Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainų augimo tempai pranoko net drąsiausius lūkesčius. Lietuvoje staigus kainų augimas buvo aiškinamas pirmiausia mūsų menku apsirūpinimu būstu, t.y. žmonėms paprasčiausiai reikėjo kur nors gyventi, tačiau tokie patys procesai vyko ir Amerikoje, ir Europoje.
Nuo 1996 metų nekilnojamojo turto kainos eurozonoje pakilo 30 proc., JAV - 50 proc., o labiausiai - Didžiojoje Britanijoje (net 115 proc.), buvo rašoma, kad kas savaitę Londone padaugėdavo milijonierių, t.y. žmonių, kurių turto vertė viršija milijoną svarų sterlingų.
Rytų Europoje nekilnojamo turto kainų augimas prasidėjo kiek vėliau, ir Lietuva buvo iš tų šalių, kur kainos kilo bene labiausiai - sakykim, 2004-aisiais, paties bumo metais, - 25 proc. Latvijoje - net 30 proc. Estijoje - taip pat 25 proc. Kitose šalyse - kiek mažiau: Danijoje - 12,6 proc., Švedijoje - 11 proc., Lenkijoje - 10 proc., Suomijoje - tik 6 proc., o Čekijoje, taip pat priklausančioje tai pačiai erdvei, - tik 4 proc.
Kas Yra Nekilnojamojo Turto Burbulas?
Tačiau nekilnojamojo turto burbulas - tai ne paprastas nekilnojamojo turto kainų augimas, kad ir koks didelis jis būtų, o augimas, nepagrįstas jas paaiškinančių ekonomikos veiksnių. Tad, pasirodo, nustatyti burbulą nėra taip lengva, dėl to ginčijasi net ekonomistai, tad sunku pasakyti ir tai, kaip viskas klostysis.
Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Geriausiai mums pažįstami nekilnojamojo turto burbulai - vieno didelio burbulo sprogimą Lietuvoje stebėjome mažiau nei prieš dešimtmetį.
Dabar nekilnojamojo turto srityje - sąstingis, ir apie tai kalbėsime toliau, tačiau jis visiškai logiškas ir paaiškinamas, nėra taip, kad burbulas sprogo, ir vaikšto visi - nuo statytojų, nekilnojamo turto brokerių, bankininkų iki paprastų žmonių - jo purslais aptaškyti.
Burbulo Požymiai
Kaip jau sakėme, „burbuliškas“ kainų augimas turi turėti nepagrįstumo požymių. Sakykim, kaip butai senos statybos namuose, kurių kainos augo kaip ant mielių. Tačiau, kita vertus, jų kainas labai pagrįstai diktavo paklausos-pasiūlos dėsniai, nes daugelis žmonių naujos statybos ar prestižinių butų neįpirko, nes jų kainos - pagristos jos būtų ar ne - jiems buvo neįkandamos, kitaip sakant, neužteko pajamų įrodyti bankams, kad galės išmokėti paskolą.
Kitas neabejotinas nekilnojamo turto burbulo požymis - didelė spekuliantų, žmonių, kurie perka ar rezervuoja nekilnojamąjį turtą su tikslu uždirbti, dalis rinkoje. Jie, sukurdami „netikrą“ paklausą, dar labiau stimuliuoja kainas. Šis rodiklis taip pat yra sunkiai nustatomas, tad spekuliantų dalis rinkoje buvo skaičiuojama nuo 5 iki 20 proc. pačiu pakilimo momentu.
Ar Burbulai Visada Sprogsta?
Tačiau krachu ar bent dideliu smūgiu ekonomikai baigiasi ne visi nekilnojamojo turto bumai ir burbulai, o tik vidutiniškai keturi iš dešimties. Iš tikrųjų sprogus burbului bendrasis vidaus produktas gali smukti iki 8 proc. Kaip dramatiško atvejo pavyzdys dažnai imama Japonija, kur į nematytas aukštybes iškilusios kainos per 13 metų sumažėjo 35 proc.
Taigi burbulas sprogsta ne visada. Viskas priklauso nuo jo dydžio ir įsiskolinimo, perkant nekilnojamąjį turtą, lygio. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje nekilnojamo turto finansavimas augo dviženkliais skaičiais, tačiau jis prasidėjo praktiškai nuo nulio (anksčiau finansavimo sąlygos buvo visiškai drakoniškos, prieinamos vienetams), tad mūsų įsiskolinimai net ir po paskolų bumo nėra dideli - gerokai atsiliekame ne tik nuo ES senbuvių, bet ir nuo kaimyninių Baltijos šalių.
Pavyzdžiui, būsto paskolų ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje siekia 7 proc., o Estijoje - 17 proc., Latvijoje - 21 proc., eurozonoje šis rodiklis - apie 35 proc.
Taigi panašu, kad nekilnojamojo turto burbulo sprogimas buvo eilinė siaubo pasaka, sukurta mums bauginti.
Viskas Bankų Rankose?
Vis dėlto nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu vyksta kai kas įdomaus - kainos po truputį krenta. Gal šie procesai kam nors naudingi?
Ekspertų teigimu, Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkos padėtis nėra labai tragiška, tiesiog ji išgyvena iš anksto prognozuotus sunkumus. Juk nekilnojamojo turto burbulas negalėjo pūstis iki begalybės. Beveik dešimtmetį tęsėsi vien kilimo fazė, todėl sustojimas ir kelia baimę. Lietuvos padėtis kitokia Vakarų Europos šalyse ir net kitokia, nei Latvijoje ir Estijoje - mūsų šalyje nėra būsto perviršio, paklausa dar nepatenkinta. Tad atsiradus bent jau pakenčiamoms sąlygoms pirkti būstą, žmonės vėl bandys jį įsigyti.
Tad šiuo metu viskas priklauso nuo bankų - juk ne tik gyventojai ima paskolas būstui pirkti, bet ir nekilnojamojo turto statytojai savo veiklą finansuoja iš paskolų. Šiuo metu bankai laukia, kol nekilnojamo turto situacija išsilygins, ir gal, kaip tikisi su nekilnojamo turto verslu susiję žmonės, gal apie šių metų vidury leis įkvėpti nekilnojamo turto rinkai šiek tiek oro - juk bankai veikia ne tam, kad miegotų ant pinigų maišo. Kai tik padėtis taps aiškesnė, kai tikimasi, jie vėl jį atvers.
Tačiau labiausiai tikėtina šių metų politika nekilnojamo turto politika - gerokai kritusios būsto kainos ir lanksčios pardavimo kainos. Planuojama ir kainų duobė, kai vidutiniškai Lietuvoje kainos kris 25-30 proc. tačiau vis dėlto kainų lygis nepasieks tų, kurios buvo prieš prasidedant didžiajam augimui.
Žodžiu, šiuo metu vėl verta laikyti ranką ar nekilnojamo turto rinkos pulso - ir turintiems paskolas, ir vis dar ketinantiems jas imti.
Kaip Pastebėti Besiformuojantį Nekilnojamojo Turto Burbulą?
Pagal šiuos kriterijus Lietuvos būsto rinkoje situacija išlieka tvari, tačiau pasaulyje vėl matome ne vieną valstybę, kur būsto kainos atitrūko nuo gyventojų galimybių. Svaigius kainų šuolius galėjome stebėti Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, kai kuriuose Kinijos didmiesčiuose.
Vis tik daug kur spartų kainų augimą lėmė ne neracionalūs lūkesčiai, o pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa.
Kiti Finansiniai Burbulai
Daugelio obligacijų ir kai kurių akcijų kainos taip pat laikosi nepadoriose aukštumose arba vis šturmuoja naujus rekordus. Šiandien pasaulyje beveik 10 trilijonų JAV dolerių vertės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kitaip sakant, perteklinė pinigų pasiūla ir jų paklausos trūkumas sukūrė situaciją, kurioje investuotojai ne tik nereikalauja teigiamų palūkanų, bet sutinka neatgauti visų investuotų pinigų.
Ne geriau atrodo ir kai kurios akcijų rinkos. Nepaisant to, kad daugelio pasaulio šalių ekonomikų augimas įsibėgėja, o gyventojų ir įmonių lūkesčiai gerėja, pelnų bei akcijų kainų augimui yra ribos. Labiausiai pastaruoju metu kilo sparčiai augančių, bet beveik ar visai neuždirbančių pelno įmonių akcijos.
Kodėl „Teslos“ rinkos kapitalizacija viršija „Fordo“ ar „General Motors“ kapitalizaciją, nors kiekviena iš jų parduoda bent 10 kartų daugiau automobilių? Nes svarbiausia - lūkesčiai!
Vis tik negalima vadovautis vien lūkesčiais ir ignoruoti, kad, pavyzdžiui, JAV įmonių pelno ir BVP santykis yra netoli istorinių aukštumų, o akcijų kainų ir joms tenkančio vidutinio pelno santykis (angl. CAPE) aukštesniame lygyje buvo tik 1929 ir 1999 metų pabaigoje.
Kriptovaliutos: Naujas Burbulas?
Galiausiai, turime naujausią ir karščiausią turto klasę - kriptovaliutas. Šių metų pradžioje vienas bitcoin nekainavo 1000 JAV dolerių, o nepraėjus nei pusmečiui jo kaina trumpam pasiekė 3000 dolerių. Per du metus jis pabrango 10 kartų, o nuo 2011 metų pradžios - apie 10 tūkst. kartų.
Tačiau bitcoin jau nebėra vienintelė plačioms masėms žinoma kriptovaliuta. Dalis kriptovaliutų brangimo yra susiję su augančiu jų žinomumu ir galimybėmis atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kaip nereguliuojama ir anonimiškumą užtikrinanti atsiskaitymo bei taupymo priemonė ji tampa vis populiaresnė valstybėse, kuriose galioja įvairios kapitalo kontrolės priemonės, o gyventojų ir įmonių galimybės investuoti yra labai apribotos. Todėl nenuostabu, kad pastarojo kriptovaliutų kainos kilimo šaknys randamos Kinijoje, Indijoje, Venesueloje.
Tačiau noras atsiskaityti kriptovaliutomis nebuvo pagrindinė svaigaus jų kainos šuolio priežastis. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo. Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitcoin už dešimtmečio kainuos 100 tūkst.
Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti, sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius. Pasitikėjimas kriptovaliutomis neretai susvyruoja - jau ne kartą matėme kaip per kelias dienas jų kaina nukrenta 20 ar daugiau procentų.
Burbulų Susidarymo Priežastys
Kiekvienas iš besiformuojančių burbulų turi individualių ir subjektyvių priežasčių, bet visiems jiems prisipūsti padėjo itin žemos palūkanos ir perteklinė pinigų pasiūla. Turėdami vis mažiau alternatyvų uždirbti teigiamą grąžą investuotojai perka net, atrodytų, labai brangias akcijas ir obligacijas arba pasuka į egzotiškas alternatyvas. Ir tikisi geriausio.
Didieji ekonominiai burbulai pasikartodavo maždaug kas šimtą metų, pradedant tulpių svogūnėlių manija Olandijoje 1639 m.
Doc. dr. R. Kuodžio teigimu, burbulai yra sudėtingas mechanizmas, tačiau jų pasaulio istorijoje būta gana daug. „Didieji burbulai pasikartodavo maždaug kas šimtą metų, pradedant tulpių svogūnėlių manija Olandijoje 1639 m. Paskui kilo bendrovės „South Sea“ akcijų burbulas. XX a. JAV buvo didysis akcijų rinkos burbulas prieš Didžiąją depresiją. Turėjome ir kolosalų burbulą Japonijoje 1984-1989 m., kai žemė karaliaus rūmų teritorijoje Tokijuje kainavo tiek, kiek visa Kalifornijos valstija. Vienas burbulas JAV buvo susijęs su internetu, kai, tarkime, kokia nors kompanija nusprendžia internete prekiauti lėktuvų bilietais.
Burbulų Teorijos
Yra keletas burbulų teorijų. Vienos iš jų apskritai neigia šio ekonominio reiškinio egzistavimą.
„Čikagos profesorius, Nobelio premijos laureatas, efektyvių rinkų teorijos kūrėjas Eugene’as Fama sako, kad sprogstantys burbulai yra nieko nereiškiančios sąvokos. Tai normalūs kainų svyravimai, atspindintys informaciją, kurią rinkos dalyviai turi apie tam tikrą turtą. E.
Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Olivier Blanchard’as kartu su kolegomis sukūrė teoriją, pagal kurią burbulai gali egzistuoti ir būti visiškai racionalūs.
„Kita, sakyčiau, kraštutinė mokykla teigia, kad žmonės sugeba viską numatyti, gerai prognozuoti, atsižvelgti į svarbius ekonominius veiksnius, kurie daro įtaką turto kainoms. Esame ganėtinai riboti, turime įvairių keistenybių, dažnai elgiamės kartu su banda“, - trečiąją teoriją pristato doc. dr. R. Kuodis.
Lietuvių kilmės ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris savo darbais parodė, kad dideli rinkų svyravimai, burbulai, žlugimai negali būti paaiškinami tuo, kuo akcijų kainos turėtų būti aiškinamos - pelnais, dividendais ir panašiais fundamentaliais dalykais. Remiantis R. Shilleriu, burbulai sklinda pasakojimo pavidalu.
„Ch. Kindlebergeris yra pasakęs, kad nieko nėra baisiau, kaip matyti turtėjantį draugą. Tą matome ir Lietuvoje. Kažkas pradeda uždirbti, pasakoti kitiems, kaip uždirbo. Pats jautiesi nevisavertis, tad eini į banką paskolos ir perki kažkokio namo brėžinius, nereikia net namo pirkti (šypteli), nes tavo kaimynas turtėja ir tau darosi bloga. Godumas yra universali pasaulio vertybė“, - garsaus amerikiečių ekonomikos istoriko požiūrį atskleidžia doc. dr. R.
Remiantis riboto racionalumo mokykla, finansų rinkos veikėjai turi ribotą galimybę analizuoti visą prieinamą informaciją, todėl sprendimams priimti naudoja paprastas taisykles. Ekonomistas čia pat pateikia pavyzdį: „Kiek taupyti ir kiek vartoti gavus pajamų? Norint elgtis optimaliai, reikia mokėti išspręsti labai didelį matematinį modelį. Bet žmonės naudoja paprastas taisykles: tarkime, kiekvieną mėnesį 10 proc. nuo algos padeda į stalčiuką.
Pagal riboto racionalumo mokyklą burbulai gali susidaryti dėl to, kad rinkoje susiduria dvi prekiautojų grupės: vieni yra fundamentalistai, kiti - grafikistai.
Doc. dr. R. Kuodžio teigimu, visi didieji įvykiai yra potencialūs burbulų generuotojai. Lietuvoje tokiu įvykiu laikytas stojimas į Europos Sąjungą: „Žmonėms tuo metu atrodė, kad atsivers sienos, atvažiuos turtingi vokiečiai ir pigiai nupirks mūsų Šeškinę su visais pamatais. Kad užbėgtų tam už akių, jiems patiems pirmiausia reikėjo nusipirkti gabalą Šeškinės ir parduoti vokiečiams už didelius pinigus. Dėl to ir kilo burbulas.
Paklaustas apie nekilnojamojo turto burbulo ir euro ryšį, ekonomistas atsakė, kad naujoji valiuta tikrai neturės tokio didžiulio poveikio kaip stojimas į ES, nes realiai keisis labai nedaug kas. Doc. dr. R. Kuodžio nuomone, galime tikėtis gilesnės prekybos integracijos ar intensyvesnės tarptautinės prekybos su euro zonos šalimis.
„Euras nėra palyginamas su stojimu į Europos Sąjungą.
„Manau, ateityje bus daug rimčiau žiūrima į burbulų susidarymo priežastis. Pagrindinis instrumentas - makroprudencinė, arba bankų priežiūros, politika, siekiant neleisti bankams sukurti tiek kredito, kiek sukūrė per pastaruosius 3-4 dešimtmečius. Tai instrumentas, kuris neužmuša likusios ekonomikos“, - tvirtino mūsų šalies ekonomistas.
„Jeigu pasiūla nereaguoja į paklausą - tai tiesioginis kelias į burbulą. Žaidimas būstų kainomis visuomenei nieko gero neduoda. Vieni praturtėja, bet kiti nuskursta“, - reziumavo doc. dr. R.
Finansinio Burbulo Etapai
Mokslininkas J.P.Rodrigue visą investicinio turto ciklą suskirstė į 4 etapus: pigiąją fazę, suvokimo fazę, manijos fazę ir sprogimo fazę.
Kai sprogsta finansinis burbulas, ateina pigiosios fazės etapas. Šioje fazėje aktyviausi yra vertės investuotojai. Jie yra labai kantrūs, kadangi mėnesių mėnesius arba netgi metų metus gali laukti, kol ekonomika pradės lėtėti, nekilnojamo turto, akcijų ar žaliavų burbulai išsileis ir gerų kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas ir žaliavos bus pardavinėjamos pusvelčiui. Jie nekreipia dėmesio į žiniasklaidą, kuri paprastai pigiosios fazės metu piešia situaciją juodžiausiomis spalvomis, teigdama, kad investicijos dar labiau nuvertės, situacija blogės, ir rekomenduoja nuo investavimo likti nuošaliau.
Vertės investuotojai turi tvirtą savo nuomonę, kad akcijų ir nekilnojamo turto rinka yra pernelyg nuvertinta, todėl investuoja savo pinigus tuomet, kai gali gauti didžiausią investicinę grąžą. Garsiausi vertės investuotojai yra Bendžeminas Grehemas ir Vorenas Bafetas. Geriausiai vertės investuotojų investavimo strategiją atspindi V. Bafeto posakis „bijok, kai visi godūs, ir būk godus, kai visi bijo“.
Suvokimo fazėje ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus. Bloga ekonominė situacija ir investavimo galimybės visuomenei būna atsibodusi tema, todėl žiniasklaidoje pasirodo vos vienas kitas neutralus pranešimas apie investavimo galimybes.
Instituciniai investuotojai, šios fazės metu grįžta į rinką, kadangi jie pastebi ekonomikos atsigavimo ženklus, o rizika jiems tampa priimtina. Į rinką sugrįžus dideliems pinigams akcijų ar nekilnojamo turto kainos vėl pradeda nuosaikiai brangti.
Manijos fazė yra periodas, kurio momentu susiformuoja finansinis burbulas. Žiniasklaida vėl pradeda aktyviau kalbėti apie atsigaunančią ekonomiką ir palankų momentą investuoti, taip formuodama teigiamus žmonių lūkesčius. Žmonės įsidrąsina pabandyti laimę ir pradeda investuoti. Išaugus vertybinių popierių paklausai, kyla ir jų kaina. Atsiranda daug kalbų ir gandų apie lengvą pelną.
Brangstantis turtas į rinką pritraukia vis daugiau ir daugiau nieko apie investavimą nenusimanančių ir lengvo uždarbio besivaikančių žmonių. Tai yra momentas, kai visi vienu metu puola investuoti ir investicijos pradeda brangti nenormaliais tempais. Pradeda formuotis akcijų/nekilnojamo turto burbulas.
Kylanti investicijų vertė suklaidina investuotojus: susidaro iliuzija, kad investicijų vertė ir toliau sėkmingai didės kaip iki šiol. Jie pamiršta auksinę investavimo taisyklę: geri investiciniai rezultatai praeityje negarantuoja tokių pat sėkmingų rezultatų ateityje. Investuotojams tarsi aptemsta protas, jie nebesugeba realiai vertinti rizikos. Žmones užvaldo godumas. Iliuzijomis ir godumu paremtas investicijų brangimas neturi jokio realaus pagrindo.
Šiuo momentu nežinia iš kur atsiranda ekspertai skelbiantys naują paradigmą, kuri pagrindžia tokį investicijų brangimą ir neigia finansinio burbulo egzistavimą. Iš esmės naujoji paradigma ekonominiais dėsniais siekia pagrįsti, kad šį kartą viskas bus kitaip, o investicijos ir toliau sėkmingai brangs. Iliuzija, „kad šį kartą viskas bus kitaip“ yra pats tinkamiausiais momentas pasitraukti iš rinkos.
Kvailių Teorija
Viena finansinių burbulų teorija vadinama „Kvailių teorija“. Ši teorija teigia, kad finansinis burbulas susiformuoja dėl to, kad vieni kvailiai randa dar didesnius kvailius, kuriems investicijas parduoda dar brangiau nei pirko. Galų gale atsiranda dalis protingesnių, kurie suvokia, kad rinka yra pervertinta ir bet kuriuo metu gali subyrėti kaip kortų namelis.
Žiniasklaida vis garsiau prabyla apie įkaitusią rinką. Ekspertams pradėjus neigti „naujosios paradigmos“ logiką, suaktyvėja pardavėjai ir vertybinių popierių rinka pradeda ristis žemyn. Kainos kritimą keliolika procentų bandoma aiškinti kaip eilinę korekciją, po kurios investicijos vėl pasieks „normalų“ lygį.
Daug investuotojų naudoja automatines pardavimo sistemas „stabdyk nuostolį (angl. stop loss)“. Vertybiniams popieriams nuvertėjus daugiau nei nustatyta nuostolio riba, vertybiniai popieriai automatiškai parduodami. Toks masinis išpardavimas stipriai spaudžia vertybinių popierių kainą žemyn. Žibalo į ugnį įpila ir kiti spekuliantai, besipelnantys iš skolintų akcijų pardavimo.
Krentant vertybinių popierių kainai pradeda „sproginėti“ atpirkimo (REPO) sandoriai - automatiškai išparduodami už skolintas lėšas įsigyti vertybiniai popieriai. Rinkoje įsivyravus panikai investuotojai kapituliuoja. Siekdami apsisaugoti nuo dar didesnio nuostolio, jie masiškai išparduoda vertybinius popierius.
Siekiama pažaboti paniką finansiniame sektoriuje į procesą įsikiša valstybė. Galiausiai vertybiniai popieriai tiek nuvertėja, kad investuotojus apima apatija. Iš nevilties jie parduoda nuvertėjusias investicijas, džiaugdamiesi, kad bent šis tas liko pardavus nesėkmingas investicijas. Vertybinių popierių kaina nukrenta žemiau istorinių vidurkių ir pasiekia dugną.
Investicijos nuvertėja tiek, kad jų pelningumas vėl tampa patrauklus investuotojams.
V.Smito Išvados
Nobelio premijos laureatas V.Smitas analizavo finansinių burbulų susidarymo priežastis. Jis tyrė tuos finansų burbulus, kurie formuojasi net ir tuomet, kai galima nesunkiai nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Mokslininkas išanalizavo Ispanijos uždarą fondą, kurio vienetus buvo galima perleisti kitiems investuotojams (panašus į dabartinius ETF).
Kadangi investuotojai žinojo, kiek ir kokių vertybinių popierių sudarė fondą, jie galėjo nesunkiai nustatyti fondo vieneto tikrąją vertę. Jeigu investuotojai veiktų racionaliai, fondo vieneto kaina niekuomet stipriai nenukryptų nuo tikrosios jo vertės.
1990 m. Ispanijos uždaro akcijų fondo vertė pasiekė aukščiausią tašką - 35 $ už fondo vienetą. Tikrojo fondo vieneto vertė buvo 12 $, taigi investuotojai už Ispanijos akcijų fondą permokėjo 3 kartus. Kurį laiką Ispanijos fondas buvo pardavinėjamas su labai didele permoka. Tai paskatino investicines bendroves platinti naujus analogiškus fondus (atsiminkite, kad IPO populiarėjimas signalizuoja apie finansinį burbulą), už kuriuos investuotojai stipriai permokėjo pirminio platinimo metu. Po keleto mėnesių finansinis burbulas pradėjo bliūkšti, kainos smarkiai krito ir grįžo prie realios fondo vertės. Investuotojai, Ispanijos fondą nusipirkę pakilimo metu, liko kvailių vietoje.
Išanalizavęs šį įvykį, V.Smitas padarė keletą išvadų:
- Kylanti vertybinių popierių vertė atkreipia daugelio investuotojų dėmesį.
- Ne visi investuotojai siekia nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę.
- Pasirodo, tokių žmonių pagrindinė investavimo priežastis yra pats akcijų brangimas. Svaresnių priežasčių jiems nereikia.
- Vertindami praeities rezultatus, jie tikisi to paties ir ateityje. Jie mąsto „jeigu būčiau investavęs prieš 3 mėnesius, tai dabar bučiau gavęs 50 proc. pelną“.
- Jie perka brangstančius vertybinius popierius taip dar labiau skatindami jų brangimą (teigiamas atoveiksmis).
- Pabrangę vertybiniai popieriai pritraukia naujus investuotojus-kvailius ir t.t. Susidaro uždaras ratas ir kainų brangimo sustabdyti faktiškai tampa neįmanoma.
- Visi džiaugiasi, kad protingai investavo, nes akcijų kaina kyla.
tags: #nekilnojamojo #truto #burbulas #jav