeimos apibrėžimo, todėl praktikoje gali susiklostyti tam tikros problemos taikant atskiras nuostatas, skirtas šeimos narių teisiniams santykiams. Šis grupė, bendrija, susieta giminystės, priklausomybės ir globos ryšiais. Sociologine prasme santuoka, o kartu ir šeima yra suprantama kaip istoriškai susiklostę, sankcionuoti ir visuomenės reguliuojami santykiai tarp vyro ir moters, nustatantys tarpusavio santykius ir santykius su vaikais.

Šis ūkio siejamus nesusituokusius asmenis. Pastebėtina, jog pastaroji sąvoka akivaizdžiai susisiaurina šeimos sąvoką iki sutuoktinių ar sugyventinių rato. Šiuo paprastai šeimos yra didesnės, pvz., sutuoktiniai ir jų vaikai. Mikėnaitė-Michailovienė: šeima yra vyro ir moters santuoka sukurta sąjunga ir jų vaikai.

Šis vaikų įstatyminiu atstovavimu būtina atsakyti ir į klausimą, ar išsiskyrus sutuoktiniams, bet kuris iš vaiko tėvų laikytinas šeiminis santykis subjektu su vaiku. Tokiais atvejais apskritai kyla klausimas, ar tai santykiai tarp šių subjektų laikytini šeiminiais teisiniais santykiais. Išsiskyrus tėvams, kai vienas iš tėvų jau nebėra tos šeimos narys, jis su vaiku pagal giminystės ryšį lieka tik šeiminis santykis subjektas pagal kraujo ryšį. Visuomeninio turinio požiūriu normali šeima apima tris tarpusavyje susijusias socialinių reiškinių grupes: santuoką, kaip jos pagrindą, sutuoktinių santykius, kaip santuokos rezultatą, tėvų ir vaikų santykius kaip sutuoktinių santykių rezultatą.

Nagrinėjamos temos atžvilgiu svarbiausiomis laikytinos paskutiniosios dvi socialinių reiškinių grupės, t.y. sutuoktinių santykiai, kaip santuokos rezultatas, tėvų ir vaikų santykiais kaip sutuoktinių santykių rezultatas, apsiribojant tik materialiniais teisiniais atstovavimo santykiais, kurie paprastai yra susiję su turtiniais santykiais. Pagal subjektinę sudėtį šeimos teisiniai santykiai gali susiklostyti tarp dviejų ar trijų dalyvių. Pagal šią rusų šeimos teisės doktriną, šeimos teises griežtai individualiam reglamentavimui labiausiai būdingi dviejų subjektų tarpusavio teisiniai santykiai, o santykiai tarp trijų šeimos teisinių santykių subjektų (sutuoktinių ir jų vaikų) gali būti nagrinėjami kaip dviejų subjektų tarpusavio santykiai, t.y. Tam tikrą painiavą įvelia nevienodai teisinėje doktrinoje vartojamos sąvokos šeimos nariai ir šeimos santykiai bei šeiminiai santykiai. Kai kuriuose moksliniuose veikaluose nėra daromas joks esminis skirtumas tarp pastarųjų sąvokų, tuo tarpu, kai kita doktrininė medžiaga pateikia ir esminius praktinius klausimus, susijusius su šių sąvokų panašumu ir kartu teisiniu skirtingumu. Šis, nereikia painioti šeimos narių ir šeiminių teisinių santykių subjektų.

Šis vaikų įstatyminiu atstovavimu. Taigi, šiuo aspektu, keliant klausimą, ar pilnametis vaikas, laikytinas šeimos ar šeiminis teisinis santykis subjektu, akivaizdu, jog atstovavimo instituto atžvilgiu tai neturi jokios praktinės reikšmės. Šis vaikų atstovavimo ypatybes, o tai reiškia, jog tokiu atveju galima būtų nagrinėti tik bendrojo atstovavimo instituto aspektus, kuriems šeiminiai teisiniai santykiai neturi įtakos. Teisės teorijoje pagrįstai sutinkama, jog ne visi visuomeniniame gyvenime egzistuojantys socialiniai santykiai yra teisiniai. Todėl labai svarbu pabrėžti, jog ne visi santykiai susiklostantys tarp sutuoktinių ir jų vaikų yra teisinio pobūdžio, t.y. atsiranda ir funkcionuoja teisės normos pagrindu. Be to, transformacija iš paprasto socialinio į teisinį santykį, esant tam tikriems juridiniams faktams, taip pat yra galima.

Šis veiksmų atlikimui. konstitucinė šeimos, kaip tam tikro narių kolektyvo, apsauga lemia papildomą įstatymo leidėjo dėmesį šioje srityje besiklostantiems santykiams. šeimos teisinių santykių reglamentavimo metodas ir principai nulemia atstovavimo instituto taikymo pobūdį ir specifiką. sutuoktinių vienas kito atstovavimas įgauna ir moralinį aspektą bei yra įtakojamas asmeninių neturtinių sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų. šiems vaikams sąlygos bei principai įstatymo leidėjo prerogatyva ir tai išreiškiama imperatyviu reglamentavimu tiek CK, tiek atskiruose specialiuose teisės aktuose. Išskirtos ypatybės leidžia aiškiai atriboti atstovavimą šeiminiuose teisiniuose santykiuose nuo kitų CK normomis reglamentuojamų atstovavimo rūšių, dažniausiai susijusių tik su ekonominiais, komerciniais, darbo ar pan. interesais. Todėl tikslingiausia būtų išskirti šio atstovavimo materialinį pobūdį, kuris padėtų atskirti nuo procesinio atstovavimo, kuris taip pat gali būti siejamas su šeiminiais teisiniais santykiais.

Pagal prof. V.Mikelėnienę, išskirtini šie atstovavimo materialinėje ir procesinėje teisėje skirtumai, kurie reikšmingi ir atribojant atstovavimą šeiminiuose teisiniuose santykiuose nuo procesinio savo šeimos narių atstovavimo: pirma, skiriasi šių dviejų institutų paskirtis. Šiam atstovaujamam asmeniškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Šiai naudojamasi ir lygiagretaus dalyvavimo galimybe. Šiam dalyvauti procese (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Šis vaikų įstatyminiam atstovavimui). Tam tikra prasme atribojimo nuo nagrinėjamo atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose reikalauja ir atskiri institutai, tokie kaip kito asmens turto administravimas, turto patikėjimas, atskiras leidimas sudaryti vieną ar kitą teisinį sandorį.

Paties atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose esmė yra teisinis veiksmas atlikimas atstovaujamojo, o ne savo vardu, todėl kalbant apie turto patikėjimą, reikėtų pabrėžti, kad patikėtinis visada veikia savo, o ne atstovaujamojo vardu. Atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose institutas turi daug bendro su sutarčių sudarymu trečiojo asmens naudai, kurios atsiranda iš šeiminių santykių. Atstovavimas šeiminiuose teisiniuose santykiuose priklauso nuo tarpusavio santykių tarp atstovo ir atstovaujamojo, todėl tokie santykiai yra artimesni atstovavimui pagal pavedimą. Viena iš sutuoktinių turtinių teisių gynimo priemonių yra CK 3.110 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinio teisė kreiptis į teismą dėl sandorio, sudaryto be jo sutikimo, pripažinimo negaliojančiu, jeigu sandorį sudaręs sutuoktinis veikė ne kaip atstovas, o savo vardu.

Galima daryti išvadą, kad atstovavimas šeiminiuose teisiniuose santykiuose yra sudėtingas ir daugialypis institutas, kuriam būdingi tiek bendrieji civilinės teisės principai, tiek specifiniai šeimos teisės ypatumai. Šio instituto taikymas reikalauja atidaus įvertinimo, siekiant užtikrinti šeimos narių teises ir interesus.

Šeimos teisė Lietuvoje

Atstovavimo Formos Šeimos Teisiniuose Santykiuose

Atstovavimo šeimos teisiniuose santykiuose formos gali būti įvairios, priklausomai nuo situacijos ir poreikių. Dažniausiai pasitaikančios formos:

• Įstatyminis atstovavimas: Kai atstovavimas atsiranda pagal įstatymą, pvz., tėvai atstovauja savo nepilnamečius vaikus.
• Savanoriškas atstovavimas: Kai atstovavimas atsiranda susitarus, pvz., vienas sutuoktinis įgalioja kitą atstovauti jo interesams.
• Numanomas atstovavimas: Kai atstovavimas atsiranda dėl susiklosčiusių aplinkybių, pvz., žmona turi numanomą įgaliojimą naudoti vyro pinigus namų ūkio reikmėms.

Kiekviena iš šių formų turi savo ypatumus ir reikalavimus, kuriuos būtina atsižvelgti, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų atstovavimą.

Šeimos narių santykiai

Sutuoktinių Atstovavimo Ypatumai

Sutuoktinių atstovavimas vienas kitam yra svarbus šeimos teisinių santykių aspektas. CK 3.32 straipsnis numato, kad vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą veikti jo vardu ir jam atstovauti. Tačiau svarbu atsiminti, kad santuokos sudarymas automatiškai nesukuria sutuoktinių atstovavimo santykių. Atstovavimas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Sutuoktinių atstovavimas gali būti reikalingas įvairiose situacijose, pvz., sudarant sandorius, tvarkant verslo reikalus arba atstovaujant teisme. Svarbu, kad atstovaujantis sutuoktinis veiktų sąžiningai ir atsižvelgtų į atstovaujamojo interesus.

Šeimos planavimas ir teisės

Vaikų Atstovavimo Aspektai

Vaikų atstovavimas yra ypatingai svarbus, nes vaikai dažnai negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir interesų. Įstatyminiai vaikų atstovai yra jų tėvai, išskyrus atvejus, kai tėvai yra pripažinti neveiksniais teismo sprendimu. Tėvai privalo atstovauti savo vaikų interesams ir ginti jų teises.

Vaikų atstovavimas gali būti reikalingas įvairiose situacijose, pvz., sudarant sandorius, gaunant paveldėjimą arba atstovaujant teisme. Svarbu, kad tėvai veiktų sąžiningai ir atsižvelgtų į vaikų interesus.

Išsiskyrus tėvams, klausimas, kuris iš tėvų laikytinas šeiminis santykis subjektu su vaiku, gali būti sudėtingas. Tokiais atvejais svarbu atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti, kad vaiko teisės būtų tinkamai ginamos.

Teisės aktai ir šeimos teisė

Atstovavimo Atribojimas Nuo Kitų Institutų

Svarbu atriboti atstovavimą šeiminiuose teisiniuose santykiuose nuo kitų institutų, tokių kaip turto administravimas, turto patikėjimas ir leidimas sudaryti sandorį. Atstovavimo esmė yra teisinis veiksmas atlikimas atstovaujamojo, o ne savo vardu. Tuo tarpu, turto patikėtinis veikia savo, o ne atstovaujamojo vardu.

Atstovavimo šeiminiuose teisiniuose santykiuose institutas turi daug bendro su sutarčių sudarymu trečiojo asmens naudai, kurios atsiranda iš šeiminių santykių. Atstovavimas šeiminiuose teisiniuose santykiuose priklauso nuo tarpusavio santykių tarp atstovo ir atstovaujamojo, todėl tokie santykiai yra artimesni atstovavimui pagal pavedimą.

Viena iš sutuoktinių turtinių teisių gynimo priemonių yra CK 3.110 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinio teisė kreiptis į teismą dėl sandorio, sudaryto be jo sutikimo, pripažinimo negaliojančiu, jeigu sandorį sudaręs sutuoktinis veikė ne kaip atstovas, o savo vardu.

Apibendrinant, atstovavimas šeiminiuose teisiniuose santykiuose yra sudėtingas ir daugialypis institutas, kuriam būdingi tiek bendrieji civilinės teisės principai, tiek specifiniai šeimos teisės ypatumai. Šio instituto taikymas reikalauja atidaus įvertinimo, siekiant užtikrinti šeimos narių teises ir interesus.

Pagrindiniai Šaltiniai

• Lietuvos Respublikos Konstitucija
• Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas
• Lietuvos Respublikos Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymas
• Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Apsaugos Konvencija

Teisės Aktų Santrauka

tags: #nepriestarauju #kad #sutuoktinis #nuomotu #forma