Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą.
Nekilnojamojo turto mokesčio pagrindai
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.
Mokesčio tipai: proporcinis ir diferencijuotas
Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio. Šis metodas leidžia atsižvelgti į skirtingus nekilnojamojo turto rinkos aspektus ir padeda užtikrinti, kad mokesčių našta būtų teisingai paskirstyta.
NT mokesčio tarifai
NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą:
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:
- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Savivaldybių biudžetai ir jų reikšmė
Nekilnojamojo turto mokestis yra reikšminga savivaldybių biudžetų pajamų dalis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose NTM sudaro net iki 50 % savivaldybių biudžetų pajamų, o tai rodo jo svarbą vietos valdžiai.
Turto mokesčių svarba savivaldybėms
Turto mokesčiai dažniausiai mokami į savivaldybių, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis turtas, biudžetus, dažniausiai kartą per metus. Savivaldybių pajamų struktūroje pajamos iš turto mokesčių sudaro tik dalį savivaldybių biudžetų pajamų, tačiau jos yra svarbus savarankiškų pajamų šaltinis. Visos savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų ir savarankiškų pajamų. Savarankiškas pajamas sudaro pajamos iš turto mokesčių ir kitos savarankiškos pajamos.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkis vertinamas pagal tarifų, lengvatų ir mokesčių bazės atotrūkius nuo klasterio ar šalies vidurkio. Šių pajamų atotrūkis rodo konkrečios savivaldybės galimybę pasididinti pajamas peržiūrint tarifus, kurie yra mažesni už klasterio ar šalies vidurkį, ar sumažinant lengvatas, kurios viršija klasterio ar šalies vidurkį.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkius lemia 3 pagrindiniai veiksniai:
- Tarifai
- Lengvatos
- Mokesčių bazė
Tarifai rodo, kiek reikia mokėti už žemės ir nekilnojamojo turto naudojimą. Lengvatos apima įvairius mokesčių sumažinimus ir atleidimus nuo mokesčių, kuriuos gali taikyti savivaldybės. Mokesčių bazė apima visą žemės ir nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios yra faktiškai surenkamos pajamos į savivaldybės biudžetą. Pavyzdžiui, jei savivaldybė turi mažesnius tarifus nei klasterio vidurkis ar šalies vidurkis, tai reiškia, kad ji turi potencialą pasididinti pajamas didindama tarifus. Taip pat, jei savivaldybė suteikia daugiau mokesčių lengvatų nei klasterio vidurkis ar šalies vidurkis, tai reiškia, kad ji turi potencialą pasididinti pajamas sumažindama lengvatas.
Nekilnojamojo turto mokestis ir jo įtaka
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra esminė finansinė priemonė turinti didelę reikšmę tiek valstybei, tiek savininkams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja mokesčių skaičiavimo tvarka, kuri keičia tradicinius metodus leidžiančius geriau atspindėti nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir rinkos realijas.
Naujas skaičiavimo metodas
Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis. Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms.
Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.
Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi, nes suteikia papildomą finansinį lankstumą atsižvelgiant į mokesčio tarifus, nustatytus vietos savivaldybių tarybų. Asmenys norintys pasinaudoti šia galimybe - turės pateikti prašymą savivaldybėje.
Vidutiniai mokesčiai ir jų poveikis gyventojams
Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei anksčiau skaičiuojami mokesčiai, nes skirtingos savivaldybės nustato ir diferencijuoja tarifus pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas, todėl didžiajai daliai gyventojų turėtų būti mažesnė finansinė našta. Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus 0 pirmosios mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką gyventojus pasieks 2026 metais. Tai suteikia galimybę visiems savininkams laiku pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Šiandien užsienio valstybėse NT mokestis laikomas vienu reikšmingiausių formuojant vietos biudžeto pajamas. Daugelyje ES šalių taikomas NT mokestis ne tik žemei, bet ir pastatams, butams, namams. Šiandien beveik visose ES šalyse taikomi skirtingi tarifai, priklausantys nuo NT vertės, jo rūšies ir (arba) jo buvimo vietos.
Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų - ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc.
Šio mokesčio valdymas iš esmės yra hibridinis - savivaldybės nustato mokesčių tarifus, o iš šio mokesčio gautos savivaldybių pajamos keliauja į valstybės biudžetą, kur jos yra perskirstomos. Tad mokesčio administravimo ir valdymo efektyvumas bei veiksmingumas neretai yra sunkiai apčiuopiamas ir sudėtingas, nes kyla klausimas, kas atsakingas už šį mokestį?
Centrinės valdžios atstovų nuomone, „naujas, tvarus savivaldybių pajamų šaltinis“ yra naudingas, nes leistų didinti savivaldybių biudžetų pajamas, prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.
Kadangi Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių yra kaimiškosios (60 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad kaimo vietovės nuo miesto labai skiriasi savo turimais ištekliais, pirmiausia - gyventojų skaičiumi, gyventojų pajamų lygiu, verslo plėtojimo galimybėmis ir kt. Todėl ir NT kainos, vertė, mokesčiai, priežiūros išlaidos skiriasi.
Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc.
Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti.
Apskritai norint įvesti visuotinį NT mokestį ir atiduoti jo valdymą į savivaldybių rankas, reikia išsamiai įvertinti kiekvienos savivaldybės ekonominę, demografinę bei socialinę aplinkas, pagrįsti NT mokesčio rodikliais.
Remiantis ekspertų (EBPO, 2020), ekonomistų nuomone, siekiant padidinti vietos pajamas iš NT mokesčio, Vyriausybė turėtų taikyti sisteminį požiūrį atitinkančius veiksmus ir eigą. NT mokesčio naudą nusako tokie kriterijai kaip mokesčio efektyvumas (apibrėžiamas tam tikrais rodikliais), mokesčio progresyvumas ir mokesčio administravimo bei valdymo paprastumo laipsnis.
Lietuvos savivaldybių mokesčių sistemoje ir taip daug neteisybės ir neefektyvumo, o šio mokesčio taikymui siūloma dar sudėtingesnė mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri nesuvokiama ne tik paprastiems piliečiams, bet ir turintiesiems patirties.
Žymūs ekonomistai (Miltonas Fridmanas, Robertas Solowas, Džordžas Herbertas Midas) teigė, kad mokesčių į valstybės ir vietos savivaldybių biudžetus politika turi padėti subalansuoti gamybos augimą bei pasiūlą ir paklusti rinkos ūkiui.
Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse didžioji dalis gyventojų yra įsigiję būstą sau, savo šeimai ir jokiems kitiems tikslams (nuomai ir pan.) nenaudoja. Pagal FM skaičiavimus vidutiniškai gyventojams Lietuvoje NT mokestis siektų 14 Eur, tačiau vargu ar šis mokestis nesikeis siejant jį su tam tikrais išteklių pokyčiais savivaldybėse.
Pastaraisiais metais kaimiškosiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja, kaime gyvenančių namų ūkių pajamos yra mažesnės nei miestuose, o ir galimybes įsigyti turtą mažina ne tik drastiškas NT kainų augimas, bet ir žemas darbo užmokestis, aukštos būsto paskolų palūkanos, didėjantys būsto išlaikymo mokesčiai ir t.t.
Žinoma, norint deramai taikyti ir valdyti NT mokestį, reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai, leidžiantys pagrįsti reikalingų sprendimų priėmimą.
Kiti turto mokesčiai Lietuvoje
Gali būti apmokestinama bendroji fizinio ar juridinio asmens turto vertė arba tam tikrų rūšių turtas. Lietuvoje turto apmokestinimo sistemą sudaro:
- Nekilnojamojo turto mokestis
- Žemės mokestis
- Paveldimo turto mokestis
Paveldimo turto apmokestinimas
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 % faktinės jo vertės. Mokesčio tarifas yra 5 %, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 eurų, ir 10 %, kai jo vertė yra didesnė kaip 150 000 eurų.
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimas
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.
Kur:
- pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
- įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles;
- privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).
Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.
Turto vertės padidėjimo pajamos
Turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas.
Pelnas, įplaukos ir pajamos
Anot LR buhalterinės apskaitos įstatymo, pajamas būtų galima apibrėžti kaip ūkio subjekto naudingumo (turto padidėjimas) ir įsipareigojimų kitoms šalims sumažėjimas per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį, įskaitant kai dėl to padidėja ir asmens turimas kapitalas. Taigi, pagrindiniai principai šnekant apie pajamas yra ekonominė nauda kurią gauname pardavę prekes ir/ar suteikę paslaugas ir padidėjęs mūsų turtas.
Įplaukos įstatymiškai yra laikomos visos įmonės gaunamos lėšos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį apskritai, nepaisant ar jos yra uždirbtos (pvz.: išankstiniai prekių užsakymai), yra pripažįstamos ar nepripažįstamos kaip pajamos.
Pelnas, kaip teigtų ekonomistai, yra vienas iš svarbiausių įmonės finansinių rodiklių apskritai. Veiklos pelnas - šiuo rodikliu mes apskaičiuojame pelną gautą iš veiklos atmetus sąnaudas kurios jai yra būtinos.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kas yra nekilnojamojo turto mokestis? Nekilnojamojo turto mokestis yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams.
Kaip nustatomas nekilnojamojo turto mokestis? NTM gali būti proporcinis arba diferencijuotas priklausomai nuo turto paskirties. Mokesčio tarifas (mokesčio tarifas) nustatomas kaip procentas nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri periodiškai peržiūrima.
Ar visi nekilnojamojo turto savininkai moka NTM? Ne, NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija įstatymų nustatytas ribas. Tarifus nustato vietos savivaldybės tarybos atsižvelgdamos į turto tipą ir vietą, todėl socialiai pažeidžiami asmenys turintys mažai turto - šio mokesčio nemoka.
Kiek vidutiniškai reikia mokėti NTM? Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudaro apie 16 eurų per metus, tačiau suma gali skirtis priklausomai nuo turto vertės ir paskirties. Mokestis apskaičiuojamas progresyviai taikant skirtingus proc tarifus, pavyzdžiui, 0,06 % ir 0,1 %, priklausomai nuo vidutinės turto vertės.
Kurioms savivaldybėms taikomas NTM? NTM renkamas į savivaldybių biudžetus, todėl jis taikomas visose savivaldybėse, kuriose yra nekilnojamojo turto savininkai.
tags: #nekilnojamojo #turto #apmokestinimo #modelio #analize