Gegužės 26-ąją dieną 45-ąjį gimtadienį švenčiantis fotografas Gediminas Žilinskas, bendraudamas su Delfi, neslepia, kad pastarieji metai jam dovanojo ne vieną rimtą iššūkį. Nepaisant to, Gediminas džiaugiasi savo gyvenimo kelyje esantis ten, kur ir nori būti, todėl bėgantys metai jo negąsdina. O to, ko trūksta, pašnekovas tiki, atneš ateitis.
Netikėtas Modelio Amplua
- Gediminai, gimtadienio proga į socialinius tinklus įsikėlėte gana netipišką savo nuotrauką iš fotostudijos - atsidūrėte kitoje barikados pusėje ir tapote modeliu?
- Taip. Tik tai nebuvo speciali fotosesija, tiesiog fotografavome vieno bičiulio kurtus motociklus ir netikėtai užėjo noras pasidaryti tokią nuotrauką. Mane nufotografavo su telefonu bedirbant. Šiemet man pavyko pasiekti gana vasarišką ir ilgai svajotą formą. Reguliariai sportuoju ir mitybą prisižiūriu tendencingai jau apie 8 mėnesius, tai išėjo taip, kad ir marškinėlių neprireikė.
Sportas ir Karantinas
- Karantino metu daliai žmonių išlaikyti sportinę formą kaip tik tapo iššūkiu, o jūsų atveju - viskas atvirkščiai.
- Tiesą sakant, karantino metu man kaip tik atsirado daugiau laiko tam, ėmiau gaminti maistą namuose, labai pamėgau šį procesą ir taip atradau gana sveiką mitybą, kuri man tinka. Sportui laiko karantino metu taip pat buvo, man net keista, kaip žmonės tam neranda laiko. Aš sportavau namie, vaikščiojau po parką. Manau, kad ir be sporto klubo įmanoma pasiekti gerą formą.
Amžius - Tik Skaičius
- Ir, matyt, dėl to vargu, ar kas atspėtų, kad švenčiate 45-ąjį gimtadienį, ar toks skaičius jus gąsdina?
- Tikėkimės, kad tai dar tik pusiaukelė. Skaičiai manęs nebaugina jau seniai. Manau, kad gyvenime didžiausias stresas būna tuomet, kai tau sueina 30-imt. Atrodo, kad iš jaunuolio tampi suaugusiu žmogumi. Tada man toks skaičius atrodė baisus. Maniau, kad viskas, baigėsi jaunystė, jau esu senas. Kitas etapas būna, kai tu artėji link 40-imt. Tuo metu vėl nauji suvokimai įvyksta. O jau po to nežinau, ar žmonės beskaičiuoja savo amžių iš viso. Manau, kad daug kas priklauso nuo to, kaip tu jautiesi ir kas dedasi tavo galvoje. Mano nuomone, pasenti anksčiau laiko gali ir jaunas žmogus.
Manau, kad man labiausiai pasisekė tas, kad man pavyko atrasti savo veiklą, kuri mane džiugina iki šiol. Tikiu, kad tai man neduoda senti ir pavargti. Vis atsiranda naujų įkvėpimų, projektų, žmonių, kurie atneša kitą energiją, nuotaiką, daro įtaką savijautai. Esu dėkingas savo profesijai už tai ir žmonėms, kurie mane supa. Aš netikiu atsitiktinumais, todėl manau, kad mes išmokome savo pamokas, pastūmėjome vienas kitą reikiama linkme.
Skyrybos ir Naujas Etapas
- Pastarieji metai jums nestojo iššūkių, vienas jų - skyrybos su ilgamete mylimąja. Ar galime paliesti šią temą?
- Viskas gerai. Manau, kad gyvenime viskas vyksta ne be priežasties. Manau, kad mes su Deimante susitikome taip pat ne šiaip sau. Vienas kitam labai daug ką davėme. Aš netikiu atsitiktinumais, todėl manau, kad mes išmokome savo pamokas, pastūmėjome vienas kitą reikiama linkme - kažką Deimantė man padėjo atrasti, kažką aš jai padėjau pasiekti gyvenime. Vienas su kitu apsikeitėme naudingais dalykais, tačiau mūsų santykiai tiesiog nebesivystė toliau. Būna įvairiai.
O iliuzijos, kurias žmonės prisikuria, manymas, kad viskas turi būti tik taip, ne kitaip, skaudina žmones. Skauda, kai tos iliuzijos dūžta. Nepaisant to, tikiu, kad žmogus į tavo gyvenimą ateina su prasme. Turėjome nuostabius kartu praleistus metus, tikrai nėra ko gailėtis. Turime daug gražių atsiminimų. Deimantei, kiek matau, puikiai sekasi ir aš jai linkiu kuo didžiausios sėkmės. Manau, kad ji lygiai to paties linki ir man. Bendraujame su ja darbo reikalais, judame toliau ir ieškome prasmių toliau. Tas vienintelis ir nepakartojamas žmogus visam laikui dar turi ateiti, tiesiog šiek tiek vėliau.
- Ko gero, kartu su Deimante priklausote mažai grupei žmonių, kurie po skyrybų sugebėjo išlikti draugiškame santykyje, nesusipykti iki priešiškumo ir net kartu dirbti.
- Mes su Deimante nebuvome susipykę, neturėjome konfliktų, tiesiog nugeso kai kurie dalykai. Labiau tapome draugais, tarsi atsirado broliškas jausmas. Matyt, skirtingai matėme ateitį, šeimos viziją, tad nebuvo dėl ko draskytis. Vienas kitam nepridirbome nieko tokio, dėl ko būtų gėda vienas į kitą pasižiūrėti ar susitikus kiltų noras pereiti į kitą gatvės pusę. Aš labai ją gerbiu, ji yra labai nuostabus, nuoširdus žmogus, tiesiog matai, kad skiriasi vizijos, ateitis nesidėlioja ir reikia tą laiku suprasti. Ji kiek drąsiau tai padarė, aš nebūčiau gal tam ryžęsis, tuo metu gal man atrodė kiek per staigiai, tačiau įprastai moterys tokius dalykus jaučia geriau. Dabar esu dėkingas, kad ji padarė tokį sprendimą, pasiūlė tokią išeitį ir manau, kad viskas išėjo tik į gerą. Matau, kad ir jai viskas gerai, ir man gerai. Abu žydime savaip, ieškome toliau gyvenimo prasmės.
O kas liečia darbą, tai Deimantė, kol dirbo su manimi, išaugo į rimtą profesionalą. Juk kiek fotosesijų daryta, kiek pamokų duota, tai man gražu žiūrėti, kaip ji dirba. Tad kai klientas prašo dirbti su Deimante, aš visą laiką džiaugiuosi dėl to. Esame padarę ne vieną fotosesiją, kurioje ji buvo ne tik grimerė, bet ir modelis. Žinoma, iš pradžių buvo keista, bet po truputį pripratome prie kitokių santykių ir viskas dabar yra gerai. Žmogus iš mano gyvenime nedingo, ji yra jame, tik kitame vaidmenyje, statuse. Reikia tokių žmonių neprarasti.
- Atrodo, kad dabar gana lengvai apie tai kalbate, nors tikiu, kad buvo ir tas sunkesnysis etapas.
- Tikrai buvo. Reikėjo priprasti vėl gyventi vienam, viskas buvo kitaip. Bet tikrai linkėčiau visiems neprarasti žmonių, su kuriais praeitas didelis kelias, nes šie žmonės yra svarbūs. Jie tau davė patirtis, net jei jos ne visada buvo malonios, tai yra jau išmoktos pamokos. Mano nuomone, reikia padėkoti žmogui už tai, kad jis jas tau davė. Mes augame su kiekvienu žmogumi. O pyktis... Kam to reikia? Juk gali turėti gerą draugą.
- Gediminai, leidote suprasti, kad paskutinį tašką jūsų santykiuose padėjo Deimantė, taip?
- Taip, tai buvo jos iniciatyva. Pasvarstymų tokių būdavo ir anksčiau, kalbėdavomės apie tai, ne viskas santykiuose tiko ir man. Bet kartais, atrodo, sunku tai pajudinti, imi galvoti apie draugus, šeimą, kaip jie tokią žinią priims. Visi juk būna prie visko pripratę, todėl sunku ryžtis. Juolab, kad tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės buvo prikurta įvairių iliuzijų. Tačiau Deimantė parodė iniciatyvą, jautė, kad jau atėjo laikas keistis. Manau, kad gerai, jog ji taip padarė. Sunku žengti tokį žingsnį.
- Gal tai pernelyg asmeniškas klausimas, tačiau ne kartą užsiminėte apie skirtingą požiūrį į ateitį, ar turite galvoje, kad kažkuris iš jūsų nenorėjo kurti šeimos?
- Ne, tikrai ne. Aš labai noriu šeimos, man tai yra vienas svarbiausių prioritetų gyvenime. Šeima ir vaikai - mano svajonė. Tačiau, kaip ir minėjau, mes skirtingai matėme viską. Tiesiog mums nepavyko sudėlioti bendros vizijos. Kartu gyvenome ir abu norėjome šeimos. Deimantė, mano nuomone, yra šeimos žmogus. Tiesiog vis galvoji, kad su žmogumi galiausiai susistyguosi ir atrasi bendrus taškus, juk šeima įvyksta tada, kai abu yra laimingi. Bet laikui bėgant pastebėjome, kad mūsų vizijos nesutapdavo, mums nepavyko sudėlioti visko taip, kaip norėjome. Juk negali žengti tokio žingsnio, kai vienas laimingas, o kitas turėtų prisitaikyti. Taip negerai. Laikas bėgo, mes vis tikėjomės, kad gal mums pavyks, tačiau nepavyko. O sau meluoti blogai. Tad, kas įvyko, matyt, ir turėjo įvykti.
- Atrodo, kad dabar jums viskas yra susigulėję...
- Na, buvo kada pagalvoti apie tai. Tiek metų mąstyta. Vis tiek žmogus nori gyventi harmoningai, suprasti, kas įvyko ir vyksta gyvenime tam, kad judėtum tolyn, jog būtum laimingas, tuomet ir žmonės aplink tave tokiais tampa. Neslėpsiu, tikrai prireikė bent porą mėnesių, kol namai ir vėl tapo namais. Tokių ilgų santykių anksčiau neturėjau, todėl nežinojau ir recepto, kaip viską padaryti geriau.
Gyvenimas Po Skyrybų
- O kaip jūsų gyvenimas klostėsi po skyrybų?
- Pradžioje tikrai buvo keista, nes buvau pripratęs gyventi su kažkuo, o likau vienas. Matyti tuščius namus buvo sunku, reikėjo juos prisijaukinti iš naujo. Pasikeitė namų apstatymas, baldai, stengiesi susikurti kitą aurą. Tada ateina momentas, kada tu jau jauti, kad tai pagaliau tavo namai ir tau yra gerai būti juose vienam. Netrukus ta erdvė ima tave džiuginti. Žinoma, būna ir nostalgijos momentų, atmintis tau primena, kas buvo. Deimantei buvo gal kiek lengviau, nes ji išsikraustė, jai viskas buvo nauja, šviežia. O man tos senos sienos viską priminė, bet po truputį apsipratau. Juo labiau, kad kilę prisiminimai buvo geri. Neslėpsiu, tikrai prireikė bent porą mėnesių, kol namai ir vėl tapo namais. Tokių ilgų santykių anksčiau neturėjau, todėl nežinojau ir recepto, kaip viską padaryti geriau. Užsimiršti padėjo ir darbas, kuriame nuolat vyksta veiksmas, būna daug žmonių. Nėra taip, kad sėdi namuose užsidaręs ir žiūri į vieną kampą. Palaipsniui viskas susidėliojo. Dabar labiausiai džiaugiuosi tuo, kad atsirado laiko kūrybai.
- Kiek tiesos, kad žinomam fotografui, kuris sukasi tarp modelių, šou verslo vakarėlių, susirasti ilgametę partnerę yra sunkiau?
- Ir sunkiau, ir ne. Iš vienos pusės gyvuoja stereotipai, kurie trukdo. Žmonės galvoja, jei jau esi fotografas, tai turi daug merginų. Yra tokia nuomonė ir tu nieko nepadarysi. Be to, merginos neretai irgi galvoja, kad esu lengvabūdis, kadangi fotografuoju pusnuogius modelius. Bet yra ir geras dalykas - žmonės atsisijoja. Kas moka pažvelgti į tave giliau, išsiaiškina, kas tu esi iš tiesų, nedaro išankstinių nusistatymų, tas ir lieka tavo gyvenime. Aš niekam nenoriu įrodinėti, kad esu rimtas. Aš mėgstu ilgalaikius, rimtus santykius, bet nebandau tuo visų įtikinti. Kiekvienas žmogus tave pamato savaip. Kas žiūri į tave stereotipiškai, atkrenta. O ką daryti? Kaip su tuo pakovosi?
O pliusai tokie, kad tu dėl tokio darbo gali susipažinti su daug skirtingų žmonių, galbūt pavyksta lengviau atrasti žmogų, kuris tau labiau artimas. Bet vėlgi, tikiu, kad gyvenime mums jau yra sudėliotas scenarijus, tu tik turi būti atviras galimybėms, nepražiopsoti jų ir, atėjus laikui, daryti reikiamus žingsnius, rodyti iniciatyvą. Būkime biedni, bet teisingi - moterys priima sprendimus, su kuo ji nori būti ir su kuo ji nori sieti savo gyvenimą.
- Jeigu gerai supratau, vis dar ieškote tos vienintelės?
- Galbūt ji irgi ieško manęs. Tiesa, aš tikiu, kad moterys daro pasirinkimus. Vyras gali parodyti dėmesį, iniciatyvą, tačiau, būkime biedni, bet teisingi - moterys priima sprendimus, su kuo ji nori būti ir su kuo ji nori sieti savo gyvenimą.
- Ko jūsų gyvenime jums labiausiai trūksta? Ko norėtume sau palinkėti gimtadienio proga?
- Manau, kad mano darbas yra daryti žmones laimingais, tad linkėčiau sau ir toliau eiti šiuo keliu ir, žinoma, rasti žmogų, kuris ateis į mano gyvenimą ir norės jį praleisti kartu su manimi. Darbo aš nebijau, o antrąją palinkėjimo dalį išsiųsčiau Visatai, kad išsipildytų.
Fotografijos Pradžia ir Šeima
Labai ilgai žmonės G. Žilinską žinojo kaip vieną geriausiai apmokamą įžymybių fotografą Lietuvoje. Šiandien vyras džiaugiasi savo šeima ir uždirbtu bei vertinamu vardu fotografijos pasaulyje. Tačiau kelias į pripažinimą nebuvo paprastas.
„Mokykloje visad buvau tiksliukas - turėjau gerus pažymius, labai gerai išmaniau matematiką, informatiką. Kai atėjo paskutinis skambutis, supratau, kad vis dėlto negalėsiu užsidaryti tame kompiuterių pasaulyje tarp keturių sienų. Norėjau bendrauti, keliauti ir matyti. Buvo įdomi istorija - 13-os metų man padarė širdies operaciją, kuri mane šiek tiek sustabdė. Buvau neklaužada, padauža, bet turėjau įgimtą ydą. 5-erius metus po operacijos negalėjau normaliai sportuoti, judėti, po to apendicitas užpuolė. Tokie dalykai labai sustabdė gyvenimą, pradėjau galvoti, kodėl man visa tai nutiko. Mano pasaulio pažinimas tikrai sulėtėjo. Pamenu, kad man galiausiai padovanojo fotoaparatą. Pradėjau fotografuoti ir man tai labai padėjo pažinti pasaulį. Man viskas taip patiko, kad fotografavau viską. Labai žavėjausi fotožurnalistika“.
Pradėjęs savo karjerą naujienų agentūroje, vyras galiausiai pasuko į pramogų žurnalistiką, kur tęsė savo meilę glamūrinei fotografijai. Galiausiai jis nusprendė nuvykti pagyventi į Niujorką, jis grįžo į Lietuvą ir įsikurti savo studiją. „Nusprendžiau niekam nepriklausyti ir būti savo specialistas. Kai formuojasi tavo požiūris ir matai savo stipriąsias ir silpnąsias puses, automatiškai nori dirbti prie to, kur esi geriausias. Tada pats ir esi labiausiai patenkintas savimi“, - sakė jis.
Apie savo kelią į fotografijos olimpą, laimę turėti šeimą, ypatingą sūnaus vardą bei mylimąją Gediminas papasakojo TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams.
Paklaustas, ar vis dėlto yra nefotogeniškų žmonių, fotografas tiesiog šyptelėjo. „Nėra. Yra vieni žmonės, kuriuos nufotogrofuoti lengviau, kituos truputį sudėtingiau. Žaidžiant su šviesa, parenkant tam tikrą rakursą galima išgauti kiekvieno žmogaus individualų grožį, kad jis spindėtų. Nuotraukose reikia emocijos, kurios taip paprastai neišgausi. Nuotraukose gali pamatyti kitą moters pusę - ar glamūrinę, ar švelnią, ar seksualią“, - tikina jis.
Vyras atskleidžia, kad dažnai moterų abejones, jog ji nefotogeniška ar negraži išsklaido tiesiog pamatytas rezultatas - o tą padeda padaryti ir jo mylimoji Beatričė, kuri jau kurį laiką kartu dirba su juo.
„Tiesiog nuneši ir parodai nuotraukas, o tada ji pati supranta, kad irgi gali gražiai atrodyti. <...> Šiuo metu aš turiu antrąją pusę, kuri pati daro makiažus ir puikiai man paruošia modelius grimuodama. Man tiesiog pasisekė, nes daugelis sako, kad specialiai tokios moters ieškojau. Tikrai ne. Labai vertinu tą galimybę. Nes kai turi artimą žmogų, kuris tave pažįsta, jaučia ir tave vertina, tai tikrai labai puiku dirbti. Kartu gali su tuo žmogumi kalbėti apie grožį“, - šypsosi Gediminas.
Pažintis ir Šeima
Gediminas su savo mylimąja ir sūnaus motina Beatriče susipažino darbe, o kartą, kai į ją pažvelgė kitomis akimis, prisimena iki šiol. Sykį pakvietęs ją valgyti sriubos, kurią pats pagamino, Gediminas liko sužavėtas.
„Turėjau makiažo meistrę, kuri mėgdavo daryti labai įdomius makiažus. Susitarėme, kad ji atves modelį, kuriam padarys įdomų įvaizdį. Ji atvedė Beatričę, tuo metu pasifotografavome ir viskas. Per daug nesigilinau, nes ji turi savo reikalų, o aš - savo. Tada po kelių mėnesių su ja prasilenkėme Kernavėje. Visai kitokiom spalvom ją pamačiau, susirašėme. Susitikome, buvau pagaminęs sriubos, tad pasiūliau ir jai. Man labai seksualu, kai moteris valgo. Toks sveiko žmogaus požymis. Pavalgėme, nuėjome pasivaikščioti. Buvo keista, kad metų skirtumas didelis - jai 22-eji, man 47-eri - ir mes sutariame. Galvojau, kad nieko čia negali būti. Po daugiau kitų pasivaikščiojimų supratau, kad man labai gera su ja. Pradėjome kalbėti apie ateitį, šeimos vizijas. Supratau, kad kažką jaučiu“, - pasakoja pašnekovas.
„Per daug viskas mums sutapo. Galiausiai leidau sau daugiau - prieidavau arčiau, leisdavau sau fizinį kontaktą. Po to ji man prisipažino, kad anksčiau jautė trauką, bet to nerodė. Ech, tos moterys, - šypteli jis. - Galėtų iš karto pasakyti. Galiausiai praėjo laikas, pradėjome „burkuoti“ ir supratome, kad vienas be kito nebenorime būti.“
Fotografas laidos žiūrovams atvirai papasakos ir apie savo dvejones, nerimą ir piršlybas, kurias vainikavo puiki žinia apie į pasaulį ateisiančią atžalą.
„Pirmaisiais draugystės metais jau žinojome, kad judame link šeimos. Aktyviau viskas prasidėjo turbūt po pišlybų. Juokiausi, kad per Kalėdas pasipiršau, o sausio viduryje sužinojome apie nėštumą. Kai pamačiau vaikutį, net ašaros kaupėsi akyse. Nesitiki, kad rankose laikai gyvą žmogutį. Kaskart keičiant pampersus vis pastebiu, kad štai jis paaugo, čia išplatėjo. Dienomis jis vis kitoks. Nerealus jausmas buvo kai jis pirmą kartą nedrąsiai nusišypsojo. “ Sūnaus gimimas į Gedimino gyvenimą įnešė naujų potyrių ir jausmų, apie kuriuos jis iki šiol kalba su ašaromis. Vaikelį pora pavadino išskirtiniu vardu - Kosmosu.
„Su vardu buvo taip: kai sužinojome, kad laukiamės, vis atidėliojome. Patys niekaip nesugalvojome, nuvažiuodavome pas močiutę, ten sulaukdavome pasiūlymų, bet nei vienas netiko. Laikas bėgo, tuoj gimdyti, bet mes dar vardo neturėjome. Paskutinę nėštumo savaitę, pamenu, buvome Nidoje. Kiekviena naktis buvo tiesiog superinė - žvaigždėtas dangus, būdavo lengvi vakarėliai. Vakarais sėdėdavome ant sėdmaišių ir žiūrėdavome į dangų, skaičiuodavome žvaigždynus. Kas antras žodis būdavo: „kosmosas, kaip gražu“. Galiausiai ir draugai pradėjo tą žodį kartoti. Pirmą kartą ir jai, ir man patiko vardas. Iš pradžių buvo keista, bandėme jį vadinti kitaip, bet nei vienas netiko. Jis tokį vardą gimdamas atsinešė“, - teigia žinomas fotografas.
Įmonė
Mindaugas Žilinskas yra įmonės UAB "PJE Project" vadovas. Įmonės registracijos adresas: Naujoji Uosto g. 5-5, Klaipėda. Įmonės kodas 302661850. PVM mokėtojo kodas LT100007172419. Bendrovės veiklos sritys yra nekilnojamasis turtas. Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja Mindaugas Žilinskas, direktorius, dirba 2 darbuotojai - apdraustieji.
Nekilnojamojo Turto Vystytojai
- Žirgų g. UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.
- Jankiškių g. Namai be nuobodulioKurti „pilkus namus” yra nuobodu tarsi skaityti plytos instrukciją. Tai ne apie mus. Esame vystytojai, turintys aiškią veiklos filosofiją (principus), todėl galintys pasiūlyti būstą, kuris Jus įkvėps kasdienybės rutinoje.
- Eišiškių pl. Mes - „Tarptautinės investicijos“.Jau nuo 2018 m. sėkmingai vystome ir valdome nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje.Mūsų specializacija - NT nuoma ir pardavimas. Siūlome tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.
- Aukštaičių g. Jau 13 metų prisidedame prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuriame rūpestingai apgalvotus namus.Per šį laikotarpį užaugome ir mes, ir mūsų vertybės, pakilo kartelė ir siekis kurti dar geresnius ir patogesnius namus. O rūpestis ir atsakingas požiūris į plėtojamus projektus visada buvo ir bus mūsų prioritetas.
- Lvivo g. #CitusDNRDar vos prieš kelis metus tebuvome NT plėtros kompanija. Šiandien esame išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.
tags: #nekilnojamasis #turtas #zilinskas #mire