Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama atvirų duomenų iniciatyvoms, siekiant padidinti skaidrumą, efektyvumą ir inovacijas tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje. Vienas svarbiausių žingsnių šia kryptimi - nekilnojamojo turto (NT) duomenų atvėrimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą tai gali atnešti verslui ir visuomenei, kokie iššūkiai kyla ir kokie yra ateities planai.
Atviri Duomenys: Kas Tai Yra?
Atviri duomenys - tai laisvai prieinami duomenys, užfiksuoti konkrečioje veikloje ar dokumentuose, kurie publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam (kompiuteriniam) nuskaitymui. Bet kuris asmuo gali pakartotinai naudoti ir platinti juos teisėtu tikslu, laikydamasis duomenų naudojimo sąlygų, jei jos yra nustatytos.
Svarbu atskirti atvirus duomenis nuo viešų duomenų. Vieši duomenys yra institucijos ar organizacijos atrinkti ir skelbiami duomenys (informacija) visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais.
Kas Turi Pareigą Atverti Duomenis?
LR Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas įpareigoja visas valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas ar šių subjektų asociacijas, regionų plėtros tarybas atverti jų tvarkomus duomenis, kurių atvėrimo nedraudžia teisės aktai, ir juos teikti Lietuvos atvirų duomenų portalui.
Lietuvos statistikos departamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. praplėtė savo funkcijas ir tapo atsakingas ne tik už oficialią duomenų statistiką, bet ir už visos Lietuvos atvirų duomenų administravimą bei analitiką. Atitinkamai, įstaiga pakeitė pavadinimą ir šiai dienai Statistikos departamentas vadinamas Valstybės duomenų agentūra, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti vieningą sistemą, kurioje būtų centralizuotai atveriami visi Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių įstaigų valdomi duomenys, galintys pasitarnauti tiek valstybės valdyme, tiek versle, tiek ir fiziniams asmenims.
Lietuvos statistikos departamentas iki 2026 metų planuoja į Valstybės duomenų portalą integruoti ir atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kad šiuo informacijos turtu galėtų pasinaudoti verslo atstovai, mokslininkai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys.
Jau dabar prisijungus prie Lietuvos atvirų duomenų portalo, galima rasti daugiau kaip 1700 įvairių duomenų rinkinių. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų rinkiniai apie bankrotus, restruktūrizaciją, nekilnojamojo turto, žemės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio skaičius.
Registrų Centro Indėlis Į Atvirų Duomenų Iniciatyvas
Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius - valstybės registrus ir informacines sistemas - ir tai darydamas vadovaujasi Vyriausybės bei sistemų valdytojų (skirtingų valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis.
Registrų centras pirmuosius duomenų rinkinius visuomenei atvėrė dar 2019 metais. Šiuo metu visi norintys nemokamai gali naudotis Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, Licencijų informacinės sistemos, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos, e. recepto posistemės duomenimis.
Iki šiol Registrų centro atvirais duomenimis pasinaudojo jau beveik 65 tūkst. unikalių naudotojų, kurie atliko beveik 2,2 mln. duomenų rinkinių atsisiuntimų.
Didelės Vertės Duomenų Rinkiniai
Europos Sąjungos direktyva dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nustato šešias temines didelės vertės duomenų rinkinių kategorijas: geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimo ir aplinkos duomenys, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise duomenys, judumo duomenys.
Registrų centras publikavo didelės vertės duomenų rinkinius iš tvarkomų registrų. Bene didžiausio visuomenės susidomėjimo jau spėjo sulaukti atverti didelės vertės geoerdviniai duomenys - žemės sklypų ir pastatų erdviniai duomenys. Taip pat aktualūs Adresų registro erdviniai duomenys.
Bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise duomenų rinkiniuose galima rasti pagrindinę informaciją apie Juridinių asmenų registre įregistruotus ir išregistruotus juridinius asmenis, nuasmenintus duomenis apie jų dalyvius, valdymo ir priežiūros organus, juridinių asmenų buveines ar informaciją apie įregistruotas nevyriausybines organizacijas ar paramos gavėjus.
Registrų centro atverti duomenys prisideda prie atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu paremtos visuomenės.
Nekilnojamojo Turto Duomenų Atvėrimo Nauda
Nekilnojamojo turto duomenų atvėrimas gali atnešti didelę naudą įvairiems sektoriams:
- Verslui: Pigesni duomenys turėtų paskatinti įmones naudoti aktualius ir patikrintus duomenis verslo procesuose. Mažoms ir vidutinėms įmonėms didesnė kaina buvo barjeru, dėl to jos rečiau naudojosi duomenų teikiamais privalumais.
- Visuomenei: Atviri duomenys prisideda prie skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu paremtos visuomenės, suteikia galimybes didinti verslo skaidrumą.
- Ekonomikai: Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.
Atvirų duomenų naudojimas verslo tikslais yra itin nauja koncepcija, įmonės, kurios nusprendžia įsitraukti į šių duomenų analitiką ir vertinimą, gali turėti aiškų pranašumą prieš savo konkurentus. Išanalizavę aktualius rinkoje esančius duomenis, verslai gali įgauti pelningų įžvalgų, kurių jų konkurentai neturi.
Verslo Galimybės
Mažėjantys RC įkainiai atveria naują etapą duomenų naudojimui versle. Atpigus duomenims, o taip pat ir paslaugoms, duomenimis aktyviau naudojasi ir mažiausi verslai.
Visiškas duomenų atvėrimas galėtų būti vienas iš būdų sumažinti ar neutralizuoti pandemijos pasekmes verslui, kuris galėtų geriau efektyvinti procesus, stiprinti vadybą, daugiau parduoti. Esant ekonomikos neapibrėžtumui, tai būtų ypač stiprus žingsnis ir reali parama.
Iššūkiai ir Problemos
Nors duomenų atvėrimas turi daug privalumų, praktikoje susiduriama su tam tikrais iššūkiais ir problemomis:
- Specialistų trūkumas: Sklandų duomenų atvėrimą pristabdo specialistų trūkumas ir nepagrįsti nuogąstavimai atverti galimai konfidencialią informaciją.
- Duomenų kokybė: Ne visos valstybės institucijos, įstaigos taip lengvai atvėrinėja duomenis, o jau atvertus duomenis prižiūri ir laiku bei tinkamai juos atnaujina.
- Finansavimas: Atvirų duomenų palaikymas, atnaujinimas kainuoja, o šiuo metu tai yra pajamas uždirbanti veikla. Išsprendus finansavimo klausimą galėtų būti pasiektas ir duomenų atvėrimo proveržis.
- Asmens duomenų apsauga: Reikia užtikrinti, kad informacija apie konkrečius objektus neleis identifikuoti jų savininko, o informacija apie sandorius ir kainas - neatskleis komercinių paslapčių.
Kainų Politikos Kritika
Registrų centro kainų politika ir teisės aktų interpretavimas kartais sulaukia kritikos. Pavyzdžiui, nuo 2020 m. spalio 1 d. už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Tai reiškia, kad pagal vienodą tarifą moka ir močiutė, registruojanti iš velionio vyro paveldėtą 100 eurų vertės tvartelį, ir solidus ponas, įsigijęs gamyklos pastatą.
Aktualiausia tai regionuose, kur dažnai NT registre šalia žemės sklypo ir namo būna įregistruota dar bent keletas objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Už kiekvieno iš jų įregistravimą RC imamas 17,19 Eur mokestis.
Tačiau RC savo įkainius gina, aiškindamas, kad dalis RC įkainių nebuvo keisti daugelį metų, anksčiau jie buvo nustatyti visiškai neaiškiais pagrindais. O štai dabar - kainos įvertintos pagal kiekvienai paslaugai tenkančias sąnaudas.
Ateities Planai
Registrų centras jau paruošė atvirų duomenų strategiją, palaipsniui registrai atveriami. Planuojama iš dalies atverti juridinių asmenų registro ir gyventojų registro duomenis. Taip pat numatoma atverti dar vieno svarbaus registro, t. y. Gyventojų registro, nuasmenintus duomenis. Vėlesniais etapais ketinama atverti ir kitų registrų, pavyzdžiui, Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų, bei informacinių sistemų duomenis.
Tikimasi, kad įkainių pokyčiai kaip nors reikšmingai paveiks įmonės pajamas. Ilguoju laikotarpiu nauja kainodara yra teisingesnė, nes tobulinant procesus įkainiai mažėtų. Reguliuojamais įkainiais mums yra apribota pelno marža, kiek galime uždirbti, ir jeigu mes uždirbame per daug, tada iš karto turi būti inicijuojamas įkainių perskaičiavimas.
Lietuvos Atvirų Duomenų Portalo Statistika
Štai lentelė, atspindinti Lietuvos atvirų duomenų portale esančių duomenų rinkinių skaičių pagal kategorijas:
| Duomenų Kategorija | Duomenų Rinkinių Skaičius |
|---|---|
| Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys | Virš 100 |
| Nekilnojamojo turto duomenys | Virš 200 |
| Juridinių asmenų duomenys | Virš 300 |
| Viso | Virš 1700 |
tags: #nekilnojamojo #turto #duomenu #atverimas