Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) mokesčio patobulinimai dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų, tačiau iš esmės tai yra pozityvus žingsnis link brandesnės ir socialiai atsakingesnės valstybės. Vis dėlto, neretai pasigirsta nuogąstavimų, kad nauji mokesčiai gali tapti našta gyventojams, o kraštutiniu atveju - netgi turto prievartavimo įrankiu.
NT Mokesčio Privalumai ir Trūkumai
Visų pirma, NT mokestis skatina atsakingą požiūrį į turto valdymą. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, kuris ilgą laiką stovi nenaudojamas ar yra laikomas vien tik spekuliaciniais tikslais, pradeda generuoti vertę visuomenei. Mokestis paskatina turto savininkus ieškoti efektyvesnio jo panaudojimo - pavyzdžiui, išnuomoti būstą ar pritaikyti jį komercinei veiklai.
Antra, tai tiesiogiai prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo. Surinktos NT mokesčio lėšos dažniausiai lieka savivaldybėse, kuriose ir buvo sumokėtos, todėl jos gali būti panaudotos tiesiogiai vietos gyventojų labui - tvarkant infrastruktūrą, gerinant švietimo, sveikatos apsaugos paslaugas ar kuriant bendruomenines erdves.
Be to, NT mokestis yra vienas iš socialinio teisingumo įrankių. Jis dažniausiai taikomas turtingesniems žmonėms, turintiems didesnį ar brangesnį turtą, todėl padeda paskirstyti finansinę naštą proporcingai. Tarptautinė patirtis rodo, kad NT apmokestinimas yra stabilus ir efektyvus būdas užtikrinti valstybės finansinį tvarumą. Apibendrinant, NT mokestis nėra bausmė ar dirbtinis suvaržymas - tai racionalus sprendimas, kuris kuria pridėtinę vertę visai visuomenei.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas mano, kad taikomos vertinimo taisyklės nėra tokios universalios, kad galėtų be klaidų ar paklaidos teisingai įvertinti visus Lietuvos pastatus ir sklypus. Gali būti, kad „atsibudę“ po įsigaliojusios naujovės verslininkai kreipsis dėl turto pervertinimo į registrų centrą, o vėliau gal ir į teismus, apeliuodami, kad nekilnojamojo turto vertė būtų perskaičiuota.
Kai kurių stambiųjų įmonių dalis komercinės paskirties turto, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, anksčiau įvertinta mažiau nei 10 milijonų litų, dabar tapo verta kelių dešimčių milijonų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, miesto taryba turėtų galių mažinti šio mokesčio naštą. Nedidelės maisto prekių parduotuvės Klaipėdos centre savininko Alvydo Griciaus nuomone, naujasis mokestis yra bjaurus todėl, kad visiškai nėra „simbolinis“. „Tai vieno mano darbuotojo alga“, - sakė verslininkas.
Perspektyvos, kad neatlaikiusios mokesčio naštos iš didžiųjų miestų centrų pasitrauks ten įsikūrusios įmonės, neneigė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius. Būsto mokestis yra REKETAS! Kalbėjau su Latvijos ir Ispanijos žmonėmis, jie turi NT mokestį, ir žmonės, nuo senų laikų gyvenantys gražiose vietose, jau priversti pardavinėti savo namus, nes negali išsimokėti.
NT mokesčiui- NE! Nepritariu nekilnojamo turto mokesčiui 1majam būstui. Nesutinku mokėti už tai ką jau sumokejau. Taip, sutinku dėl nuosavybės apsaugos nuo mokesčių, bet norėčiau gynybos reikmėms mokėti mokestį atskirai, nes neapsaugota nuosabybė netenka vertės. Pagal šiuo metu esančią ekonominę padėtį Lietuvoje negalimi NT mokesčiai. Visiškai nepritariu NT mokesčiai, nes tai turtas , kuri įsigijai 100% savo rankomis, valstybei prie nei centu neprisidejus. Nesąmonė mokėti už tai kas tavo.
Nesutinku kad būtų priimtas NT mokestis už kurį visi mokesčiai yra sumokėti valstybės biudžetui. Turtą -butus nacionalizavus ir labai sunkiai grąžinus, teko patiems savininkams susiremontuoti. Išlaidų ir rūpesčių buvo daug. O sukelti sovietų laikais žmonės gavo butus dykai tada ir dar juos iškeldinus, vėl gavo dykai naujus butus.
Teisiniai Aspektai
Svarbu pažymėti, kad turto prievartavimas yra nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 190 straipsnis apibrėžia turto prievartavimą kaip veiką, kuria siekiama neteisėtai įgyti turtą ar turtinę teisę, naudojant grasinimus, smurtą ar kitokį poveikį.
Pagal Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį, turtas yra:
- Labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.
- Didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.
- Nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.
Konfliktinės Situacijos ir Skundai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, Kaune šiuo metu yra 30-50 ginčytinų objektų. N.Valatkevičius pasakojo, kad ginčų kyla dėl įvairių projektų ir situacijų. "Gyventojai pešasi ir dėl kanalizacijos, vandentiekio šulinių. Vieniems patinka, kad lietaus kanalizacija vedama, kitas, jau turintis priėjimą prie lietaus kanalizacijos tinklo, prieštarauja, kad pro jį būtų kasama."
M.Statulevičiaus manymu, kalbant apie kreipimusis į institucijas, kur kas daugiau žalos bendrovės patiria tuomet, kai pačios institucijos skundžia savo ar kitos institucijos priimtus sprendimus. Kai pati bendruomenė inicijuoja skundą ir prašo nustatyti, ar yra pažeidimų, verslas, skundams nepasiteisinus, taip pat patiria žalą, tačiau bendruomenės, kurios teikia skundus, teigė M.Statulevičius, niekuo nerizikuoja.
Šiaulių teisėsauga vieną po kito narplioja turto prievartavimo atvejus. Vis dėlto oficiali policijos statistika visiško nusiraminimo nekelia - Šiaulių apskrityje šiais metais užfiksuota vienuolika turto prievartavimo atvejų (pernai - penki).
Byloje užfiksuota, kad reketuojamas šiaulietis kantriai mokėjo pinigus. Bijodamas reketuotojų keršto, verslininkas į policiją nesikreipė, tik paliko Šiaulius ir apsigyveno Klaipėdos rajone. Pagal byloje surinktą informaciją turima duomenų, jog nuo šiauliečių Raimondo Lileikio, Manto Žilinsko, Donato Valiūno ir Arnoldo Šlivinsko nusikalstamos veiklos galėjo nukentėti daugiau Šiaulių apskrityje gyvenančių žmonių.
Anot eksperto, Palangoje klientų profilį dažniausiai sudaro kitų didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Šiaulių - gyventojai, norintys turėti asmeninę poilsio vietą arba nuomoti turtą trumpalaikei nuomai. Neringoje pirkėjų pagrindą sudaro vilniečiai ir kauniečiai. Pasitaiko besidominčių ir užsieniečių, tačiau tai nėra dažna tendencija.
Svarstant įsigyti būstą investicijai kurorte, skatina pirmiausia įvertinti, kur - Lietuvos pajūryje ar užsienyje - grąža gali būti didesnė. Būsto mokestis yra REKETAS! Kalbėjau su Latvijos ir Ispanijos žmonėmis, jie turi NT mokestį, ir žmonės, nuo senų laikų gyvenantys gražiose vietose, jau priversti pardavinėti savo namus, nes negali išsimokėti.
Nesutinku kad būtų priimtas NT mokestis už kurį visi mokesčiai yra sumokėti valstybės biudžetui. Turtą -butus nacionalizavus ir labai sunkiai grąžinus, teko patiems savininkams susiremontuoti. Išlaidų ir rūpesčių buvo daug. O sukelti sovietų laikais žmonės gavo butus dykai tada ir dar juos iškeldinus, vėl gavo dykai naujus butus.
Turto Prievartavimo Atvejų Statistika Šiaulių Apskrityje
Štai statistika apie turto prievartavimo atvejus Šiaulių apskrityje:
| Metai | Turto Prievartavimo Atvejų Skaičius |
|---|---|
| Pernai | 5 |
| Šiais metais | 11 |
Ši statistika rodo, kad turto prievartavimo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo.
tags: #nekilnojamo #turto #reketas