Nekilnojamojo turto obligacijos Europoje: Rizikos, Reitingai ir Investavimo Apžvalga

Obligacijos yra vienos saugiausių investicijų formų, tačiau tai negarantuoja visiško investicijų saugumo. Kuo didesnė obligacijų investicinė grąža, tuo didesnė ir obligacijų rizika. Šios paskaitos tikslas yra apžvelgti su kokiais rizikos faktoriais susiduria investuotojas pirkdamas obligacijas.

Galbūt obligacijų rizika nėra tokia didelė kaip akcijų, tačiau rizika vis tiek išlieka. Visos obligacijos yra kažkiek rizikingos. Obligacijų rizika priklauso nuo skolos pobūdžio, situacijos finansų rinkoje ir nuo paties emitento rizikos.

Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad obligacijos yra paskola. Įmonės turi kelis būdus skolintis. Gali skolintis iš banko arba išplatinti obligacijų emisiją. Bankai, norėdami išduoti paskolas, skolinasi pinigus tarpbankinėje rinkoje, kurioje ir nustatoma rinkos palūkanų norma. Kompanija visada gali kreiptis į banką dėl paskolos ir mokėti šiek tiek didesnes palūkanas nei tarpbankinėje rinkoje.

Tačiau kompanija gali rinktis ir kitą alternatyvą - išplatinti naują obligacijų emisiją ir pasiskolinti iš investuotojų. Jeigu tarpbankinė (rinkos) palūkanų norma yra aukšta, atitinkamai bus didelė ir naujų obligacijų palūkanų norma. Jeigu rinkos palūkanų norma maža, tuomet mažas bus ir obligacijų kuponas. Kadangi rinkos palūkanų norma nuolat keičiasi, todėl vienos obligacijos platinamos su aukštesne palūkanų norma, kitos su mažesne.

Tačiau visų obligacijų pajamingumas rinkoje išlieka panašus, kadangi sumažėjus rinkos palūkanų normai, obligacijų kaina automatiškai padidėja ir sumažėja jų pajamingumas.

Obligacijų kainos priklausomybė nuo rinkos palūkanų normos

Siekiant geriau paaiškinti obligacijų kainos priklausomybę nuo rinkos palūkanų normos pateiksime supaprastintą pavyzdį. Pvz. Kai rinkos palūkanų norma buvo 2 proc., investuotojas nusipirko 100 Lt vertės obligacijų su 5 proc. kuponu. Rinkos palūkanų normai sumažėjus iki 1 proc., ta pati kompanija išleido naują obligacijų emisiją, kurių kuponas buvo 4 proc. Investuotojams patrauklesnės tapo obligacijos su 5 proc. palūkanomis, nei obligacijos su 4 proc. palūkanomis.

Kadangi visi investuotojai suskubs pirkti obligacijas su 5 proc. palūkanomis, todėl šių obligacijų kainą biržoje didės (kaina turėtų priartėti iki 102 Lt. už obligaciją) tol, kol jų pajamingumas nebus lygus 4 proc. - t.y. Atvirkštinis procesas vyksta kylant rinkos palūkanų normai - naujos obligacijų emisijos pajamingumas bus didesnis nei anksčiau išleistų obligacijų. Investuotojai pradės pardavinėti anksčiau išleistas obligacijas, kol pastarųjų kaina nukris tiek, kad pajamingumas susilygins su naujai išleistų obligacijų pajamingumu. Pvz. Jeigu rinkos palūkanų norma padidėtų nuo 2 iki 3 proc.

Kuo ilgesnis obligacijų galiojimo terminas, tuo jautriau obligacijų vertė reaguoja į rinkos palūkanų normų pokyčius. Taip yra dėl to, kad obligacijas nusipirkęs brangiai, investuotojas per ilgą laikotarpį uždirbs daug mažiau palūkanų. Pvz. Jeigu 100 Lt. vertės 1 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 5 iki 4 proc. tai investuotojas praras 1 Lt.. Tačiau jeigu tokių obligacijų trukmė bus 10 metų, tai investuotojas praras 10 Lt. Turint omenyje, kad kiekvienais metais prarastą litą jis gali reinvestuoti su 5 proc.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos ir Europos kompanijų obligacijų pajamingumas labiausiai priklauso nuo Europos Centrinio banko (ECB) nustatytos palūkanų normos bei tarpbankinės palūkanų normos (palūkanos už kurias bankai skolina pinigus vieni kitiems). Investuotojai atidžiai stebi ECB sprendimus siekdami numatyti obligacijų kainos pokyčius.

Pvz. Palūkanų riziką investuotojai gali valdyti įsigydami obligacijas su trumpesniu galiojimo terminu arba įsigydami obligacijų su įvairiais galiojimo terminais. Palūkanų normos rizikai mažinti investuotojai naudoja kopėčių ir štangos strategijas apie kurias rašysime kitose paskaitose.

Kredito Rizika ir Reitingai

Jeigu kada nors ėmėte paskolą banke, tuomet gerai žinote kiek daug dokumentų reikia užpildyti. Bankas analizuoja jūsų išlaidavimo įpročius, ar visuomet laiku vykdydavote savo finansinius įsipareigojimus tam, kad galėtų įvertina jūs patikimas klientas ir pajėgsite laiku grąžinti paskolą. Nejaugi nebūtų puiku, kad investuojant į obligacijas koks nors bankas ar kita organizacija jau būtų atlikusi analogišką kompanijos rizikos vertinimą ir gautais duomenimis pasidalintų su jumis?

Tik vienas kitas investuotojas turi pakankamai žinių, patirties ir noro analizuoti kompanijos buhalterines ataskaitas. Nejaugi kiekvienas norintis investuoti į obligacijas turį turėti finansų daktaro laipsnį? Kredito riziką vertina tokios tarptautinės kompanijos kaip Standard & Poor’s ir Moody‘s, Fitch, suteikdamos obligacijoms reitingus. Visos kredito riziką vertinančios organizacijos yra nepriklausomos ir pajamas gauna iš obligacijas leidžiančių kompanijų.

Svarbu paminėti, kad net ir tokių kompanijų kaip Standard & Poor’s ir Moody‘s kredito rizikos vertinimo nereikia priimti už gryną pinigą. Kredito riziką vertinančios organizacijos ne tiksliai nustatė kompanijų ir obligacijų riziką 2001, 2002, 2007 metais, dėl ko kilo didelis skandalas ir smuko pasitikėjimas šiomis kompanijomis.

Kredito rizika - tikimybė, kad kompanija kurios obligacijas Jūs turite nemokės palūkanų arba nesugebės išpirkti obligacijų nustatytu terminu. Kredito rizika priklauso nuo emitento. Visuotinai priimta laikyti, kad JAV vyriausybė negali bankrutuoti, todėl už JAV iždo obligacijas mokamos palūkanos yra laikoma nerizikinga pelno norma. Ši palūkanų norma yra tarsi etalonas skaičiuojant visų kitų obligacijų ir investicinių instrumentų riziką. Smulkesnių valstybių, savivaldybių ar kitų valstybinių institucijų leidžiamų obligacijų rizika priklauso nuo jų finansinės „sveikatos“ ir gebėjimo surinkti mokesčius.

Kredito riziką vertinančios kompanijos suteikia obligacijų reitingus. Aukščiausios kokybės obligacijos, užtikrinantis patikimą ir sklandų palūkanų išmokėjimą ir obligacijų išpirkimą. Tai spekuliacinio lygio obligacijos. Laikoma, kad AAA, AA, A ir BBB rizikos reitingą turinčios obligacijos yra investicinio lygio. BB ir blogesnį reitingą turinčios obligacijos yra spekuliacinio lygio obligacijos.

Rizikos ir pelno santykis yra glaudžiais susijęs su obligacijų reitingu ir pelningumu. Paprastai, kuo žemesnis yra obligacijos reitingas tuo didesnės yra palūkanos. Investuotojai obligacijas renkasi pagal rizikos tolerancijos lygį. Aukštą reitingą turinčios obligacijos yra mažiau pelningos už tas, kurios turi žemesnį reitingą. Kita vertus, aukšto pajamingumo spekuliacinio lygmens obligacijos gali baigtis visų investuotų lėšų praradimu.

Svarbu paminėti, kad Standard & Poor’s ir Moody’s ir kitų kompanijų pateikiami obligacijų reitingai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes obligacijų reitingai nėra pastovūs ir nuolat kinta priklausomai nuo kompanijų finansinės būklės. Pvz. Kompanija, išplatinusiai AAA reitingo obligacijas, gali susidurti su finansiniais sunkumais ir jos obligacijų reitingai gali kristi iki BB lygio. Pagerėjus kompanijos finansinei būklei, obligacijoms gali būti grąžintas AAA obligacijos reitingas. Standard & Poor’s ir Moody‘s pagerinus kompanijų kredito rizikos reitingus paprastai suaktyvėja prekyba tomis obligacijomis, nes investuotojams Jos tampa patrauklesnės dėl gero rizikos ir pelno santykio. Padidėjus tokių obligacijų paklausai, jų kaina pabrangsta.

Sumanus investuotojas turi žinoti, kad kredito reitingas neapsaugo nuo bankroto. Pažvelgus giliau nei formalus rizikos reitingas, galima įsitikinti, kad net ir labai patikimos kompanijos gali bankrutuoti.

Kredito rizikos piramidė

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyta kokia yra kompanijos bankroto statistinė tikimybė atsižvelgiant į kompanijos rizikos reitingą (analizuotos kompanijos nuo 1920 iki 1999 m. Moody‘s duomenys). Kitaip tariant, yra 5 proc. tikimybė, kad Ba reitingą turinti kompanija bankrotuos per pirmus 3 metus ir tik 1 proc. kompanijų turinčių Aaa reitingą bankrutuoja per 10 metų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti mažai tikėtina ir visai geras sandoris kai už šias obligacijas mokamos žymiai didesnės palūkanos.

Tačiau jeigu po 3 metų paaiškės, kad tokia kompanija pateko tarp 5 proc. Kad ir kaip patraukliai atrodytų BB, CCC obligacijų reitingą turinčių obligacijų pajamingumas, tačiau pradedantiesiems investuotojams patartume atsispirti tokioms pagundoms. Šių kompanijų bankroto rizika yra ypatingai didelė, o tokiu atveju jums nebus nei sumokėtos įspūdingos palūkanos, nei grąžinta investuota suma.

Bankroto tikimybė pagal reitingą

Išankstinio Išpirkimo Rizika

Kai kurias obligacijas kompanijos gali išpirkti anksčiau laiko - t.y. nepasibaigus obligacijų prospekte nurodytam galiojimo terminui. Tokia sąlyga yra naudinga tik emitentui. Kompanija obligacijas išperka tuomet, kai sumažėja bazinė palūkanų norma. Tuomet kompanijai naudinga išpirkti obligacijas, nes jai atsiranda galimybės skolintis pigiau. Tokiu atveju kompanijos išperka obligacijas ir išplatina naują obligacijų emisiją, kurių palūkanos yra mažesnės nei buvusios.

Svarbu paminėti, kad išpirkdamos obligacijas anksčiau laiko, kompanijos grąžina investuotojams nominalią obligacijos vertę. Kitaip tariant jeigu obligacijos buvo išplatintos po 100 €, tai visai nesvarbu ar biržoje obligacijos kainuos 80 ar 120 €, kompanija už jas mokės 100 €. Investuotojai gali gerokai nusvilti nagus, jeigu tokias obligacijas perka su didele premija.

Siekdami apsisaugoti nuo šios rizikos, investuokite į obligacijas, kurių prospekte nėra nurodyta išpirkimo anksčiau laiko galimybė. Jeigu nuspręsite investuoti į obligacijas, kurios gali būti išpirktos anksčiau laiko, tai įsitikinkite, kad jos nėra pardavinėjamos su premija.

Reinvestavimo Rizika

Obligacijos su fiksuotomis palūkanomis turi reinvestavimo riziką. Teoriškai investuotojas už gautas obligacijų palūkanas gali pirkti daugiau tokių pačių obligacijų. Reinvestavimo rizika - tai rizika, kad už gautas palūkanas perkant tas pačias obligacijas reikės mokėti brangiau. Tas pačia obligacijas nusipirkęs didesne kaina, investuotojas gaus mažesnes palūkanas nei anksčiau.

Pvz. Kai bazinė palūkanų norma buvo 2 proc., investuotojas už 10 000 € nusipirko obligacijų su 5 proc. kuponu. Bazinei palūkanų normai sumažėjus iki 1 proc. obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 4 proc., kai jų kaina pabrango iki 125 € (5×100/4=125 €). Investuotojas už gautas 500 € palūkanų biržoje nusipirko dar keturias tokias obligacijas, mokėdamas po 125 Lt. už kiekvieną. Naujai Įsigytų obligacijų palūkanos bus tik 4 proc. Kitais metais jonas gaus 10 000*1,05+500*1.04=520 € palūkanų (4.95 proc. investicinio portfelio grąžą). Tuo tarpu jeigu obligacijos nebūtų pabrangusios, investuotojos portfelis ir toliau generuotų 5 proc. grąžą. Taigi bendras investuotojo obligacijų portfelio pajamingumas sumažėjo 0,05 proc.

Infliacijos Rizika

Infliacijos rizika - tai tikimybė, kad palūkanos iš obligacijų bus mažesnės nei infliacija. Žmonės investuoja pinigus tam, kad ateityje už juos galėtų nusipirkti daugiau nei šiandien, tačiau jeigu pinigai nuvertėja labiau nei investuotojas uždirba iš obligacijų palūkanų, tuomet investuotojo turtas tiesiog nuvertėja. Investuotojams svarbu kokia yra reali investicijų grąža. Priminsime, kad reali investicijų grąža parodo kiek realiai padidėja kapitalo vertė.

Infliacija nuolatos mažina pinigų vertę. Investuotojai siekia, kad reali investicinė grąža būtų teigiama - t.y. Didėjant infliacijai investuotojai obligacijų reali grąža greitai mažėja, tad investuotojai suskumba jas pardavinėti. Visiems išparduodant obligacijas, jų kaina krenta ir didėja pajamingumas. Augant infliacijai, investuotojai iš obligacijų reikalauja didesnių palūkanų.

Pvz. Infliacijai siekiant 2 proc. investuotojas nusipirko obligacijų, kurių kuponas buvo 9 proc. Tad reali investicijų grąža buvo 7 proc. per metus. Infliacijai pakilus iki 3 proc. reali grąža iš obligacijų sumažėjo iki 6 proc. (9 proc. -3 proc.). Toks pajamingumas nebevilioja investuotojų, todėl pastarieji pradeda obligacija pardavinėti, kol obligacijų kaina nukrinta tiek, kad obligacijų metinės palūkanos siektų 10 proc. Svarbu pabrėžti, kad minėti principai galioja esant žemam infliacijos lygiui.

Valiutos Rizika

Obligacijos gali būti leidžiamos bet kuria valiuta. Kuria valiuta obligacijos yra išplatinamos, ta valiuta mokamos palūkanos ir išperkamos obligacijos. Valiutos rizika neturėtų rūpėti tiems, kas perka nacionaline valiuta išleistas obligacijas, nes palūkanas gausite ta pačia valiuta, už kurią perkate prekes kiekvieną dieną. Tačiau jeigu perkate kitomis valiutomis išleistas obligacijas, tuomet turite įvertinti valiutos riziką.

Valiutos rizika - tai tikimybė, kad ta valiuta, kuria yra nupirktos obligacijos, sumažės kitų valiutų atžvilgiu. Pvz. Kai 1 JAV doleris kainavo 1,3 € , investuotojas už 10 000 € nusipirko JAV iždo obligacijų su 5 proc. kuponu. Taigi investuotojas valdo obligacijų portfelį, kurio vertė 13000 JAV dolerių. Po metų 1 JAV dolerio vertė nukrito iki 1.5 € , o JAV iždo obligacijos buvo išpirktos. Investuotojas uždirbo 650 USD palūkanų (5 proc. nuo 13000 USD) ir iš viso turėjo 13650 USD, Konvertavus JAV dolerius į litus, investuotojui prado 900 € (13650/1,5 €). Nepaisant 5 proc. palūkanų, investicijų vertė sumažėjo 9 proc.

Jeigu norite investuoti į užsienio rinką, galite investuoti į keliomis skirtingomis valiutomis išleistas obligacijas. Toks diversifikavimas padės išvengti valiutos rizikos. Euroobligacijos dažniausiai yra išleidžiamos stabiliausiomis valiutomis: JAV doleriais, Japonijos jiena ir eurais, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados doleriais ir Šveicarijos frankais.

Likvidumo Rizika

Obligacijos, kuriomis aktyviai prekiaujama biržoje yra žymiai patrauklesnės investuotojams. Obligacijos, kurias galima nesunkiai įsigyti/parduoti ženkliai nepadidinus/nesumažinus kainos vadinamos likvidžiomis obligacijomis. Kai kurios obligacijos yra labai likvidžios (pvz. Pasaulio banko obligacijos), tačiau kitos obligacijos yra visiškai nelikvidžios.

Vyriausybių obligacijomis paprastai prekiaujama ganėtinai aktyviai, todėl vyriausybinės obligacijos su likvidumo rizika susiduria ganėtinai retai (išimtis galėtų būti nebent mažų valstybių obligacijos). Daugelyje valstybių įstatymai leidžia instituciniams investuotojams turėti tik mažą dalį biržoje nelistinguojamų obligacijų, todėl instituciniai investuotojai skiria didelį dėmesį į biržos sąrašus įtrauktoms obligacijoms, kas suteikia rinkai likvidumo.

Nelikvidžios obligacijos paprastai yra pigesnės - t.y. jų pajamingumas yra didesnis, nei likvidžių obligacijų. Taip investuotojams yra kompensuojama už papildomą riziką. Tačiau neverta pulti strimgalviais investuoti į nelikvidžias obligacijas vien tik todėl, kad jos siūlo didesnes palūkanas.

Investavimo galimybės į NT obligacijas Baltijos šalyse ir Europoje

Nekilnojamojo turto (NT) rinka jau ilgą laiką laikoma viena patikimiausių investavimo krypčių ir yra ypač populiari tarp Lietuvos gyventojų. Tačiau ne visiems investuotojams patraukli idėja įsigyti objektą, rūpintis jo nuoma, priežiūra ar administravimu. Vienas paprasčiausių būdų investuoti į NT - įsigyti šio sektoriaus įmonių akcijų arba obligacijų.

Tai gali būti nekilnojamojo turto vystymo, objektus valdančios ar su šia sritimi susijusios bendrovės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagrindinis šių finansinių priemonių skirtumas slypi jų prigimtyje - akcijos reiškia nuosavybės dalį įmonėje, o obligacijos yra paskolos forma. Obligacijų turėtojai turi pirmumo teisę, jei įmonė susidurtų su finansiniais sunkumais, todėl šios priemonės paprastai laikomos saugesnėmis.

Dar viena galimybė investuoti į NT rinką jo neperkant - REIT fondai („Real Estate Investment Trust“). Šie fondai naudoja investuotojų lėšas NT objektams įsigyti, plėtoti ir valdyti, o uždirbtas pajamas paprastai išmoka dividendų forma. Vis dėlto investavimas visada yra susijęs su rizika, ne išimtis ir REIT fondai.

Pastarieji dažnai naudoja skolintas lėšas, todėl didėjant palūkanų normoms grąža gali sumažėti. Žinoma, skirtingų NT rinkos sektorių REIT kainoms aktualios ir specifinės rizikos. Pavyzdžiui, biurų sektoriaus REIT fondų kainos bent iš dalies svyruos kartu su darbo iš namų madomis.

Obligacijų ir akcijų palyginimas

KAITA Living Obligacijos

NT plėtros grupei „KAITA Group“ priklausanti NT valdymo bendrovė „KAITA Living“, valdanti 58 mln. eurų vertės nuomos projektų Vilniaus centre portfelį, šiuo metu vykdo dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 11,5 proc.

„Ši emisija yra skirta investuotojams, ieškantiems grąžos, paremtos realiu turtu ir stabiliais bei prognozuojamais nuomos pajamų srautais. Per pastaruosius keletą metų sparčiai auganti paklausa „co-living“ tipo būstui, strategiškai parinktos lokacijos ir tvarus verslo modelis leido mums užtikrinti aukštą 95 proc.

Pirmosios atkarpos metu planuojama pritraukti 2 mln. eurų su galimybe sumą didinti iki 8 mln. eurų. Vertybinių popierių platinimas pradedamas birželio 23 d. ir tęsis iki liepos 11 d. 15:30 val. Investuoti galima tiek privatiems, tiek instituciniams investuotojams, investavimo paraiškas teikiant per bankus bei finansų maklerių įmones. Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, o palūkanos bus išmokamos kas pusmetį.

„KAITA Group“ yra viena iš didžiausių Lietuvos NT plėtros bendrovių, išvysčiusi 26 NT projektus Lietuvoje. Būsto nuomos rinkoje grupė valdo didžiausią būsto nuomos portfelį šalyje: Lietuvoje - daugiau nei 550, o Europoje - beveik 1 000 būstų nuomai. „KAITA Living“ valdo 95 proc.

Projektai „Youston Coliving“ (Smolensko g. 14) ir „Youston Apartments“ (Smolensko g. 10) yra įrengti Vilniaus Naujamiestyje. Ypatingą naujakurių susidomėjimą skatina ne tik patogi lokacija: šio tipo būstas rinkoje išsiskiria tokiomis bendromis erdvėmis, kaip kino teatras, žaidimų ir poilsių erdvės, darbo kambariai, pirtys, sporto salės ir kita. Visa tai užtikrina aukštą, 95 proc. užimtumą ir 30 - 35 eurus siekiančią kvadratinio metro nuomos kainą. „KAITA Living“ valdomo turto vertė viršija 58,42 mln. eurų.

„Nuo 2025 m. pradžios Baltijos šalių obligacijų rinkoje stebėjome daugiau nei 10 nekilnojamojo turto vystytojų bei operatorių obligacijų siūlymų. „KAITA Living“ obligacijos išsiskiria tuo, kad emitentas yra pilnai išvystyto, dideliu užimtumu pasižyminčio bei centrinėse Vilniaus lokacijose esančio turto valdytojas, kurio verslo modelis paremtas pasikartojančiomis ir sąlyginai didelio prognozuojamumo nuomos pajamomis.

Pritrauktos lėšos bus skirtos dviejų 2023 m. išleistų obligacijų emisijų refinansavimui. Pasak emitento, po dvejų metų obligacijos bus išperkamos iš pajamų, gautų už kai kurių valdomų projektų pardavimą.Investuotojų apsaugai emisija užtikrinta pirmos eilės akcijų įkeitimu. Jei emisijos suma neviršys 1,5 mln. eurų, bus įkeista 70 proc. UAB „Plėtojimo projektai“ akcijų - įmonės, valdančios „Youston Coliving“ projektą, kurio nepriklausomo vertintojo nustatyta turto vertė siekia 9,52 mln. Sumai viršijus 1,5 mln. eurų arba leidžiant kitas atkarpas, papildomai bus įkeista 100 proc. UAB „Naujamiesčio NT“ akcijų - įmonės, valdančios 32,5 mln. Taip pat bus įkeičiamos iš UAB „KAITA Group“ gautinos sumos ne mažesnei nei 8 mln.

Letsinvest ir Axiology partnerystė

Rugsėjo mėnesį „Letsinvest“ išplatins pirmąją LHM grupės obligacijų emisiją, naudodama „Letsinvest“ ir „Axiology“ neseniai pristatytą inovatyvią technologinę partnerystę. „Šis projektas žymi naują etapą Baltijos šalių kapitalo rinkoje - siekiame, kad obligacijas įmonės galėtų leisti paprasčiau, o investuotojai turėtų patogią prieigą jas įsigyti.

„Drauge su partneriais jaučiamės pasirengę padėti įmonėms žengti į platesnius kapitalo rinkų vandenis ir tai daryti efektyviau. Nuo šiol „Letsinvest“ investuotojai galės per platformą ne tik investuoti į įmonių veiklą sutelkdami lėšas paskolai, bet ir įsigydami bendrovių skolos vertybinių popierių. „Axiology“ veiks kaip pagrindinis infrastruktūros partneris ir pasirūpins, kad kiekviena investicija būtų patikimai registruota ir valdoma, o platformos investuotojų pinigai - saugūs.

Pirmąsias obligacijas naujoje „Letsinvest“ ir „Axiology“ infrastruktūroje išleis prabangius nekilnojamojo turto projektus kalnų kurortuose vystanti LHM grupė, kuri pastaraisiais metais išplėtė veiklą Skandinavijos šalyse. Investuotojams bus mokamos 8,5 proc. metinės palūkanos, planuojamas ketvirtinis kupono mokėjimas. Pritrauktas lėšas grupė naudos plėsti veiklą JAV rinkoje bei esamų projektų apivartiniam kapitalui.

„LHM grupė Skandinavijos rinkose dirba jau daugiau nei 20 metų, o pastarieji metai grupei buvo itin sėkmingi - augantys pardavimai ir teigiami klientų atsiliepimai patvirtina mūsų kryptingą ilgametį darbą bei stiprias pozicijas prabangių nekilnojamojo turto projektų segmente kalnų kurortuose. Esame vertinami kaip vieni šios srities lyderių. Šiemet veiklos geografiją išplėtėme į JAV - šiuo metu ten vystome pirmąjį projektą. Pritrauktos investicijos leis plėstis dar sparčiau - kadangi išsiskiriame orientacija į prestižinius NT projektus, susiduriame su itin didele tokių objektų paklausa.

tags: #nekilnojamo #turto #obligacijos #europoje