Nekilnojamojo Kultūros Paveldo Apsaugos Specialisto Kategorijos Reikalavimai Lietuvoje

Siekiant užtikrinti aukštą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkybos specialistų kompetenciją, Lietuvoje yra nustatyti aiškūs kvalifikacijos reikalavimai. Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kategorijų reikalavimai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir kitais norminiais dokumentais.

Bendrieji Aspektai

Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pagrindinės sąvokos:

• Išskirtinė visuotinė vertė - išskirtinis nekilnojamojo kultūros paveldo ir (ar) gamtos vertybių kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, nustatomas pagal 1972 m. lapkričio 16 d..
• Pasaulio paveldo vertybė - nekilnojamoji kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybė, vadovaujantis 1972 m. lapkričio 16 d..
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa - valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojama programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti.
• Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų atkūrimas (atkūrimas) - neišlikusių atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų, neatsiejamai susijusių su šiuo objektu, sukūrimas pagal nustatytas neišlikusias šio objekto vertingąsias savybes, atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Institucijų Atsakomybė

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu.

Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu.

Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą.

Politikos Įgyvendinimas

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką įgyvendina Departamentas, kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga, savivaldybių institucijos ir savivaldybių administracijos, atsižvelgdami į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmenį ir statusą, kaip nurodyta šio įstatymo 10-12 straipsniuose.

Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija (toliau - Atestavimo komisija), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, mokslinė archeologijos komisija, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka jų nuostatuose nustatytas funkcijas.

Šias komisijas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.

Komisijų personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras. Komisijų nariais negali būti skiriami Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat jų nariais negali būti tokią pačią veiklą, dėl kurios prašoma leidimo, vykdantys asmenys.

Komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Departamento Teisės

Departamentas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų informaciją apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir, sutikus savininkui, kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių.

Specialisto Kvalifikacija ir Funkcijos

Nagrinėjant Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, galima susidaryti įspūdį apie reikalavimus ir funkcijas, kurias turi atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas.

Reikalavimai:

• Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą menų studijų srities architektūros krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį).
• Turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį kultūros apsaugos paveldo srityje.
• Žinoti ir mokėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius kultūros paveldo apsaugą.
• Sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti teisės aktų rengimo taisykles, mokėti taikyti jas praktikoje, išmanyti dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles.
• Mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą.

Funkcijos:

• Tikrina nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, patikrinimo duomenis, taip pat žymas apie kultūros vertybių tyrimų ataskaitas ir publikacijas, įveda į tarpinę Kultūros vertybių registro tarpinę duomenų bazę; apie patikrinimų metu nustatytus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus informuoja Skyriaus vedėją.
• Teikia siūlymus Skyriaus vedėjui dėl apskaitos programos.
• Nustačius, kad nenustatytos kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės, teritorijos, apsaugos zonų ribos, kad Kultūros vertybių registre nurodyti netikslūs ar ne visi kultūros vertybės duomenys, ar kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamuoju kultūros paveldu, teikia šią informaciją Skyriaus vedėjui.
• Gavus informaciją, kad atliekant statybos ar kitokius darbus aptikta archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu ar kitu įgaliotu savivaldybės atstovu, patikrina gautą informaciją ir organizuoja sprendimo, numatyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 d., priėmimą.
• Inicijavus kultūros paveldo objektą skelbimą saugomu, rengia pranešimų projektus visiems įstatymo numatytiems asmenims.
• Teikia Skyriaus vedėjui pasiūlymus dėl vertingųjų savybių patikslinimo.
• Departamento direktoriaus nustatyta tvarka rengia prašymų Departamentui inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą Kultūros vertybių registre ar kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu, ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą, projektus ir teikia Skyriaus vedėjui.
• Departamento direktoriaus nustatyta tvarka rengia prašymų Departamentui rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų planavimo dokumentus projektus ir teikia juos Padalinio vedėjui.
• Skyriaus vedėjo pavedimu, rengia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektus.
• Informuoja kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkus (valdytojus) apie šių vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą; Skyriuje gavus vertinimo tarybos aktą, informuoja kultūros paveldo objektų savininką (valdytoją), kur jis galėtų susipažinti su šiuo aktu; kultūros paveldo objektų savininkui (valdytojui) pareikalavus, organizuoja Skyriuje gautų vertinimo tarybų aktų įteikimą kultūros paveldo objektų savininkams (valdytojams).
• Pildo, išduoda ir keičia kilnojamųjų kultūros vertybių pasus, išduoda jų dublikatus.
• Išduoda pagal Kultūros vertybių registro duomenis sudarytus nekilnojamosios kultūros vertybės pasus (registro duomenų išrašus).
• Skyriaus vedėjo pavedimu nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus ir prašymus, susijusius su apskaita, teikia Skyriaus vedėjui atsakymų projektus.
• Formuoja ir kaupia bylas pagal Departamento direktoriaus patvirtintą dokumentacijos planą.
• Rengia nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, apskaitą reglamentuojančių teisės aktų projektus.
• Pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupėse rengiant kitus teisės aktų projektus.
• Pagal kompetenciją teikia siūlymus ir pastabas dėl kitų institucijų parengtų įstatymų bei kitų teisės aktų projektų.
• Pagal kompetenciją teikia informaciją Departamento struktūrinių, savo Skyriaus ir kitų Skyrių specialistams.
• Pagal kompetenciją bendradarbiauja su Departamento struktūriniais padaliniais, Departamento direktoriaus sudarytomis komisijomis, darbo grupėmis, savivaldybėmis.
• Teikia informaciją Skyriaus vedėjui ir Departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriui apie funkcijų vykdymą.
• Teikia informaciją Padalinio vedėjui apie funkcijų vykdymą.
• Pagal kompetenciją atstovauja Departamentui teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose.
• Vykdo kitus Skyriaus vedėjo pavedimus, susijusius su Skyriaus veikla.

Nekilnojamųjų Kultūros Vertybių Vertinimas

Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras.

Pagal nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti ir vertinti atliktų tyrimų duomenis sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo akto (toliau - Vertinimo aktas) projektas.

Vertinimo akto projektą gali sudaryti šio įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio įstatymo 35 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai.

Vertinamos potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės turi atitikti autentiškumo, vientisumo ir amžiaus kriterijus, nustatytus kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - vertinimo tarybos), veikiančios pagal kultūros ministro tvirtinamus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, nustatančius vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą ir darbo organizavimo tvarką.

Vertinimo tarybos sudaromos iš ne mažiau kaip 5 narių, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo sandarą, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdį ar reikšmingumo lygmenį.

Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami šių tarybų sudarytojų ir jiems pavaldžių įstaigų, savivaldybės administracijų, kuriose yra sudarytos vertinimo tarybos, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Vertinimo tarybų personalinė sudėtis pagal reikšmingumo lygmenį tvirtinama Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos 3 metų laikotarpiui.

Vertinimo tarybų nariais gali būti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, ar su kultūros paveldo apsaugos sritimi susiję mokslininkai, turintys šios srities mokslo (meno) daktaro laipsnį.

Vertinimo tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus. Vertinimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

Sprendimų Priėmimas ir Informavimas

Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos protokolu teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.

Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo.

Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą.

Atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, tvarkybą ar stebėseną, nustačius jų vertingųjų savybių pokytį (sunykus esamoms vertingosioms savybėms ar jas sunaikinus arba nustačius naujų potencialių vertingųjų savybių), apskaitos duomenys ir vertingosios savybės turi būti tikslinami.

Tikslinant apskaitos duomenis ir vertingąsias savybes nėra taikomi šiame ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti informavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tikslinami apskaitos duomenys ir vertingosios savybės nustatomos daiktinės teisės objektuose, kuriuose jie nebuvo nustatyti.

Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių, išskyrus paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paminklų savybes, tikslinimas gali būti atliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos supaprastinta tvarka, nesikreipiant į vertinimo tarybą.

Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus sprendimą, nurodytą Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, dėl Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo.

Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos rekomendacijos (pasiūlymo) pateikimo dienos paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (-ių) interneto svetainėse.

Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą.

Priėmus sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka.

Kvalifikacijos Tobulinimo Programos

Kultūros paveldo ekspertų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu 2023 m. vasario mėn. pradėjo tris metus truksiančią kvalifikacijos tobulinimo kursų programą. Svarbiausias programos „EKSPERTAI - SPECIALISTAMS“ siekis - užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkybos specialistams.

Programa apims platų teisės ir profesinių žinių tobulinimo spektrą ir tikimasi, kad padės įgyti naujų ir pagilinti jau turimas žinias.

Atestavimo Procedūros

Visus sprendimus dėl architekto kvalifikacijos atestato (išdavimo, papildymo, galiojimo panaikinimo, sustabdymo ir kt.) priima Architektų profesinio atestavimo komisija (toliau - Komisija). Architektų atestavimo procedūros turi būti įvykdytos per 30 darbo dienų nuo prašymo priėmimo ir įregistravimo.

Prašymai priimami nuolat, nepriklausomai nuo suplanuotų egzaminų ir kitų atestavimo procedūrų datų.

Prašymai, priimti likus mažiau kaip 2 darbo dienoms iki teisinių žinių egzamino ar posėdžio, registruojami vėlesniems Atestavimo komisijų posėdžiams.

Įmoka už Atestavimą

Įmoka už atestavimą nustatoma po prašymo peržiūros ir pranešama registruojant prašymą.

Teisinių Žinių Egzaminas

Teisinių žinių egzaminai vykdomi Lietuvos architektų rūmuose, Kalvarijų g. 1, Vilniuje. Teisinių žinių egzaminas - kiekvieno mėnesio priešpaskutinį trečiadienį.

Siekiant įgyti naują ar papildyti turimą kvalifikacijos atestatą (įskaitant ir statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar vietovėje, kategorija), laikomi teisinių žinių ir profesinių žinių egzaminai. Profesinių žinių egzaminas laikomas tik tuomet, kai išlaikytas teisinių žinių egzaminas.

Atvykęs į teisinių žinių egzaminą, asmuo raštu laiko testo formos teisinių žinių egzaminą. Naujo atestato įgijimui reikia teisingai atsakyti ne mažiau kaip į 16 klausimų iš 20, atestato pildymui - į 8 klausimus iš 10. Klausimai teisinių žinių egzaminams rengiami pagal Aplinkos ministerijos parengtas programas.

Programose nurodytos temos atitinka įstatymų skyrių pavadinimus. Teisinių žinių egzaminas nelaikomas tik tais atvejais, kai Pretendentas yra išlaikęs teisinių žinių egzaminą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo Komisijų posėdžio dienos.

Pretendentas, gavęs neigiamą teisinių žinių egzamino (testo) įvertinimą arba neatvykęs nustatytu laiku, pateikęs prašymą turi teisę pakartotinai laikyti testą kito teisinių žinių egzamino metu. Pretendentui du kartus iš eilės neišlaikius testo arba du kartus iš eilės neatvykus laikyti testo, laikoma, kad Pretendentas neišlaikė pirmosios profesinių ir teisinių žinių egzamino dalies ir negali laikyti antrosios profesinių žinių egzamino dalies.

Profesinių Žinių Egzaminas

Išlaikęs teisinių žinių egzaminą, Pretendentas kviečiamas laikyti profesinių žinių egzaminą. Profesinių žinių egzaminas laikomas žodžiu, pristatant Atestavimo komisijai teritorijų planavimo ir (ar) statinių projektavimo patirtį, atliktus darbus, savo kūrybinį indėlį į juos, atsakant į Komisijos narių užduodamus profesinių žinių reikalaujančius klausimus.

Kvalifikacijos Atestato Galiojimo Panaikinimas

Nuo 2012 m. Atestuotas architektas, Lietuvos architektų rūmams (toliau - Rūmai) pateikęs laisvos formos prašymą, gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą. Prašymas registruojamas į artimiausią Komisijos posėdį. Kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo data yra Komisijos sprendimo priėmimo data.

Teisės aktų nuostatos nenumato galimybės architektui pasirinkti atestato galiojimo panaikinimo datos ar atestato galiojimo stabdymo.

Atestato Papildymas

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Atkreipiamas dėmesys, kad kvalifikacijos atestatuose išduotuose iki 2019 m. liepos 23 d. šios teisės nebuvo nurodomos.

Šiuo metu atestuoti architektai pageidaujantys papildyti savo turimą kvalifikacijos atestatą įrašu nurodančiu (liudijančiu) jų teisę dirbti su statinio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalimi turi pateikti Lietuvos architektų rūmams prašymą dėl atestato papildymo.

tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #apsaugos #specialistokategorijos