Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) civilizuotam pasauliui - įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Čiužas, B. Galinienė, V. Malienė.
Šiame straipsnyje aptarsime NTM teisinę prigimtį, jo specifinius požymius, turinčius įtakos NT apmokestinti, bei pagrindines apmokestinimo teorijas, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Taip pat panagrinėsime NTM įtaką savivaldybių biudžetams, pateikiant nacionalinio biudžeto vykdymo duomenis. Paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.
Šios dalies mokamas 1 proc. nuo nuosavybės teise ar įsigijus gyvenamosios, sodo, garažo, fermos, šiltnamio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ar inžinerinius statinius, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. eurų. Šiuo siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą, o ne didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą. Tuo tarpu 2008 - 2012 m. pajamų iš NTM procentinis pokytis nuolat mažėja.
Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybių tarybų priimami sprendimai, kuriais mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami, turi įtakos efektyviam NTM surinkimui? Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai.
Šis mokestis pasitinka itin skeptiškai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM), kuris civilizuotam pasauliui - įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Jo įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje. Šis mokestis stabilizuoti savivaldybių finansinę padėtį. Šio surenkama nepakankamai, tuo tarpu kaimynės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus šio tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc.
Nagrinėsime, kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleisime šių norminių teisės aktų kitimo tendencijas. Apibendrinimo metodas taikytas siekiant apibendrinti LVAT jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Istorinė apžvalga
Nekilnojamojo turto mokestį pirmieji pradėjo taikyti senovės kinai dar 2700-2200 m. pr. Kr. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. šio tarifo. Tuo tarpu didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, NTM mokestį taikė tik nuo pastato.
Nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišelje manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui. Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje.
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas. Šiais surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijų įgyvendinimui finansuoti. Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairiuose valstybėse teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Pavyzdžiui, tokie kaip “mokesčiai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai” ir kiti panašaus pobūdžio terminai. Nekilnojamojo turto mokestis priklauso nuo konkretaus turto. Šio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Nekilnojamojo turto mokestis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
Teisės teorijoje nėra bendros nuomonės, kuo turėtų būti grindžiamas NTM taikymas. NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: 1) naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybės institucijų teikiamas viešąsias paslaugas arba 2) suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokestį teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys. Šios teisės teorijoje grindžiami apmokestinimo tikslai, bet ir šalies fiskalinė politika. Pagrindinė šio mokesčio paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą.
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Šis mokestis prilyginti draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijos organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su šio turto apsauga. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda. Šio teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus.
Ši teorija būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusis gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo. Nekilnojamojo turto mokestis mokėtojams suteikiamas viešąsias paslaugas, nors ši nauda ir ne visada tiesiogiai pasireiškia. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikros pajamos. Būtina užtikrinti šio mokesčio mokėtojų lygiateisiškumą.
Mokesčiai atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Šis mokestis gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Šios valstybės, tiek ir beveik visų krašto ūkio subjektų bei gyventojų finansiniais interesais.
Šis mokestis pasitinka itin skeptiškai. Anot jų, šalyse kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jų panaikinimo galimybė. Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. Šiais principais. Šio surinkimui ir administravimui, t. y. patiriamos didelės administravimo sąnaudos.
Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnos įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.
NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.
1994 m. priimtas LR įmonių ir organizacijų NTM įstatymas. Vyriausybės 1997 - 2000 m. veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įstatymas įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo NT įsigijimo lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmens apmokestinimo sąlygų skirtumus.
Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Šis mokestis diskredituos pasitikėjimą valstybe. Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.
Juridinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turės būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos. Būtina užtikrinti jo skaidrumą ir racionalumą.
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Net ir vadinamasis “rinkos kainos” nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti “dabar”, yra neprasminga, nes “dabar” tokio niekas ir nestatytų. Nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavims bei dirbtinio įvertinimo.
NTM tarifai Lietuvoje
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Lietuvoje nustatomi savivaldybių tarybų, atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir poreikius. Tarifai gali svyruoti nuo 0,3 % iki 3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretūs tarifai priklauso nuo turto paskirties, jo naudojimo būdo ir kitų faktorių.
Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties turtui gali būti taikomas mažesnis tarifas, o komerciniam turtui - didesnis. Taip pat, savivaldybės gali nustatyti lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems.
| Turto paskirtis | Galimi tarifai |
|---|---|
| Gyvenamasis turtas | 0.3% - 1% |
| Komercinis turtas | 1% - 3% |
| Žemės sklypai | 0.5% - 2% |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra vietinis mokestis, todėl surinktos lėšos tiesiogiai patenka į savivaldybių biudžetus. Tai leidžia savivaldybėms efektyviau planuoti ir įgyvendinti vietos infrastruktūros projektus bei užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Visuotinis NTM įvedimas šiuo metu svarstomas kaip tinkamiausias NT apmokestinimo modelis, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. Todėl, išskirdami pagrindinius NTM probleminius aspektus, juos nagrinėsime bei pateiksime galimus problemų sprendimo būdus, kurie galėtų turėti praktinės reikšmės.
Ši problema Lietuvoje mažai nagrinėta. Šie probleminiai aspektai aptarti disertacijoje vis dar egzistuoja ir nėra iki šiol išspręsti.
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
tags: #nekilnojamasis #turtas #teorija #ir #praktika #vadovelis