Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje tęsiasi aktyvusis periodas, sandorių skaičius išlieka aukštas. Pirmasis šių metų ketvirtis nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo didesniu nei įprasta metų pradžiai aktyvumu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 29,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 31,4 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 22,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų kovą įregistruota 10,3 tūkst. NT sandorių - 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą (8,8 tūkst.) ir 7,4 proc. Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų - 31,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 6,4 tūkst. butų sandorių. Vien tik per kovą įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių, arba 20,1 proc. daugiau nei 2024 metų kovą ir 8,4 proc.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota ir 2,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 31,2 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2 tūkst. namų pardavimų. Vien tik kovo mėnesį įregistruota apie 950 gyvenamųjų namų sandorių, arba 19,9 proc. daugiau nei pernai kovą ir 9,7 proc. Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 13,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 34,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik kovo mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 20,2 proc. daugiau nei pernai kovą ir 5,9 proc.
Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius per pirmus aštuonis 2025 m. mėnesius buvo 26 proc. didesnis negu prieš metus. Per pastaruosius dvidešimt metų tik 2007 ir 2021 metais sandorių skaičius Lietuvoje buvo didesnis negu šiemet. Suprantama, kad 2023 ir 2024 metais būsto sandorių skaičius buvo istoriškai nedidelis, todėl vis dar matome atšokusios spyruoklės rinkoje padarinius. Metinis sandorių pokytis paskutinį 2025 metų ketvirtį jau bus mažesnis, nes praėjusių metų pabaiga buvo ganėtinai aktyvi rinkoje. 2026 metai būsto rinkoje sandorių gali būti net ir daugiau negu šiemet, jeigu nesuaktyvės neigiamai rinką veikiantys procesai.
Būsto kainų augimas ir gyventojų lūkesčiai
Trečią 2025 m. ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo istoriškai dideli, tačiau per ketvirtį jie beveik nepakito ir tai šiek tiek nuramina. Tiesa, būsto rinka lieka labai aktyvi ir paskutinį metų ketvirtį lūkesčiai dėl būsto kainų gali vėl padidėti tikintis, kad pirkėjų netrūks ir kitąmet, o paklausą skatins ir iš pensijų fondų atsiimamos lėšos, ir galimi Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai.
2025 m. rugsėjį SEB banko užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvojo, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 7 proc. manė, kad būstas pigs, 31 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 6 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė buvo 49 punktai (ji apskaičiuojama kaip prognozuojančiųjų, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas). Lygiai prieš metus indekso reikšmė buvo 34 punktai.
Lūkesčių pokytis per ketvirtį nėra reikšmingas ir gali rodyti, kad lūkesčiai bent trumpam stabilizavosi. Tačiau per metus gyventojų nuomonė apie būsto kainų perspektyvą labai pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kiek per metus padidėjo sandorių skaičius rinkoje ir kiek paaugo kainos, pokytis per metus nestebina. Įdomu tai, kad per ketvirtį Vilniaus apskrityje sumažėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būstas brangs ir dabar taip galvojančių yra labai panaši dalis kaip ir Kauno ar Klaipėdos apskrityse. Trečią ketvirtį Vilniaus apskrityje 53 proc. apklaustųjų tikėjosi, kad būstas brangs, 35 proc. manė, kad kainos nesikeis, o 6 proc. tikisi pigesnio būsto.
Iš tokių rezultatų galima daryti prielaidą, kad daugėja žmonių, kuriems būsto kainų pokyčiai Lietuvoje kelia vis didesnį nerimą, tačiau jie galvoja apie stabilias, bet ne mažesnes kainas artimiausius vienerius metus. Daugėja žmonių, kuriems būsto kainų pokyčiai Lietuvoje kelia vis didesnį nerimą.
Būsto kainos trečią 2025 m. ketvirtį Lietuvoje didėjo ir metinis pokytis jau buvo priartėjęs arba ir viršijo 10 proc. kartelę. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo, kad rugpjūtį nenaujų parduotų butų kaina buvo 12,9 proc. didesnė negu tokiu pat laikotarpiu prieš metus. „Ober-Haus“ skelbia, kad Lietuvos didmiesčiuose rugpjūtį butų kaina buvo maždaug 8 proc. didesnė negu 2024 m. rugpjūtį. Bendrovės „Hanner“ duomenimis, pirminėje Vilniaus butų rinkoje kainos padidėjo daugiau negu 8 procentais.
Reiktų priminti, kad antrą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje buvo 8 proc. didesnis negu prieš metus. Trečią ir ketvirtą ketvirčiais pokytis veikiausiai buvo šiek tiek mažesnis. Tai reiškia, kad būsto kainos pokyčiai jau ima lenkti pajamų augimą ir daryti neigiamą įtaką galimybėms įpirkti būstą. Prastėjantis įperkamumas galiausiai lemia ir mažesnį sandorių skaičių, tačiau, tikėtina, kad neigiami pokyčiai galimi tik 2027 metais.
Valdžios sprendimų įtaka būsto rinkai
Šių metų antrą pusmetį ir kitų metų pradžioje teigiamą įtaką būsto paklausai daro ir kalbos, kad nemažai asmenų, kurie atsiims lėšas iš pensijų fondų, jas panaudos norėdami pasikeisti būstą į geresnį ar įsigyti dar vieną. Todėl tie, kurie planavo įsigyti būstą kitąmet ir kurie turi finansinių resursų, skuba tą padaryti iki kitų metų antro ketvirčio. Aktyvumą būsto rinkoje kitąmet gali paskatinti ir Lietuvos banko planai pakeisti Atsakingojo skolinimo nuostatus, jeigu jų įsigaliojimo data sutaps su pinigų atsiėmimo iš pensinių fondų pradžia.
Vienas iš siekiamų centrinio banko pokyčių - sumažinti nuo 15 iki 10 proc. reikalaujamą pradinį įnašą įsigyjant pirmą nuolat gyventi tinkamą būstą, kai kredito gavėjas nėra turėjęs jam priklausančio gyventi tinkamo nekilnojamojo turto. Tokie pokyčiai padėtų greičiau įsigyti būstą jauniems asmenims, tačiau tai, kad vienu metu rinkoje kitąmet padidėtų būsto paklausa, lemtų ir dar didesnį būsto kainos pokytį.
Apdailos lygiai ir personalizacija
Statistika rodo, kad dauguma naujų nekilnojamojo turto projektų Lietuvoje parduodami su daline apdaila. Klientai nuolat išreiškia susidomėjimą projektais, kurių interjerą galima įsirengti individualiai, pagal asmeninius poreikius. Visgi, jau nuo šių metų dalyje naujų daugiabučių būstą bus galima įsigyti tik vystytojui registravus 100 proc. pastato baigtumą, t.y. visas NT projektas turės būti pilnai pastatytas.
Būstus su pilna apdaila linkę rinktis klientai, norintys kraustytis gyventi į naują butą/ namą čia ir dabar. Pasirinkus įsigyti NT su daline apdaila, likusiu įrengimu būsimam gyventojui tenka pasirūpinti savarankiškai ir tai atveria duris saviraiškos laisvei. Savarankiškas būsto įsirengimas dažnam pirkėjui vis dar skamba romantiškai, deja, tai nėra taip paprasta. Būsto įrengimas pareikalauja techninių žinių, laiko ir finansinių kaštų. Kartais tenka laukti net ne vienerius metus, kol būstas bus pilnai įrengtas.
NT rinka (I): apžvalga ir prognozės
tags: #nekilnojamojo #turto #nt #pirkeju #lukescius