Nekilnojamojo turto mokesčiai Lietuvoje: Kas keičiasi ir ką reikia žinoti

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.

Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalioja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma, kuri kardinaliai pakeis pirmojo, antrojo ir kiekvieno paskesnio būsto apmokestinimo tvarką. Dauguma gyventojų, turinčių tik vieną būstą, mokesčio poveikio beveik nepajus dėl itin aukštos neapmokestinamos ribos. Tačiau turto savininkams, valdantiems kelis objektus, naujasis modelis numato progresinius tarifus nuo palyginti žemos ribos, todėl mokesčių našta gali išaugti.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui (projektas Nr. XVP-437(4) pritarė 77, prieš balsavo 46, susilaikė 4 Seimo nariai. Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą 2025 m. birželio 26 d.

Pagrindiniai pokyčiai nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. įsigalioja naujas NT mokesčio modelis, keičiantis visų būstų apmokestinimo tvarką.

• Pagrindinis būstas (deklaruota gyvenamoji vieta) apmokestinamas tik pasiekus labai didelę vertę.
• Antras ir paskesni būstai apmokestinami nuo 50 000 Eur, taikomi progresiniai tarifai.
• Apleistas NT - 1-5 proc. tarifas.
• Komercinis NT - 0,5-3 proc. tarifas.

Naujos mokestinės vertės taikomos nuo 2026 m.; deklaravimas ir mokėjimas - 2027 m.

Pagrindinis būstas: 450 000 Eur riba

Šie pokyčiai palies tik labai mažą dalį NT savininkų. Mokesčio bazė prasideda tik nuo itin didelės būsto vertės: 450 000 Eur vienam savininkui arba 900 000 Eur dviem bendrasavininkams.

Pirmajam būstui taikomas 0,1-1 proc. tarifas (konkrečią ribą nustatys savivaldybės). Jei savivaldybė nenustato tarifo laiku: 2026 m. viršijamai daliai taikomas minimalus - 0,1 proc. - tarifas.

Mokestis už pagrindinį būstą aktualus tik nedidelei grupei, kurių turto vertė viršija 450 000 Eur ribą.

Antras ir paskesni būstai: nuo 50 000 Eur

Antras ir kiekvienas paskesnis būstas, kuriame savininkas nedeklaravęs gyvenamosios vietos, apmokestinamas nuo žemesnės vertės. Jei antrojo ar paskesnio būsto vertė neviršija 50 000 Eur - mokėti nereikia.

Viršijus 50 000 Eur, taikomi intervalai:

• 50 000-200 000 Eur daliai - 0,2 proc.
• 200 000-400 000 Eur daliai - 0,4 proc.
• 400 000-600 000 Eur daliai - 0,6 proc.
• 600 000-1 mln. Eur daliai - 0,8 proc.
• Vertės daliai virš 1 mln. Eur - 1 proc.

NT mokesčio tarifų santrauka

Kiti NT apmokestinimo aspektai ir terminai

• Apleistas turtas: 1-5 proc. tarifas.
• Komercinis NT: 0,5-3 proc. (nustato savivaldybės).
• Mokestinių verčių atnaujinimas: nuo 2026 m. taikomos naujos vertės (butams, namams ir kt.). Savo objekto vertę pasitikrinkite VĮ Registrų centro sistemoje pagal unikalų numerį.
• Deklaravimas ir mokėjimas: už 2026 m. mokestį VMI apskaičiuos iki 2027-03-01; sumokėti - iki 2027-03-15.

Kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę?

Norėdami sužinoti savo NT mokestinę vertę:

1. Atsidarykite Registrų centro skaičiuoklę.
2. Įveskite NT objekto unikalų numerį.
3. Peržiūrėkite atnaujintą (nuo 2026 m.) mokestinę vertę.

Kada reikia sumokėti NT mokestį?

• Už 2026 m. - apskaičiuoja VMI iki 2027-03-01, sumokėti iki 2027-03-15 (gyventojams).
• Įmonių NT mokesčio terminai gali skirtis pagal VMI nustatymus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kada įsigalios naujoji NT mokesčio tvarka?

Naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis Lietuvoje įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Koks mokestis taikomas pagrindiniam būstui?

Jei vertė neviršija 450 000 Eur (arba 900 000 Eur dviem savininkams), mokesčio nėra. Viršijus šią ribą, taikomas 0,1-1 proc. tarifas, kurį nustato savivaldybė.

Nuo kokios vertės apmokestinamas antras būstas?

Antras ir kiekvienas paskesnis būstas apmokestinamas nuo 50 000 Eur vertės, taikant progresinius 0,2-1 proc. tarifus.

Kas apskaičiuos mokestį?

Mokestį automatiškai apskaičiuos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Kada reikia sumokėti?

Už 2026 m. mokestinį laikotarpį mokestį reikės sumokėti iki 2027 m. kovo 15 d.

Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą?

Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.

Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį?

Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.

Kur rasti tikslią savo NT vertę?

Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą?

Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.

Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje?

Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.

Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo?

Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Pavyzdžiai, kaip bus apmokestinamas turtas

1. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.
2. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
   3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
   4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
   5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
   6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
3. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte. Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės. Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.
4. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.
5. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, t. y. jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama taip:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
   3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
   4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
   5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
   6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
6. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
7. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
8. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pagal NTMĮ 6 straipsnio 8 dalį, papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.
9. Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius)), kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų? Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus t. y. 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100).
10. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m. Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus. Toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.

tags: #nekilnojamo #turto #mokesciai