Nekilnojamojo Turto Mokestis Europos Sąjungos Šalyse: Apžvalga

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčių sistema Europoje yra labai nevienoda. Vakaruose šis mokestis yra vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių, tuo tarpu Rytų Europoje ir Baltijos šalyse - palyginti menkas. Europos Komisijos duomenimis, 2023 metais nekilnojamojo turto mokestis sudarė nuo vos 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto Čekijoje ir Estijoje iki net 3,7 proc. Prancūzijoje. Jungtinė Karalystė pagal surenkamo mokesčio dalį taip pat yra tarp lyderių - čia rodikliai praktiškai sutampa su Prancūzija.

Žvelgiant į absoliučius skaičius, 2023 metais daugiausia pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio surinko Jungtinė Karalystė - apie 115 mlrd. eurų. Antroje vietoje rikiuojasi Prancūzija su 104,5 mlrd. eurų, o trečioje - Italija (45,3 mlrd. eurų). Vokietija ir Ispanija, nepaisant didelės ekonomikos, surinko mažiau - atitinkamai 41,4 ir 36,8 mlrd. Tuo tarpu Estija šio mokesčio surinko mažiausiai visoje Europoje - vos 110 mln. eurų. Lietuva taip pat patenka tarp valstybių, kuriose nekilnojamojo turto mokestis yra labai mažas, ir 295 mln.

Pagal bendrą mokestinių pajamų struktūrą, Prancūzijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro net 8,4 proc. visų surenkamų mokesčių. Panašiai aukštą dalį turi Belgija (7,4 proc.), Graikija (7 proc.) ir Ispanija (6,7 proc.).

NT Mokesčių Pavyzdžiai ES Šalyse

Ekonomistas pateikė tris NT mokesčių pavyzdžius iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos praktikų.

Vokietija

Anot T.Povilausko, Vokietijoje būsto mokestinė vertė nustatoma pagal 1935 m. Rytų arba 1964 m. Vakarų Vokietijos vertes. „Tai reiškia, kad mokestinė vertė buvo apie 5 proc. realios vertės, todėl reikėjo papildomų koeficientų, kurie apsunkino supratimą apie tą mokestį. Kita vertus, vokiečiai iš gyventojų surenka 0,15-0,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP) iš šito mokesčio, kas Lietuvoje reikštų apie 100 mln. eurų pajamų“, - aiškino jis.

Latvija

Tuo metu Latvijos NT mokestis, atrodytų, nėra toks žemas. Kaip teigė ekonomistas, jis sudaromas 0,2 proc. nuo mokestinės vertės, kai ji mažesnė negu 57 tūkst. eurų. Tarifas kyla iki 0,4 proc., kai vertė auga nuo 57 tūkst. iki 107 tūkst. eurų, ir galiausiai, kas virš 107 tūkst. eurų, apmokestinama 0,6 procento.

Tačiau T.Povilauskas pabrėžė, kad šioje šalyje taikomos lengvatos leidžia sumažinti mokamą sumą 25-90 proc.

Latvijoje NT mokestis gali siekti nuo 0,2 iki 3 proc. Gyvenamiesiems pastatams, patalpų grupėms, kurių naudojimo būdas yra susijęs su gyvenimu (jei jie nenaudojami ūkinei veiklai vykdyti) taikomi trys skirtingi mokesčių tarifai:

• Jei kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų - 0,2%.
• Jei Kadastrinė vertė didesnė kaip 56 915 eurų, bet ne didesnė kaip 106 715 eurų - 0,4 %.
• Jei Kadastrinė vertė viršija 106 715 eurų - 0,6 %.

Aukščiausias - 3 proc. tarifas taikomas tik tais atvejais, kai statiniai kelia pavojų žmonių saugumui. Taigi, savivaldybėms yra deleguota teisė nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,2 proc. iki 3 proc. Tam tikrais atvejais gali būti taikomos mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, 50 proc. apskaičiuoto NT mokesčio, bet ne daugiau kaip 500 eurų per metus lengvata gali būti taikoma Daugiavaikių šeimų gyvenamiesiems namams (jų dalims), 90 proc. apskaičiuoto NT mokesčio lengvata gali būti taikoma asmenims, kuriems vietos valdžia suteikė nepasiturinčio asmens statusą ir t.t

Lenkija

Lenkija išsiskiria NT mokesčių sistema. Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad toks mokestis skaičiuojamas ne nuo būsto vertės, o pagal NT kvadratų skaičių ir dauginamas iš kasmet kintančio koeficiento.

Anot jo, tai reiškia, kad šioje šalyje nėra jokio progresyvumo - visi moka pagal tai, kokioje savivaldybėje yra būstas ir koks jo plotas. Pavyzdžiui, už 60 kvadratinių metrų ploto būstą per metus tektų sumokėti 11,7 euro.

Lenkijoje nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai nustatomi savivaldybių tarybų, o mokama už kiekvieną kvadratinį metrą, taigi mokestis yra visuotinis. 2023 m. būsto mokesčiai negali būti didesni nei:

• 1 PLN (0,22 euro) už 1 m² būsto;
• 28,78 PLN (6,47 euro) už 1 m² pastatų, naudojamų ekonominei veiklai;
• 5,87 PLN (1,32 euro) už 1 m² pastatų, susijusių su ekonomine veikla sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, kuriuos užima sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai;
• 9,71 (2,18 euro) PLN už 1 m² kitų pastatų.

Statyboms yra taikomas 2 proc. tarifas. Šie didžiausi galimi mokesčio tarifai kasmet atnaujinami atsižvelgiant į infliacijos dydį.

Estija

Estijoje, kaip ir šiuo metu Lietuvoje, iš nekilnojamojo turto yra apmokestinama tik žemė. Lietuvoje žemė apmokestinama 1,5 proc. jos vertės. Tačiau žemės ūkio paskirties žemė, daugiabučių namų ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemė apmokestinama 0,35 proc. tarifu, sodininkų bendrijų ir jų narių sodų sklypų žemė, privačių namų valdų ir žemės sklypai prie daugiabučių namų žemės, žemės sklypai, naudojami ūkinei-komercinei ir kitai veiklai - 0,5 proc.

Estijoje nėra jokio NT mokesčio, tiesa galioja žemės mokestis. Žemės mokestis taikomas visai žemei, išskyrus labai retus atvejus: pavyzdžiui žemę, kurioje įstatymu draudžiama ekonominė veikla, kapines, bažnyčių žemę ir t.t.

Žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,1 proc. iki 2,5 proc. apmokestinamosios vertės. Apmokestinamoji vertė nustatoma pagal Žemės vertinimo įstatymą. Vertinant naudojami pardavimo palyginimo metodas, pajamų metodas, sąnaudų metodas ir jų deriniai.

Yra nustatytos kelios išimtys, pagal kurias gyventojai gali būti atleidžiami nuo žemės mokesčio mokėjimo. Pavyzdžiui, pensijų gavėjai ir sovietų valdžios represuoti asmenys gali būti atleidžiami nuo prievolės mokėti žemės mokestį už iki 0,3 ha miestuose ir 1,0 ha kaimuose su sąlyga, kad prašantis atleisti nuo mokesčio asmuo naudojasi žeme ten gyvendamas ir negauna nuompinigių pagal žemės naudojimo teisę. Taip pat vietos savivaldybės turi teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės mokėti mokestį už miestuose iki 0,3 ha, o kaimuose - iki 1,0 ha gyvenamosios paskirties žemės. Reikalaujama, kad mokesčių mokėtojas tą turtą faktiškai naudotų kaip gyvenamąjį būstą pagal valstybinį registrą.

Mokesčio pajamos patenka į miestų ir kaimų savivaldybių biudžetus. Mokestį administruoja Estijos mokesčių ir muitų valdyba.

Iš tų trijų pavyzdžių norėjau akcentuoti tris rekomenduojamus bruožus, kuriuos Finansų ministerija, matėsi, stengėsi įtraukti į savo siūlymą. Pirma, keisti mokestines vertes kuo dažniau (kad nebūtų kaip Vokietijoje - tą dabartinis Ministerijos projektas ir rodo - indeksuojame kas 3 metus). Antra, išvengti lengvatų (kad nebūtų kaip Latvijoje - tą dabartinis Ministerijos projektas irgi įvertina - iš esmės niekas neatleidžiamas nuo mokesčio)“, - įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

T.Povilauskas pateikė ir trečią išvadą - NT mokestis turi būti bent kažkiek progresyvus. Jo pastebėjimais, Finansų ministerija jau bandė įvesti progresyvumo, atskirdama mokesčio tarifus pagrindiniam ir nepagrindiniam gyvenamosios paskirties turtui. Taip pat buvo nustatyti ir trys pagrindiniai tarifai pagrindiniam būstui.

NT Mokestis Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje nekilnojamo turto (NT) mokestis gali siekti nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Mokestį nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.

Lietuvoje nėra apmokestinamas nekilnojamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų. Taigi, NT mokestis nėra visuotinis.

Yra taikomi keli NT mokesčio tarifai:

• Viršijus apmokestinamą dydį (150 tūkst. eurų), bet neviršijus 300 tūkst. eurų ribos, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas
• Viršijus 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas
• Viršijus 500 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Kitokia tvarka NT mokestis skaičiuojamas daugiavaikėms (turinčioms daugiau nei tris vaikus) ar turinčioms neįgalų vaiką šeimoms:

• Viršijus neapmokestinamąjį dydį (200 tūkst. eurų), tačiau neviršijant 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• Viršijus 390 tūkst. eurų, tačiau neviršijant 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• Viršijus 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Siūlomi Nauji NT Mokesčio Tarifai

Pagal naująjį NT mokestį siūloma taikyti platesnes „žirkles“: nuo 0,05 iki 4 proc. 0,05-0,5 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas pagrindiniam būstui, aukštesnis - nuo 0,5 iki 4 proc. intervalas siūlomas taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Neapmokestinama turto dalis bus skaičiuojama pagal kiekvieną savivaldybę - NT mokestį reikės mokėti viršijus 1,5 medianos ribą. Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje NT turto mediana yra 60600 eurų, tuomet mokestį reikėtų mokėti nuo turto vertės, siekiančios 90900 eurų.

Pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytas neapmokestinamasis dydis - ne mažesnis nei 450 tūkst. eurų. Šį dydį ir tarifą galės nustatyti savivaldybių tarybos, tačiau jeigu jos sprendimo nepriims, visoje teritorijoje galios 0,1 proc. tarifas sumai, viršijančiai 450 tūkst. iki 50 tūkst. nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. nuo 600 tūkst. iki 1 mln. virš 1 mln.

Investavimas Į Nekilnojamąjį Turtą Europoje

Investavimas į nekilnojamąjį turtą dar niekada nebuvo toks patrauklus Vidurio ir Rytų Europoje, kur tokios šalys kaip Lietuva ir Vengrija siūlo geriausią investicijų grąžą tiems, kurie 2025-aisiais nori užsidirbti nekilnojamojo turto rinkoje, rašo euronews.com. Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, kurios metu buvo atsižvelgta į tokius svarbius dalykus kaip nekilnojamojo turto mokesčiai, nuomos pajamų mokestis ir bendrasis nuomos pelningumas, rezultatais, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Remiantis naujausiais „Global Property Guide“ duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo. Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto. Vadovaujantis Eurostato pateikiamais duomenimis, antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos išaugo daugiau nei 10 proc., palyginti su 2023 m. Ši tendencija greičiausiai tęsis, todėl galima tikėtis geros investicijų grąžos.

Antroje vietoje - Estija. Šioje Baltijos valstybėje nekilnojamojo turto gali įsigyti ir nenuolatiniai jos gyventojai. Mokesčiai palyginti nedideli, o nuomos kainos - aukštos, taigi, metinis bendrasis nuomos pelningumas siekia 4,5 proc. (nuomos pajamų mokestis - 20 proc.). Nuo praėjusių metų pradžios iki birželio mėnesio nekilnojamojo turto kainos išaugo 6,7 proc., vadinasi, investicijų vertė irgi turėtų augti.

Trečia vieta atiteko Rumunijai, kurios pranašumai - gana nedidelės papildomos išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu, labai mažas nuomos pajamų mokestis (10 proc.) ir solidus bendrasis nuomos pelningumas (6,46 proc. per metus). Airija irgi yra geras pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes nuomos kainos yra aukštos, tiesa, didoki mokesčiai gali sumažinti metines pajamas. Šaliai gresia būsto krizė - augant gyventojų skaičiui ir nekilnojamojo turto kainoms, statoma per mažai būstų.

Remiantis šia ataskaita, investuoti į nekilnojamąjį turtą apsimoka ir tokiose valstybėse kaip Vengrija, Slovėnija bei Lenkija, kur nuoma yra brangi (Vengrijoje nuomos kainos išaugo 180 proc., palyginti su 2015 m.), tačiau mokesčiai nesikandžioja. Palyginti su 2023 m., 2024 m. birželio mėnesį būsto kainos Lenkijoje padidėjo 17,7 proc., Vengrijoje 9,8 proc., Slovėnijoje - 6,7 proc., skelbia Eurostatas.

Šalys, Kuriose Investuoti Į NT Nerekomenduojama

Kaip teigiama ataskaitoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje investicijų grąža yra mažiausia. Belgijoje yra vienos didžiausių sandorių išlaidų Europoje, o nuomos pajamų mokestis gali lengvai siekti ir 50 proc. Vidutinis nuomos pelningumas siekia 4,2 proc., tačiau gali būti didesnis Briuselyje. Palyginti su 2023 m., per antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos padidėjo 3,4 proc.

Prancūzija laikoma antru blogiausiu pasirinkimu - dėl didelių mokesčių ir su įsigijimu bei nuoma susijusių išlaidų. Pavyzdžiui, investuotojo į nekilnojamąjį turtą vidutinis nuomos pajamų mokestis siekia 18,28 proc. Bendrasis nuomos pelningumas - maždaug 4,5 proc. per metus. Kaip teigia Eurostatas, 2024 m. Prancūzijoje nekilnojamasis turtas netgi atpigo 4,6 proc.

Graikija paskelbta trečia blogiausia šalimi investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl didelių įsigijimo išlaidų ir pajamų mokesčio bei vidutiniškai daugiau nei 33 proc. siekiančio nuomos pajamų mokesčio.

Populiariausios Šalys NT Pirkimui

Ispanija ir Portugalija yra populiariausios šalys tarp investuotojų į nekilnojamąjį turtą, remiantis paieškų „Google“ informacija. 2023-2024 m. žmonės net 279 tūkst. kartų ieškojo nekilnojamojo turto Ispanijoje. Ispanijoje užsienio investuotojams taikoma mokesčių lengvata - 19 proc. pajamų mokestis Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiams arba 24 proc. trečiųjų šalių piliečiams.

Antra labiausiai ieškota šalis buvo Portugalija - daugiau nei 270 tūkst. užklausų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Šioje valstybėje užsieniečiai gali įsigyti nekilnojamą turtą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietos gyventojai. Kita vertus, šių šalių populiarumas baigėsi katastrofišku prieinamų būstų trūkumu vietiniams. Kaip skelbia EBPO, skaičiuojant nuo 2015 m., nominaliosios būsto kainos Portugalijoje išaugo beveik 70 proc.

Apibendrinant, NT mokesčių sistemos Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi, o kiekviena valstybė narė taiko skirtingus tarifus, lengvatas ir metodus. Lietuvos NT mokesčio sistema vis dar yra kūrimosi stadijoje, todėl svarbu atsižvelgti į kitų ES šalių patirtį ir praktiką, siekiant sukurti efektyvią, teisingą ir skaidrią sistemą.

Verslininkas Robertas Dargis pabrėžė, kad NT mokestis būtų puiki galimybė užtikrinti savivaldybėms pastovią paramą ir kad mokestis privalo būti visuotinis - taigi, taikomas ir valstybiniam turtui. Pasak verslininko, dalis pasipiktinimo kilo dėl per didelių numatomų rėžių - pašnekovo teigimu, niekur Europoje nėra numatoma 4 proc. NT mokesčio riba.

Magistriniame darbe analizuojama Europos Sąjungos šalių nekilnojamojo turto mokestinė sistema, siekiant numatyti šio mokesčio tobulinimo kryptis Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčio sistema yra kūrimosi cikle, todėl nėra pritaikyta kiekvienam regionui kaip daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tačiau daugelyje ES šalių, o ypatingai Lietuvoje įteisinta daug nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų, kurios sudaro sąlygas korupcijai bei šešėlinei ekonomikai, o kartu iškreipia Mokesčių etikos kodekso taisykles. Tad norint skatinti smulkų ir vidutinį verslą, svarbu nustatant tarifus bei parenkant vertinimo metodiką atsižvelgti į regioninius ypatumus. Dabartinis pasirinktas turto vertinimo metodas, masinis turto vertinimas, neturi tokio efektyvumo, kaip buvo tikimąsi. Metodas ne tik, kad neišsprendė anksčiau buvusių problemų, bet sudarė prielaidas naujoms.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #europos #sajungoje