Nekilnojamojo Turto Kadastro Ir Registro Sistema Lietuvoje

Siekdami užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešąjį ir kokybišką valstybės valdymą ir pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti. Šios informacinės technologijos leidžia nustatyta tvarka užregistruoti objektų duomenis, kurie įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinis reguliavimo objektu. Tai svarbus oficialios informacijos apie šalies objektus šaltinis, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindas.

Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama, kaip vieninga teisinis, organizacinis, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta Nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims. Šio registro sistemos esmė - elementų ir jos grupių jungimasis į vieningą visumą vienodo pobūdžio ryšiais, tuomet atskiri registrai atlikdami jiems nustatytas funkcijas sąveikauja. Taigi sąveika yra vienas iš Nekilnojamojo turto registro sistemos svarbiausių požymių, dėl kurios registrai nebūtų sistema, o tik atskirų registrų rinkinys.

Taigi pagrindinė problema yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro savalaikis informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais yra realizuotas nepakankamai. Nepakankamai subalansuota Nekilnojamojo turto registro sistema turi neigiamos įtakos valstybės registrų integralios sistemos kūrimui ir nagrinėjamo registro veiklai. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie reikalingi viešojo administravimo institucijoms pavestoms funkcijoms vykdyti, susijusiems registrams teikiami atlygintinai, todėl institucijos atsisako naudotis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teikiamomis paslaugomis, o reikalauja iš pirminio šaltinio duomenis ir dokumentus pateikti pakartotinai.

Toks reagavimas į technologinius iššūkius sukelia didelius skirtumus teisės aktų leidyboje ir taip pažeidžiamas teisinis santykis reguliavimo principas. Teisinė sistema turi suformuoti sąvokas ir sukurti teisines priemones sąvokose nurodytam reiškiniui identifikuoti. Teisinis reglamentavimas, nukreiptas į elektroninį duomenų tvarkymą, turi ne tik sunorminti registruojamų objektų duomenų tvarkymą, bet ir atsižvelgus į technologines galimybes numatyti šios veiklos efektyvumo didinimą ir tobulinimą. Duomenų tvarkymo reglamentavimas negali būti orientuotas į technologijos galimybes, pirmiausia jis turi užtikrinti Nekilnojamojo turto registro sistemos reikalavimus ir tikslus.

Šios nekilnojamojo turto administravimo sistemos funkcionavimas yra svarbus. Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Nekilnojamojo turto registracija apibūdintina, kaip duomenų formavimui, kompiuteriniam jų kaupimui ir teikimui sukurtas specializuotas procedūrų rinkinys, kuriame derinamas techninis duomenų apdorojimas ir teisiniai duomenų tvarkymo aspektai. Teisinėje literatūroje registravimo procesas vertinamas kaip administracinis procesas, kai fiziniai ir juridiniai asmenys priverstinai patenka į atitinkamų valdymo institucijų administravimo, pagrįsto specialiais teisės aktų reikalavimais, sritį ir kaip administracinė teisinė priemonė, kuria kontroliuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, leidžiama arba draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus.

Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teisės aktų aktualioms problemoms spręsti projektus ir pan. Dažnai žmonės nekilnojamojo turto registravimą vertina tik kaip fizinį procesą, nesuvokdami jo reikšmės.

Nekilnojamojo turto registracijos sistemos siejamos su ekonomiškai ir politiškai pažengusiomis visuomenėmis. Efektyvi nekilnojamojo turto registracija suteikia turto valdymo garantijas ir leidžia išvengti netikrumo, su kuriuo susiduria turto savininkai ir investuotojai, besinaudojantys turtinėmis teisėmis kaip saugumo garantu. Nekilnojamojo turto registracijos garantija skatina kreditavimą. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, galima keisti turtą. Skolintojai gali naudotis nekilnojamuoju turtu, kaip užstatu siekdami užtikrinti skolos grąžinimą. Kai yra galimybė gauti patikimą informaciją apie skolininkus ir paskolos užstatą, sumažėja paskolos gavimo ir jos kontrolės išlaidos. Turto pardavimai ir kiti su juo susiję sandoriai sudaromi saugiai, greitai ir mažomis kainomis.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Registravimas - atitinkamos procedūros, kurių tikslas - nustatyti, ar pateikti dokumentai turi juridinę galią ir ar juose esantys duomenys apibūdina registruojamą nekilnojamąjį objektą, sprendimo registruoti priėmimas, registro duomenų suformavimas ir įrašymas į registrą bei teisės aktų nustatytais atvejais nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo išdavimas. Remdamiesi tuo, kad registro objektą apibūdinantys duomenys renkami iš dokumentų sprend~iame, kad dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytos, prirašytos, užbrauktos ~od~is ir kitos dokumente neaptartos taisymai, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Jei dokumentai atitinka įstatymams keliamus reikalavimus, tuomet jie išnagrinėjami ir priimamas sprendimas įrašyti duomenis į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę.

Šia (prašyme nurodytu adresu) Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatytos formos ir turinio išrašas iš nekilnojamojo turto registro. Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisės į tą turtą ir tų teisių apribojimus valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas.

Atsižvelgiant į tai, pakeitimų registravimas nekilnojamojo turto registre už atlyginimą neskatina šių duomenų teikėjų kuo skubiau apie juos pranešti registro tvarkymo įstaigoms, todėl registre kaupiami duomenys lieka netikslūs, nepatikimi, o susijusių registrų naudotojai, papildomai naudodami savo išteklius, priversti imtis priemonių dėl tikslių, teisingų duomenų nustatymo, t.y. rinkti duomenis pakartotinai.

Valstybės Registrų Sąveika

Valstybės registras (kadastras) (angl. State register (cadastre)) - valstybinis registras, kuriame kaupiami ir sisteminami duomenys apie valstybės registruojamus objektus. Registrų sąveika (angl. Register interaction) - valstybės registrų tvarkytojų tarpusavio sąveika teikiant ir gaunant duomenis. Registrų ir informacinių sistemų sąveika (angl. System of register and data base interaction) - objektų registravimo duomenų, sukauptų pirminiuose ir antriniuose registruose, reguliarus perdavimas į informacinę sistemą. Tai užtikrina, kad bet koks tolesnis apdorojimas atliekamas informacinės sistemos priemonėmis.

Registro objektas (angl. Register object) - turtas, kuris įstatymų nustatyta tvarka turi būti registruojamas registre. Registro objekto registravimas (angl. Register object registration) - registro objekto įrašymas į registrą įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų tvarkymas (angl. Data processing) - bet kuris automatizuotas arba neautomatizuotas veiksmas su duomenimis: rinkimas, įrašymas, sisteminimas, saugojimas, keitimas (pildymas ar taisymas), išgava, naudojimas, perdavimas, atskleidimas, platinimas ar kitoks naudojimas, grupavimas ar derinimas, blokavimas, trynimas ar naikinimas. Registro tvarkymo įstaiga (angl. register processing institution) - įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis už jų saugą.

Tyrimo Metodai

Magistro baigiamajame darbe naudotasi įvairiais tyrimo metodais, kaip tyrimo objekto pažinimo būdais, siekiant visapusiškai išanalizuoti tiriamus reiškinius, pasiekti planinį mokslinį pažinimą. Loginis analitinis ir palyginimo pagrindiniai tyrimo metodai taikyti visų tyrimo uždavinių įgyvendinime. Šis teisės aktų, programinių dokumentų nuostatos ir kiti aspektai atskleidžiami trimis lygiais: 1) teoriniu lygiu, kai analizuojama registro sistemos samprata, požymiai, elementai ir ryšiai tarp jų; 2) norminiu lygiu, kai analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys registro sistemos kūrimą ir funkcionavimą; 3) empiriniu lygiu, kai lyginami Nekilnojamojo turto registro sistemos elementai tarpusavyje, taip pat palyginama Lietuvos ir užsienio šalis praktika nekilnojamojo turto ir teisių į jį registravimo srityje.

Dokumentų analizės metodas. Juo remiantis analizuoti Lietuvos Respublikos (toliau - LR) teisės aktai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto registro sistemos kūrimą ir funkcionavimą, pagrindinius principus. Siekiant nustatyti teisės aktų praktinio įgyvendinimo ypatumus, išanalizuotos Registrų sąrašo ataskaitos apie registrų sistemos būklę, LR Vyriausybės teisės aktai, LR Valstybės kontrolės ataskaitos ir kita medžiaga.

Magistro darbe naudojami tarptautiniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktai; Lietuvos ir užsienio teisės su Nekilnojamojo registro sistema susijusi (taip pat ir kitų mokslų) literatūra; internetiniai puslapiai ir forumų pateikiama informacija ir tekstai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų interneto svetainės tyrimų, susijusių su registro informacinės sistemos ypatumais bei jų apsauga rezultatai. Darbe cituojamas pagrindinių teisės aktų, pvz. Valstybės registrų įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Gyventojų registro įstatymo, Hipotekos registro steigimo įstatymo, Turto arešto aktų registro įstatymo, kontekstas.

Praktinis pritaikymas

Darbe pateikta moksliniais ir empiriniais tyrimais pagrįsta Nekilnojamojo turto registro sistemos, jos kūrimo bei funkcionavimo analizė, kuri gali būti naudinga tobulinant tiek visos registrų sistemos, tiek atskirų registrų veiklą.

Pirmame magistro darbo skyriuje sisteminiu požiūriu, naudojant tarpašakinės bendrosios sistemos teorijos metodologiją, nagrinėjama Nekilnojamojo turto registravimo bei registro sistemos samprata, požymiai ir ypatumai, analizuojamos registrų sistemos bendrosios savybės, struktūra, sistemos elementų ryšiai ir jų turinys. Šis sąvokų įvairovė, formuluojamas bendras registrų sistemos apibrėžimas. Remiantis šia teorija registrų sistema suskirstyta į keletą dualių klasių ir išskirti pagrindiniai šios sistemos ir jos elementų požymiai. Šiame skyriuje atskleidžiamos LR teisės aktuose vartojamos kategorijos "registrų sistema", "registrų sąveika", "susiję registrai" charakteristikos ir šių kategorijų santykis.

Antrame šio darbo skyriuje nagrinėjamas nekilnojamojo turto registro teisinis reglamentavimas. Atskleidžiama registrų sistemos valdymo struktūra, analizuojamos funkcijos ir atsakomybės paskirstymo problemos tarp registro tvarkymo institucijų. Analizuojamos registro duomenų teikimo ir naudojimo sąlygos, šių duomenų apsauga. Aptariamos techninės ir organizacinės saugos priemonės, kad būtų apsaugoti registro duomenys bei informacija, kad nebūtų sutrikdyta registro veikla. Šios užtikrinti sąveiką tarp registrų. Šioje dalyje apibūdinamos nerealizuotos sąveikos pasekmės - pakartotinis duomenų rinkimas, neužtikrinamas viešojo administravimo principų - tarnybinio bendradarbiavimo ir "vieno langelio" - įgyvendinimas, dubliavimasis kelių institucijų. Šis registrų sistemos pagrindas, teisinio reglamentavimo ir funkcionavimo trūkumai, turintys įtakos visos registrų sistemos funkcionalumui.

Šioje dalyje taip pat pateikiama trumpa užsienio šalis patirtis, Europos šalis nekilnojamojo turto informacinės sistemos analizė.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius valstybės registrų sąveikos aspektus:

tags: #nekilnojamojo #turto #kadastro #ir #registro