Lietuva yra patraukli šalis investicijoms į nekilnojamąjį turtą, ypač Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Šalis siūlo gerą investicijų grąžą, o užsieniečiams leidžiama įsigyti nekilnojamojo turto. Remiantis Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios perkraustymo įmonės „1st Move“ neseniai atliktos studijos, kurios metu buvo atsižvelgta į tokius svarbius dalykus kaip nekilnojamojo turto mokesčiai, nuomos pajamų mokestis ir bendrasis nuomos pelningumas, rezultatais, Lietuva - geriausias pasirinkimas norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Vaizdas: Nekilnojamasis turtas Vilniuje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų. Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
- Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m
Pavyzdžiui, jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Kur ieškoti skelbimų?
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse: aruodas.lt, alio.lt, capital.lt, domoplius.lt, ntportalas.lt, realu.lt, skelbiu.lt ir kitose.
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
- valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokestinis laikotarpis
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį). Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
VMI mokėjimų duomenys: Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos
Investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje
Remiantis naujausiais „Global Property Guide“ duomenimis, Lietuvos sostinėje Vilniuje galima tikėtis 5,65 proc. vidutinio nuomos pelningumo. Lietuvoje nuomos kainos yra aukštos - padidėjo daugiau nei 170 proc., palyginti su 2015-aisiais, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pajamų mokestis vidutinio dydžio - 15 proc. Vadovaujantis Eurostato pateikiamais duomenimis, antrąjį 2024 m. ketvirtį nekilnojamojo turto kainos išaugo daugiau nei 10 proc., palyginti su 2023 m. Ši tendencija greičiausiai tęsis, todėl galima tikėtis geros investicijų grąžos.
Vaizdas: Nekilnojamojo turto kainų indeksas Lietuvoje
Tinkamiausios Europos šalys investuoti į nekilnojamąjį turtą
Šalia Lietuvos, investuoti į nekilnojamąjį turtą apsimoka ir tokiose valstybėse kaip Estija, Rumunija, Vengrija, Slovėnija bei Lenkija, kur nuoma yra brangi (Vengrijoje nuomos kainos išaugo 180 proc., palyginti su 2015 m.), tačiau mokesčiai nesikandžioja. Palyginti su 2023 m., 2024 m. birželio mėnesį būsto kainos Lenkijoje padidėjo 17,7 proc., Vengrijoje 9,8 proc., Slovėnijoje - 6,7 proc., skelbia Eurostatas.
Šalys, kuriose investuoti į nekilnojamąjį turtą nerekomenduojama
Kaip teigiama ataskaitoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje investicijų grąža yra mažiausia. Belgijoje yra vienos didžiausių sandorių išlaidų Europoje, o nuomos pajamų mokestis gali lengvai siekti ir 50 proc. Vidutinis nuomos pelningumas siekia 4,2 proc., tačiau gali būti didesnis Briuselyje.
Prancūzija laikoma antru blogiausiu pasirinkimu - dėl didelių mokesčių ir su įsigijimu bei nuoma susijusių išlaidų. Pavyzdžiui, investuotojo į nekilnojamąjį turtą vidutinis nuomos pajamų mokestis siekia 18,28 proc. Bendrasis nuomos pelningumas - maždaug 4,5 proc. per metus. Graikija paskelbta trečia blogiausia šalimi investuoti į nekilnojamąjį turtą dėl didelių įsigijimo išlaidų ir pajamų mokesčio bei vidutiniškai daugiau nei 33 proc. siekiančio nuomos pajamų mokesčio.
Populiariausios šalys tarp investuotojų į nekilnojamąjį turtą
Ispanija ir Portugalija yra populiariausios šalys tarp investuotojų į nekilnojamąjį turtą, remiantis paieškų „Google“ informacija. 2023-2024 m. žmonės net 279 tūkst. kartų ieškojo nekilnojamojo turto Ispanijoje. Ispanijoje užsienio investuotojams taikoma mokesčių lengvata - 19 proc. pajamų mokestis Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiams arba 24 proc. trečiųjų šalių piliečiams. Antra labiausiai ieškota šalis buvo Portugalija - daugiau nei 270 tūkst. užklausų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Šioje valstybėje užsieniečiai gali įsigyti nekilnojamą turtą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietos gyventojai.
Vaizdas: Nekilnojamojo turto kainų indeksas Portugalijoje
Svarbi informacija užsienio juridiniams asmenims
Užsienio juridiniai asmenys, Lietuvoje įsigiję nekilnojamąjį turtą arba ilgiau kaip vienam mėnesiui perėmę iš fizinio asmens, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos privalo registruotis mokesčių mokėtoju.
Informaciją, kaip įsiregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, rasite čia.
tags: #nekilnojamojo #turto #isigijimas #uzsienieciams