Investicijos į nekilnojamąjį turtą yra viena patraukliausių formų siekiant pelno. Lietuvoje vis daugėja naujų nekilnojamojo turto vystymo projektų. Investicijos į NT sektorių yra laikomos bene stabiliausią grąžą duodančiu pasirinkimu, todėl vilioja vis daugiau fizinių asmenų ir verslų. Tačiau perspektyvu žinoti, kad šis būdas gali virsti nepasiteisinusia rizika, jei svarbūs sprendimai bus priimami remiantis asmenine patirtimi ar nuojauta.
Todėl profesionali nekilnojamojo turto rinkos analizė ir labiausiai tikėtinos tendencijų prognozės gali tapti reikšminga apsauga siekiant išvengti skaudžių finansinių nuostolių. Patikimos rinkos įžvalgos yra lygiai taip pat naudingos ir planuojantiems įsigyti ar parduoti individualų būstą. Būtent šiuo atveju reikalinga nekilnojamo turto analizė. Nekilnojamojo turto rinkos analizė - racionalus žvilgsnis į situaciją rinkoje.
Atliekame išsamias visų nekilnojamojo turto rinkos segmentų analizes, teikiame patikimą informaciją apie situaciją Lietuvos NT rinkoje, rengiame apžvalgas, galimybių studijas. Pagrįsti ir rinkos tendencijoms adekvatūs duomenys visais atvejais suteikia pranašumo bet kurioje su NT susijusioje veikloje: perkant, parduodant, nuomojant, išnuomojant NT.
Nekilnojamojo turto rinkos tyrimai atskleidžia objekto savybes, privalumus ar trūkumus, jo patrauklumą ir konkurencingumą rinkoje. Jie atliekami išnagrinėjus turto kiekybinius ir kokybinius rodiklius, teisinę bazę ir kt. Sėkmė nekilnojamojo turto versle pasiekiama tik atsakingai įvertinus situaciją rinkoje, teisingai parinkus marketingo strategiją.
Nekilnojamojo turto analizė paprastai neatliekama per vieną dieną. Priklausomai nuo to, kokie yra kliento poreikiai ir kokių duomenų bei kokio išsamumo, ta analizė reikalinga. Šį dokumentą naudoti gali ne tik patys vystytojai, pritraukdami investuotojų, ar patys investuotojai, svarstydami dėl skiriamų lėšų. Analizė taip pat gali parodyti ir neigiamus duomenis.
Nekilnojamojo turto analizė ir joje suruoštos įžvalgos, kaip jau minėjome, leidžia apsisaugoti nuo didelių nuostolių ir pasiekti maksimalų pelną. Pasirinkti šią paslaugą visada naudinga, jeigu esate suinteresuoti vystytojai arba investuotojai. Kuo didesnę patirtį bei žinias turi analizę atliekanti komanda, tuo daugiau informacijos galite tikėtis sulaukti.
Butų Rinkos Apžvalga Vilniuje (2009-2010 m.)
Nekilnojamojo turto rinka Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais vystėsi dinamiškai. Vienas stipriausių tokių efektų buvo pastebimas gyvenamosios paskirties būsto rinkoje - "bumo" metu šis segmentas buvo vienas labiausiai spekuliatyvių, taigi jo kainų pokyčiai svyravo labai plačiuose rėmuose (iki 50%), ypač butų rinkoje.
2007 - ųjų pabaigoje pasiekta nekilnojamojo turto kainų viršūnė dėl daugelio priežasčių negalėjo ilgą laiką išlikti stabili - turto vertės augimas nebuvo pagrįstas nei ekonomikos augimu, nei su gyventojų pajamomis susijusiais rodikliais, todėl anksčiau ar vėliau turėjo duoti neigiamą efektą. Nereikia pamiršti, kad ne visi nekilnojamojo turto rinkos dalyviai yra vienodai informuoti, taigi pirkėjai patikėję ilgalaikiu būsto kainų augimu tiesiogiai prisidėjo prie dar didesnio kainų kilimo.
Siekiant objektyviau nustatyti dabartinę butų vertę Vilniaus mieste ir galimas kainų pokyčius artimoje ateityje buvo išanalizuoti 2009 - 2010 metais įvykę butų pirkimo sandoriai. Analizuojami visų butų Viniaus mieste kainų pokyčiai, taipogi kainos pokyčiai priklausomai nuo pastato amžiaus, vietovės, kambarių skaičių bute. Rengiant butų rinkos Vilniuje apžvalgą už 2009 - 2010 metus buvo remtasi VĮ "Registrų Centras", Lietuvos Banko paskelbtais duomenimis bei UAB "Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas" turimais duomenimis.
Ekonominė krizė, palietusi visas visuomenės grupes ir verslo sritis, sukėlė didelę sumaištį nekilnojamo turto rinkos dalyviams ir jų lūkesčiams. Vidutinės ir ekonominės klasės butų rinkoje Vilniaus mieste 2009 metais įvyko nemaži pokyčiai: ankstesniu metu nekilnojamojo turto rinkos sąlygas diktavusių jo vystytojų įtaka būsto kainoms slopo ir pastaraisiais dvejais metais didžioji šios įtakos dalis teko pirkėjams.
Apibendrinti VĮ "Registrų Centras" 2009 - 2010 metų statistiniai duomenys rodo, jog bendras butų kainų lygis Vilniaus mieste 2009 m. krito maždaug 22%. Kainų kritimui esminės įtakos turėjo vis dar prasti šalies ekonomikos rodikliai, niūrios jų prognozės, sugriežtėjusi bankų kreditavimo politika, bei sudėtinga NT vystytojų padėtis - didžioji pastarųjų dalis, spaudžiami finansinių įsipareigojimų, negalėjo laukti būsto rinkos atsigavimo, todėl norint atsiskaityti su kreditoriais, butus teko pardavinėti net ne už savikainą, o gerokai pigiau. Tuo tarpu potencialūs pirkėjai laukė butų kainų dugno ir būsto pirkimo planus atidėjo geresniems laikams. Kainos kritimui įtakos taip pat turėjo ir tai, jog dalis pirkėjų atmetė planuojamo įsigyti naujo buto rezervaciją.
Šioje dalyje analizuojami 2009 - 2010 metais įvykę butų sandoriai. Analizuojami tik tie butai, kurių kainos tilpo į nustatytus rėmus: senos statybos butams 1500 - 5300 Lt už kv. metrą, o naujos statybos 2700 - 6400 Lt už kv. metrą.
Butų kainos pokyčius 2009 - 2010 metais galima iš apžvelgiant pasirinktą laikotarpį didžiausias butų kainų kritimas užfiksuotas antrąjį 2009 metų ketvirtį, kuomet butų kainos krito apie 14%. Antroje metų pusėje butų kainų kritimas kiek sumažėjo. Trečiąjį 2009 metų ketvirtį butų kainos krito dar apie 3%, o ketvirtąjį dar apie 2%. Iš viso per 2009 metus butų kainos krito apie 22%.
Neseniai praūžęs NT kainų "bumas" Lietuvoje uždavė esminį klausimą NT pirkėjams: ar turtas dar pigs, o gal jau pasiektas kainų „dugnas". Ilgalaikėje perspektyvoje nekilnojamasis turtas visada brangsta, nes žemės plotas tinkamas statybai yra nekintamas dydis. Tačiau kartais kainos kyla ir leidžiasi dėl trumpalaikių priežasčių, susidaro kainų burbulai, kurių sprogimas skaudžiai paliečia daugelį nekilnojamojo turto rinkos dalyvių.
Ober-Haus rinkos tyrimų skyriaus komanda, sukaupusi daugiau nei 25-ies metų patirtį, teikia išsamią ir patikimą informaciją apie gyvenamosios ir komercinės NT paskirties segmentus įvairiuose šalies regionuose. Nekilnojamojo turto versle galutinis investicijų pelningumas tiesiogiai priklauso nuo turimų patikimų ir išsamių duomenų, kuriais remiantis priimami efektyviausi sprendimai.
Mūsų tyrimų ir analitikos specialistai supažindins su naujausiais NT rinkos duomenimis, suteiks informacijos ir vertingų įžvalgų apie aktualias rinkos tendencijas, pokyčius, finansines galimybes. Mūsų ekspertai rengia reguliarias nekilnojamojo turto rinkos aktualijas atspindinčias apžvalgas, kurios viešai skelbiamos Ober-Haus svetainėje.
Ober-Haus kiekvieną mėnesį skelbia butų kainų pokyčių duomenis, kuriuos taip pat pateikia ir interaktyvioje skaičiuoklėje. Nekilnojamojo turto (NT) rinka turi didžiulę reikšmę stabiliam šalies ekonomikos vystymuisi. Lietuvos banko duomenimis, net 82 proc. viso šalies gyventojų turto yra sukaupta būtent nekilnojamojo turto forma. Daugelis lietuvių įsitikinę, kad NT yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių ir tuo pačiu geriausia investicija.
Dažnai NT rinkos kainų ar būsto įperkamumo indeksų apžvalgos pateikia tik abstrakčią esamą situaciją, nurodant būsto pigimo ar brangimo tendencijas, mažiau detalizuojant atskirus NT rinkos segmentus ir jų kainų veiksnius.
Apie Pelną Nekilnojamo Turto Versle
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto ekonomistų komandos atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinti sąryšį tarp įvairių NT rinkos segmentų kainų ir numatyti jų kainų kitimo tendencijas. Tyrimo metu buvo modeliuojami 1328 stebiniai nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. aštuoniuose skirtinguose NT rinkos segmentuose:
- Nuomos sektoriuje - butai, individualūs namai, komercinės patalpos;
- Pardavimo sektoriuje - butai, individualūs namai, komercinės patalpos, žemės ūkio paskirties sklypai, namų valdos sklypai.
Apžvelgiant skirtingų Lietuvos NT segmentų kainų dinamiką per pastaruosius 14 metų, akivaizdu, kad 2008-2009 m. ekonominė krizė neigiamai paveikė visus NT rinkos segmentus. Vidutinės namų valdos sklypų kainos 2008 m. palyginus su 2007 m. Komercinių patalpų kainų kritimas nebuvo toks staigus dėl mažesnio komercinių patalpų likvidumo, o kainos, 2015 m. nukritusios į žemiausią tašką, vėliau pasižymėjo nuosaikiu augimu, tačiau taip ir neatsistatė iki buvusių prieš krizę.
Mažiausias kainų pokytis fiksuojamas butų pardavimo segmente: krizės laikotarpiu butų kainos nukrito apie 25 proc. Ši tendencija laikėsi iki 2013 m.
Nuo 2013 m. NT rinkos segmentai vystėsi pakankamai stabiliai: nuosekliai augo butų kainos, o sklypų ir namų kainos visos Lietuvos mastu išliko pakankamai stabilios. 2013 m. padidėjusiam namų valdos sklypų pardavimui įtakos turėjo nuo 2014 m. Gyventojų pajamoms augant sparčiau nei būsto kainoms, nuo 2013 m. didėjo ir būsto įperkamumas, lydimas vartotojų optimizmo ir žiniasklaidos lūkesčių dėl kainų kilimo.
Butų kainų dinamikoje pastaraisiais metais kainas koregavo brangesni projektai Vilniaus centre, nors brango ir butai miegamuosiuose rajonuose, kaip ir kituose didmiesčiuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Nagrinėjant atskirų Lietuvos NT rinkos segmentų nuomos kainų statistiką, pastebėta, kad vidutinės butų ir namų nuomos kainos, pasiekusios piką 2007 m. pabaigoje, mažėjo iki pat 2010 m. visoje Lietuvoje.
Bendraje butų nuomos rinkoje ryški sezoniškumo įtaka - kaina padidėja prieš rugsėjo mėn., o žemiausia būna žiemą. Namų nuomos svyravimai yra ryškesni, bet jų kainos vidurkis (už vieną kvadratinį metrą) yra ženkliai mažesnis negu buto nuomos.
Kyla natūralus klausimas: ar skirtingų NT rinkos segmentų kainos susijusios ir kas lemia jų priežastinį ryšį? Tyrimo metu atlikto Grangerio priežastingumo testo rezultatai, naudojant mėnesinius stebinius, parodė, jog įvairių NT rinkos segmentų kainos trumpu laikotarpiu yra susijusios tarpusavyje ir vieno NT rinkos segmento kainos pokyčiai veikia kitų segmentų kainas keletą ar net keliolika mėnesių iš eilės, tačiau nevienodu intensyvumu.
Remiantis tyrimo rezultatais, NT rinkos pokyčiai greičiausiai paveikia individualių namų nuomos kainą, kuri savo ruožtu daro įtaką sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties), namų, butų nuomos ir pardavimo kainai. Namų nuomos kainos pasikeitimas gana greitai pradeda veikti sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties) pardavimo kainas ir šis poveikis laikui bėgant yra linkęs stiprėti. Butų nuomos ir pardavimo kainos į namų nuomos pasikeitimą stipriausiai sureaguoja po 3-6 mėnesių.
Tyrimas atskleidė, kad butų pardavimo kainos pokyčiai daro poveikį butų nuomos bei namų valdos sklypų kainai. Butų nuomos bei pardavimo kainų augimas dviejų mėnesių laikotarpyje padidina komercinių patalpų pardavimo kainas. Žemės ūkio paskirties sklypų kainos augimas sąlygoja momentinį (jau tą patį mėnesį) namų valdos sklypų kainos didėjimą.
Vieninteliam NT rinkos segmentui - komercinių patalpų nuomai - nenustatyta vienareikšmiškų priežastinių ryšių. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad komercinių patalpų nuomos sutartys sudaromos keliems metams, todėl į rinkos pokyčius jos reaguoja labai lėtai.
Butų kainų pokyčiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šaltinis: Ober-Haus
NT Rinkos Sezoniškumas
Nekilnojamas turtas yra sezoninė prekė. Kad ir koks bebūtų turtas, nepriklausomai nuo sezoniškumo visiems galioja bendros nepirkimo tendencijos, tai yra per visuotines šventes: Vasario 16, Jonines, Šv. Velykas, Mindaugo karūnavimo, Žolines ir t.t., kai yra išeiginių ne mažiau kaip 3 laisvos dienos. Taip pat yra taip vadinamas „juodas mėnuo“, tai nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio.
Skirtingi nekilnojamojo turto segmentai turi skirtingą sezoniškumą. Butai yra perkami praktiškai visus metus, tačiau, kaip ir kitos rūšies nekilnojamam turtui, ir jiems būdingas sezoniškumas. Sunkiausiai butus yra parduoti vasaros metu. Norėdami gerai išnuomoti butą, turėtumėte nuomininkų paieškas pradėti nuo rugpjūčio pradžios ir iki rugsėjo 1 dienos turėsite nuomininkus, kurie mokės Jums didžiausią nuomos mokestį.
Perkantieji namus paprastai nori apžiūrėti ir aplinką, todėl jų pirkimui turi įtakos metų laikas ir oras. Paprastai mažai yra interesantų vėjuotomis ir lietingomis bei speiguotomis dienomis. Šios rūšies NT pardavimas itin priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu tik blogas oras, toks turtas gali būti neparduotas ir sezono viduryje. Iš esmės šios rūšies NT geriausiai perkamas šiltuoju metu.
Žinodami turto pirkimo-pardavimo sezoniškumą, galite sutaupyti pirkdami arba gauti daugiau parduodami.
NT Rinkos Segmentų Sąsajos
Kyla natūralus klausimas: ar skirtingų NT rinkos segmentų kainos susijusios ir kas lemia jų priežastinį ryšį? Tyrimo metu atlikto Grangerio priežastingumo testo rezultatai, naudojant mėnesinius stebinius, parodė, jog įvairių NT rinkos segmentų kainos trumpu laikotarpiu yra susijusios tarpusavyje ir vieno NT rinkos segmento kainos pokyčiai veikia kitų segmentų kainas keletą ar net keliolika mėnesių iš eilės, tačiau nevienodu intensyvumu.
NT rinkos segmentų sąsajos
Remiantis tyrimo rezultatais, NT rinkos pokyčiai greičiausiai paveikia individualių namų nuomos kainą, kuri savo ruožtu daro įtaką sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties), namų, butų nuomos ir pardavimo kainai. Namų nuomos kainos pasikeitimas gana greitai pradeda veikti sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties) pardavimo kainas ir šis poveikis laikui bėgant yra linkęs stiprėti. Butų nuomos ir pardavimo kainos į namų nuomos pasikeitimą stipriausiai sureaguoja po 3-6 mėnesių.
Tyrimas atskleidė, kad butų pardavimo kainos pokyčiai daro poveikį butų nuomos bei namų valdos sklypų kainai. Butų nuomos bei pardavimo kainų augimas dviejų mėnesių laikotarpyje padidina komercinių patalpų pardavimo kainas. Žemės ūkio paskirties sklypų kainos augimas sąlygoja momentinį (jau tą patį mėnesį) namų valdos sklypų kainos didėjimą.
Vieninteliam NT rinkos segmentui - komercinių patalpų nuomai - nenustatyta vienareikšmiškų priežastinių ryšių. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad komercinių patalpų nuomos sutartys sudaromos keliems metams, todėl į rinkos pokyčius jos reaguoja labai lėtai.
COVID-19 Pandemijos Įtaka NT Rinkai
Tuo tarpu ekonomikos šoko, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, pasekmės Lietuvos NT rinkai yra akivaizdžios. Per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo 2020 m. Patvirtinant tyrimo rezultatus tarp NT rinkos segmentų daugiausiai koregavosi vidutinė individualių namų nuomos kaina, kuri sumažėjo 50 proc. palyginus su 2020 m. sausio mėn., individualių namų pardavimo kainos sumažėjo 5,7 proc., namų valdos sklypų - 8,3 proc., žemės ūkio paskirties sklypų - 6,6 proc.
Pavyzdžiui, šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus antrąjį ketvirtį netgi mokėta 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o lyginant su 2020 m. pradžia, kainos beveik nepasikeitė.
Visgi daugiau nei penktadaliu sumenkęs bendras NT sandorių skaičius, atsargus vartotojų požiūris, netikrumas dėl pajamų gali pristabdyti NT rinkos augimą artimiausiu metu.
NT Rinkos Prognozės 2025 Metams
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka 2025 metais tikisi reikšmingų pokyčių, kuriuos lems globalios ir regioninės ekonominės tendencijos. Būsto, komercinio NT ir kitų segmentų plėtrą veiks ekonominiai rodikliai, geopolitika, vartotojų elgsena ir tvarumo reikalavimai.
Būsto Rinka
Ekspertai prognozuoja, kad NT kainos Lietuvoje 2025 metais išliks stabiliai augančios, o didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kainų augimas gali siekti 5-8 % per metus. Šį augimą skatins ribota pasiūla naujų būstų rinkoje ir didelė paklausa, kurią dar labiau didins gerėjantis gyventojų finansinis stabilumas.
2025 metais toliau augs A++ klasės būstų populiarumas. ES reikalavimai dėl energinio efektyvumo verčia vystytojus orientuotis į tvarius sprendimus, kurie pritraukia tiek pirkėjus, tiek nuomininkus. Daugiabučiai su saulės energijos sistemomis ar efektyviomis šildymo technologijomis tampa būsto rinkos standartu.
Didėjant paklausai, NT agentūros, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas, tampa svarbia rinkos dalimi. NT agentūros Kaune dažnai specializuojasi naujos statybos ir aukštos klasės būstuose, padėdamos tiek vietiniams, tiek užsienio klientams rasti tinkamą būstą.
Ekonominės Prognozės
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2025 metais augs apie 2,8 %, o tai teigiamai paveiks NT rinką. Gyventojų perkamoji galia taip pat didės dėl sparčiai augančių atlyginimų, kas skatins ne tik naujų būstų pirkimą, bet ir investicijas į NT.
Europos Centrinis Bankas (ECB) numato mažinti palūkanų normas, kas palengvins būsto paskolų sąlygas. Jauni pirkėjai ir pirmą kartą būstą perkantys asmenys taps aktyviausia rinkos dalimi.
Infliacijos lygis, prognozuojamas apie 2,7 %, gali sukelti iššūkių dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Tai gali lemti NT projektų kainų didėjimą ir lėtesnį pasiūlos augimą.
Komercinis NT
Elektroninės prekybos augimas daro logistikos NT segmentą vienu iš patraukliausių investicijoms. Modernių sandėlių ir paskirstymo centrų poreikis 2025 metais išliks didelis, ypač Kaune ir Vilniaus regione.
Nuotolinio darbo tendencijos toliau formuos biurų rinką. Nauji projektai orientuosis į lanksčius ir tvarius biurus, kurie atitinka aukštus energinio efektyvumo standartus. Senesni biurai, neatitinkantys šių reikalavimų, gali tapti mažiau patrauklūs nuomininkams.
Prekybos centrų sektorius po pandemijos atsigavo ir plečiasi. Investuotojai orientuojasi į regioninius projektus, kur paklausa mažesnė, bet ilgalaikis stabilumas užtikrinamas.
Iššūkiai ir Rizikos
Rusijos ir Ukrainos konfliktas kelia regioninės stabilumo grėsmes, dėl kurių gali sumažėti užsienio investicijos į Lietuvos NT rinką. Be to, geopolitinė įtampa gali sutrikdyti statybinių medžiagų tiekimą.
Didžiausias iššūkis NT plėtotojams išlieka biurokratija - ilgi leidimų išdavimo procesai ir griežti reikalavimai.
Nekilnojamojo turto (NT) rinka turi didžiulę reikšmę stabiliam šalies ekonomikos vystymuisi. 2020 m. Lietuvos banko duomenis, net 82 proc. viso šalies gyventojų turto yra sukaupta būtent nekilnojamo turto forma. Daugelis lietuvių įsitikinę, kad NT yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių ir tuo pačiu geriausia investicija.
Tačiau dabartinio ekonomikos šoko, kurį kelia COVID-19 pandemija, pasekmės Lietuvos NT rinkai yra akivaizdžios: per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo 2020 m. Trumpalaikiai ekonomikos šokai ar finansinės krizės išbalansuoja NT rinkos pusiausvyrą, o tai gali reikšmingai paveikti šalies ekonominę ir finansinę sistemą.
Straipsnis parengtas remiantis projekto rezultatais, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.
Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI) 2025 rugsėjo mėnesio duomenys
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%).
2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,3%, 1,3%, 1,1%, 0,7% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²), 2.002 Eur (+25 Eur/m²), 1.863 Eur (+21 Eur/m²), 1.242 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.219 Eur (+3 Eur/m²). Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.
„Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Apskritai, būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio.
tags: #nekilnojamojo #turto #rinkos #segmentai