Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis yra reguliuojamas įstatymais, kurie nuolat keičiasi. Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, galioję 2013 metais, atsižvelgiant į įstatymų pakeitimus ir savivaldybių nustatytus tarifus.
Įstatyminė bazė
Nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Šis įstatymas buvo priimtas 2005 m. birželio 7 d. ir nuolat keičiamas bei papildomas. Straipsnyje remiamasi įvairiais įstatymo pakeitimais, įvykusiais iki 2013 metų, įskaitant:
- 2006 m. gegužės 25 d. įstatymu Nr. X-618
- 2010 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. XI-1158
- 2011 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1828
- 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XI-2178
- 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-430
Savivaldybių teisės
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savo teritorijose. Siekiant, kad naujas mokesčio tarifas įsigaliotų nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba turi nustatyti naują konkretų mokesčio tarifą iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu mokestis už nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Tarifų diferencijavimas
Savivaldybės taryba gali nustatyti kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Nekilnojamojo turto paskirtį
- Nekilnojamojo turto naudojimą
- Nekilnojamojo turto teisinį statusą
- Nekilnojamojo turto technines savybes
- Nekilnojamojo turto priežiūros būklę
- Nekilnojamojo turto apleistumą
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)
Nekilnojamojo turto mokesčio schema (Šaltinis: VMI)
Įstatymų pakeitimai po 2013 metų
Nuo 2013 metų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas buvo daug kartų keičiamas. Svarbūs pakeitimai įvyko:
- 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. XII-1390
- 2014 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-1518
- 2015 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. XII-2153
- 2017 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XIII-430
- 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymu Nr. XIII-815
- 2019 m. birželio 13 d. įstatymais Nr. XIII-2244 ir Nr. XIII-2653
- 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIII-2653
- 2021 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr. XIV-725
Šie pakeitimai turėjo įtakos mokesčio tarifams ir jų taikymo tvarkai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr. XIV-725 buvo nustatyta, kad įstatymo Nr. XIII-2244 nuostatos įsigalioja skirtingomis datomis.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Lietuvoje 2013 metais buvo nustatomi atsižvelgiant į įstatymus ir savivaldybių sprendimus. Savivaldybės turėjo teisę diferencijuoti tarifus pagal įvairius kriterijus, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų mokesčio surinkimą.
Kas yra kapitalo prieaugio mokestis parduodant nekilnojamąjį turtą Europoje? - Gyvenimas Europoje kaip amerikiečiui
tags: #nekilnojamo #turto #mokescio #tarifai #2013