Nekilnojamojo turto teisė yra teisės sritis, reguliuojanti visus klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, įskaitant žemę, pastatus, namus ir kitą su turtu susijusią nuosavybę. Ši teisės sritis apima teisės aktus ir reglamentus, susijusius su nekilnojamojo turto įsigijimu, pardavimu, nuoma, naudojimu, vystymu ir paveldėjimu.
Nekilnojamojo turto klausimais teisininkai gali padėti su įvairiomis situacijomis, pavyzdžiui, kai reikia sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, išspręsti nuomos ginčą ar gauti leidimus statyboms. Jų paslaugos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad visi sandoriai būtų teisėti ir atitiktų visus reikalavimus.
Žemės klausimais teisininkai gali padėti situacijose, kuriose sprendžiami su žemės naudojimu, disponavimu ar valdymu susiję klausimai. Jie gali padėti spręsti ginčus dėl žemės nuosavybės, atstovauti klientus žemės reformos procesuose ir teikti konsultacijas dėl žemės teisės aktų.
Nekilnojamojo turto teisė yra esminė tiek fiziniams asmenims, tiek verslui, nes ji padeda reguliuoti nuosavybės teisės klausimus ir užtikrinti teisinį saugumą sandoriuose.
Svarbu žinoti apie nuosavybės teisės įregistravimą
Piliečiai, įsigiję žemę ar pastatus, tačiau neįregistravę jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti.
Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui.
Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui.
Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui.
Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento.
Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas.
Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas.
Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena - turtą perleisti, kita - įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, taigi notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus).
Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose.
Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia.
Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją.
Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt.
Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena.
Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą.
Žmonių patogumui Vyriausybė priėmė nutarimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę nuo 2003 m. balandžio 1 d.
Prieš pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį: ką svarbu patikrinti?

Svarbu įsitikinti, kad:
- Turtas įregistruotas ir nėra suvaržytas (areštai, hipoteka, servitutai)
- Pardavėjas turi teisę disponuoti turtu
- Statinys pastatytas ir registruotas teisėtai
- Sutartyje aiškiai nurodyta kaina, apmokėjimo ir perdavimo tvarka
Rekomenduojama atlikti teisinį patikrinimą.
Ar galima ginčyti sudarytą NT sandorį?
Taip - jei pažeista įstatymo nustatyta sandorio forma, šalis buvo klaidinama, veikiama spaudimo, sandoris sudarytas dėl apsimestinių sąlygų ar pažeidžiant viešąjį interesą. Ginčai sprendžiami teisme.
Ką daryti, jei kaimynas naudojasi mano žeme be leidimo?
Pirmiausia būtina tiksliai nustatyti sklypo ribas. Jei pažeidimas patvirtinamas, galima:
- Reikalauti nutraukti naudojimąsi
- Kreiptis į teismą dėl ribų nustatymo ar naudojimosi tvarkos pakeitimo
- Vertinti galimybę nustatyti ar panaikinti servitutą
Ar įmanoma įregistruoti nuosavybės teisę, jei dokumentų nėra?
Taip - jei asmuo ilgą laiką valdo turtą kaip savininkas, galima kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu. Reikalingi įrodymai: liudytojai, sąskaitos, mokėjimai, faktinis valdymas.
Kas atsakingas už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties registravimą?
Sutartį tvirtina notaras, o po to įrašas atliekamas Registrų centre. Dažniausiai registracija atliekama automatiškai per notaro sistemą. Pirkėjas turi užtikrinti, kad turtas būtų perregistruotas jo vardu.
Ką reiškia servitutas?
Servitutas - tai teisė naudotis svetimu turtu tam tikru būdu (pvz., pravažiavimui, praejimui, inžinerinių tinklų tiesimui). Jis gali būti nustatomas:
- Šalių susitarimu (sutartimi)
- Teismo sprendimu
- Įstatymo pagrindu (priverstinis servitutas)
Ar galima parduoti ar išnuomoti dalį bendros nuosavybės?
Galima, tačiau būtina laikytis bendraturčių pirmumo teisės (jei parduodama) ir informuoti apie numatomą sandorį. Nuomojant ar naudojant, taip pat rekomenduojama susitarti dėl naudojimosi tvarkos.
Ką daryti, jei kaimynas užstoja patekimą į mano sklypą?
Jei nėra kito galimo privažiavimo, galite kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Kas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jeigu gyventojas nuosavybės teise priklausantį turtą perleidžia naudotis juridiniam ar fiziniam asmeniui?
Jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti juridiniam asmeniui ilgiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui ar neterminuotai, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalo deklaruoti ir mokėti juridinis asmuo. Jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti kitam fiziniam asmeniui, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalo deklaruoti ir mokėti pats nekilnojamojo turto savininkas.
Nekilnojamojo turto advokatai teikia specializuotas teisines paslaugas, padedančias klientams spręsti su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus. Jie konsultuoja klientus dėl nekilnojamojo turto sandorių, rengia ir peržiūri sutartis, atlieka teisinį auditą ir padeda spręsti ginčus. Nekilnojamojo turto advokatai taip pat atstovauja klientus teismuose ir kitose institucijose, gindami jų interesus.
Pagrindiniai aspektai perkant, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą:
- Patikrinkite turto teisinį statusą.
- Įsitikinkite, kad pardavėjas turi teisę parduoti turtą.
- Apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su teisininku.
- Įsitikinkite, kad suprantate visas sutarties sąlygas.
Naujos statybos būsto pirkimas. Patarimai pirkėjui. | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #nekilnojamo #turto #nuosavybes #teise