Nepakankama dienos šviesa patalpose: poveikis sveikatai ir kaip to išvengti

Šiandien, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame patalpose, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką mūsų sveikatai. Vienas iš tokių veiksnių - nepakankamas dienos šviesos kiekis patalpose. Mokslininkai nustatė, kad dienos šviesa daro lemiamą įtaką miego ir budrumo režimui, nes akies tinklainė ją užfiksuoja. Dienos metu saulės šviesa skatina hormono serotonino gamybą, iš kurio tamsiuoju paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka gamina miego hormoną melatoniną. Tuomet prasideda paros ritmas bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais. Tokie bioritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ - maždaug, „dies“ - diena, para).

Straipsnyje aptarsime, kaip nepakankamas dienos šviesos kiekis patalpose gali paveikti mūsų sveikatą ir kaip galime pagerinti situaciją.

Miegas ir dienos šviesa

Miego sutrikimai yra viena iš dažniausių problemų, susijusių su nepakankamu dienos šviesos kiekiu. Per visą evoliucijos istoriją visos gyvos būtybės, tarp jų ir žmogaus ląstelės, turėjo prisitaikyti prie egzistuojančio 24 valandų paros ritmo. Visgi šiandien, kai gyvename nuolat patirdami stresą, nereguliariai maitindamiesi, neatplėšdami akių nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranų, laikytis natūralaus biologinio laikrodžio gana sudėtinga. Dėl to specialistai ragina nepamiršti tinkamos miego higienos - eiti miegoti tuo pačiu metu, išvėdinti patalpas, bent valandą nesinaudoti „ekranais“, pavalgyti kelios valandos iki miego. Normaliam biologiniam ritmui palaikyti reikalingos ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, tam tikros aminorūgštys, mineralai, vitaminai.

Labai įdomius ir susimąstyti verčiančius klinikinių tyrimų duomenis apie neigiamą miego trūkumo poveikį sveikatai pateikė Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Miego ir paros bioritmų instituto profesorius P. Kelley. Jis teigė, kad evoliucijos eigoje žmogaus kūnas pasąmonėje prisitaikė gyventi pagal saulės ritmą, kurį reguliuoja pagumburis (hipotalamas, lot. hypothalamus), ir mes negalime priversti organų (kepenų, širdies ir kt.) pakeisti šių bioritmų, perstumdami laiką 2- 3 valandomis. Jis sukritikavo būtinybę kasdien anksti keltis ir dirbti bei mokytis nuo 9 val., pavadindamas tai rimta visuomenės problema, mat smegenys yra verčiamos dirbti tuomet, kai jos dar miega. Dar daugiau, miego trūkumą šiuolaikinėje visuomenėje jis pavadino labiausiai paplitusia kankinimo forma ir pasiūlė pakeisti socialinį darbo bei mokslo grafiką, pradedant jį nuo 10 val. ryto.

Miego trūkumas gali sukelti įvairias sveikatos problemas:

• Prastas miegas sutrikdo normalią smegenų funkciją, blogina koncentraciją, atmintį bei kognityvinius gebėjimus.
• Miego sutrikimas paveikia gliukozės metabolizmą ir turi įtakos antrojo tipo diabeto atsiradimo rizikai.
• Prastas miegas yra siejamas su psichikos sveikatos problemomis (depresija) bei padidėjusia savižudybės rizika.
• Miego trūkumas gali sumažinti socialinius įgūdžius, paveikti emocijas bei pakenkti bendravimui.

Pasak P. Kelley, dėl anksti prasidedančių pamokų kiekvieną savaitę Didžiosios Britanijos moksleiviai patiria po 10 valandų miego trūkumą, o tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą, emocinę būseną bei darbo našumą. Būtent miego trūkumas amžiaus grupėje nuo 11 iki 24 metų nurodomas kaip net 70 proc. psichikos sutrikimų priežastis.

Oro kokybė ir vėdinimas

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs, nelengvai iš aplinkos pašalinami teršalai. Viską apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis pastebimas ne iškart. Kenksmingos medžiagos kaupiasi, laikui bėgant ima veikti ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus kenksmingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir žalingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti. Atliekų deginimas ir organinės atliekos sąvartynuose skleidžia į atmosferą kenksmingas medžiagas - dioksinus, furanus, metaną ir kitas.

Patalpų oro kokybė reiškia oro būklę tavo namuose ar pastate. Pagal Tarptautinės energijos agentūros Vėdinimo centrą (AIVC (1)), gera patalpų oro kokybė pasižymi tuo, kad oras yra be teršalų, galinčių sukelti dirginimą, diskomfortą ar ligas. „Navigant Ecofys“ atlikta analizė, paskelbta ataskaitoje „Sveikų namų barometras“ (VELUX, 2017 m.), rodo, kad vienas iš šešių europiečių gyvena nesveikuose pastatuose. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad drėgnuose namuose gyvenantys europiečiai 1,7 karto dažniau serga.

Kaip pagerinti oro kokybę patalpose?

1. Vėdinimas: Kasdienis kruopštus vėdinimas, ypač žiemą, padeda sumažinti kondensatą, užkirsti kelią pelėsio augimui ir palaikyti sveiką patalpų klimatą. Patartina tai atlikti 2-4 kartus per dieną po 5-15 minučių.
2. Oro drėkinimas: Šiuolaikiniai oro drėkintuvai yra tylūs kaip šnabždesys, energetiškai našaus ir nesenstančio dizaino, gerai derančio su bet kurio interjero dekoro stiliumi. Jei patalpose palaikysite 40-60% santykinį oro drėgnumą, tai gali padėti apriboti SARS-CoV-2 (COVID-19) plitimą ir išlikimą uždaroje erdvėje.
3. Didesnis išorinio oro kiekis: Didesnis išorinio oro kiekis ir didesni oro mainų tempai pastatuose gali padėti praskiesti patalpose esančius oro teršalus, kuriuos įkvepiate. Oro mainų tempas gali būti padidintas centrinio vėdinimo įrenginių nustatymais, tokiu būdu sumažinamas patalpoje esančių viruso dalelių santykį.

Kondensacija, pelėsis ir skersvėjis

Seni, susidėvėję ar nesandarūs langai gali sukelti tokių problemų kaip skersvėjis, kondensatas ir pelėsis. Šios problemos ne tik pablogina tavo gyvenimo kokybę namuose, bet ir ilgainiui gali paveikti tavo sveikatą. Norint išvengti šių problemų, būtina reguliari langų priežiūra.

Kaip išvengti pelėsio, kondensacijos ir skersvėjo aplink langus:

• Vėdinimas: Kruopščiai vėdink namus 2-4 kartus per dieną, ypač žiemą.
• Reguliari techninė priežiūra: Susidėvėjusių sandarinimo juostelių, pažeistų tarpinių ir netinkamai išdėstytų langų taisymas gali padėti išvengti skersvėjo ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
• Energiją taupantys langai: Pasirinkęs (-usi) šiuolaikinius, langus su 2 kamerų stiklo paketu gali sumažinti kondensatą, išvengti šalto oro skverbimosi ir pagerinti bendrą namų komfortą bei šilumos izoliaciją.

Dažna kondensacija gali turėti daug neigiamų pasekmių tavo sveikatai. Jei ant lango rėmo arba tarp lango rėmo ir stiklo dažnai susidaro kondensatas, padidėja pelėsio, kuris gali sukelti sveikatos problemų, rizika. Pelėsio poveikis gali sukelti tokius simptomus kaip kvėpavimo sutrikimai, užsikimšusi nosis ir niežtinčios akys. Asmenims, sergantiems astma ar alergijomis, pelėsis gali gerokai pabloginti simptomus, o vaikams, augantiems namuose su pelėsiu, atsiranda didesnė astmos išsivystymo rizika.

Vitaminas D ir jo svarba

Pastaruoju metu nustatytas ir ryšys tarp vitamino D kiekio organizme ir miego kokybės. Vitamino D trūkumas yra tarptautinė problema, kuri dažnai kyla dėl nepakankamo saulės spindulių poveikio. „Be to, vitaminas D ir melatoninas - hormonas, reguliuojantis miego ciklą, - organizme veikia priešingu ritmu. Vitaminas D sintetinamas veikiant saulės spinduliams, o melatoninas gaminamas naktį.

Vitaminas D svarbus moterims, vyrams, vaikams, bet daugelis susiduria su jo trūkumu. Vitaminas D gali būti gaminamas iš jūsų odos cholesterolio, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Jei gyvenate vietovėje, kurioje beveik nuolat saulė šviečia savo spinduliais, gali būti, kad gausite pakankamai šios medžiagos degindamiesi saulėje kelis kartus per savaitę.

Vitamino D nauda sveikatai

• Gali kovoti su ligomis (sumažėjusi išsėtinės sklerozės rizika, sumažėjusi osteoporozės ir kaulų lūžių rizika, imuninės sveikatos palaikymas, depresijos valdymas, sumažėjęs mirtingumas).
• Gali reguliuoti nuotaiką ir sumažinti depresiją.

tags: #nepakankama #dienos #sviesa #patalpose #sveikata