Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris dažnai susijęs ne tik su emociniais išgyvenimais, bet ir su turtiniais klausimais. Vienas svarbiausių klausimų, kylantis skyrybų metu, yra bendrai įgyto turto, ypač nekilnojamojo turto, padalinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nekilnojamojo turto dalybos skiriantis, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokia yra teismų praktika Lietuvoje.
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
Turto padalinimo būdai
- Turto padalinimo sutartis: Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.
- Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis: Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutuoktinių laisvė susitarti dėl turto padalijimo
Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Skyrybos abipusiu sutarimu: sąlygos ir procesas
Šiandieninė realybė yra tokia, kad beveik pusė Lietuvoje sudarytų santuokų baigiasi skyrybomis. Kai sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, atsiranda eilė klausimų, tokių kaip: kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti, ką juose nurodyti, kada atsiras teisinės pasekmės įvykus skyryboms ir pan.
Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu sąlygos Civiliniame kodekse numatyta, kad santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukta ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei jie yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms sąlygoms, skyrybų procesas gali baigtis sėkmingai.
Sutuoktiniai, apsisprendę baigti šeimyninį gyvenimą skyrybomis bei esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Į kurį teismą kreiptis?
Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Kokius dokumentus pateikti?
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, reikia pateikti du pagrindinius dokumentus - abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat dokumentų priedus.
Prašyme dėl santuokos nutraukimo reikia papildomai nurodyti sutuoktinių gimimo metus, ar yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia aptarti savo nepilnamečių vaikų ir/ar vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bendro turto, skolų padalinimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Sutuoktiniai privalo nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, su kuriuo iš tėvu ir kur numatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali aptarti ne tik vaiko, bet ir vienas kito išlaikymo klausimus, nes gali būti situacija, kad išlaikymo reikia vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju sutuoktiniai susitaria dėl išlaikymo dydžio, terminų, mokėjimo tvarkos.
Jeigu sutuoktiniai turi bendro nekilnojamojo turto, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtinai turi būti aptarti turto padalinimo klausimai, - kuriam iš sutuoktinių ir koks turtas atiteks po skyrybų, kokiomis dalimis ir kaip turtas dalinamas. Taip pat tarp sutuoktinių gali būti numatytas kompensacijos mokėjimas, jeigu egzistuoja disbalansas tarp dalinamo turto arba jo dalių turto verčių.
Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia nurodyti ne tik kaip yra dalinamas sutuoktinių turtas, bet ir kaip bus dalinamos jų bendros skolos. Taigi, būtina nurodyti, kas perima arba kaip dalinami sutuoktinių bendri skoliniai įsipareigojimai, tokie kaip, pavyzdžiui, hipoteka, kreditas, lizingas, skolas pagal daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį, teismo priteistos bendros skolos, skolos pagal vekselius ir pan.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas, o teismui - pateikti tokių pranešimų įrodymus. Tai reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įstoti į procesą ir ginti savo teises, nesutikti su siūlomu skolinių įsipareigojimų padalinimu.
Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos iš esmės gali būti bet kokios, jeigu sutuoktiniai dėl jų sutaria ir jos nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių, nepilnamečių vaikų) interesų, geros moralės, viešosios tvarkos bei įstatymų. Jeigu tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises, teismas negalės patvirtinti tokios sutarties ir priimti sprendimo byloje.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą ir tampa privalomas sutuoktiniams. Nevykdant sutarties, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (per antstolį). Jeigu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ir teismo sprendimas negali būti vykdomas pilna apimtimi, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Procesiniai aspektai
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Santuokos nutraukimas abipusiu sutarimu yra pakankamai lengvas ir greitas procesas, kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo, jie geranoriškai nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalinti atsiradusius trūkumus, derinti santuokos nutraukimo pasekmes ir pan.
Turto padalinimas: bendroji jungtinė ir asmeninė nuosavybė
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Teismų praktika dėl turto padalinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Turto dalybos su paskola įsigytam būstui
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus:
- Būsto pardavimas: Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
- Nuosavybės ir paskolos perdavimas vienam sutuoktiniui: Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
- Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais: Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, o paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai: Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
Finansinis turtas, sukaupta pensija - taip pat bendri Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Bendras gyvenimas nesusituokus ir turto dalybos
Bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškiai konstatavo bendrai gyvenančių nesusituokusių ir susituokusių asmenų turtinių santykių skirtumus. LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.
Jei šalys ginčijasi dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, kuris įgytas notarine sutartimi, ir sutartyje nurodyta, kad jį asmeninės nuosavybės teise įgijo viena iš šalių, butas gali būti pripažįstamas bendru šalių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.
Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir kitų išorinių veiksnių.
Sprendžiant bendrai gyvenančių asmenų turtinius ginčus, net jei ir nėra galimybių įrodyti, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, dažniausiai išlieka galimybė asmeniui, kuris investavo į ginčo objektą, gauti jo investiciją atitinkančią kompensaciją iš kito partnerio, kurio asmeninis turtas buvo pagerintas.
Turto dalybos skyrybų atveju: vaizdo įrašo tema
Advokatas; skyrybos, santuokos nutraukimo aspektai Žinių radijo studijoje
Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
Svarbu: Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką.
tags: #nekilnojamo #turto #dalybos #skiriantis