Nekilnojamojo Turto Kainos Europos Provincijoje: Kur Įsigyti Būstą Pigiau?

Svarstote apie būstą užsienyje? Daugelis lietuvių žvalgosi į Pietų Europą, kur galima rasti patrauklių nekilnojamojo turto pasiūlymų. Tačiau, prieš priimant sprendimą, svarbu atsižvelgti į kainas, regiono ypatumus ir papildomas išlaidas. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto kainas įvairiose Europos provincijose, įskaitant Italiją, Kroatiją, Maltą, Portugaliją, Rumuniją, Juodkalniją ir Graikiją.

Europos žemėlapis

Nekilnojamojo turto kainos Italijoje

Italijoje būsto kainos priklauso nuo regiono. Būstas pietuose pigesnis nei šiaurėje. Svajojantiems apie būstą Italijoje, pietinėje šalies dalyje jį čia įsigyti galima ir už 30 tūkst. eurų. Norintiems labiau išsivysčiusios šiaurės, piniginėje reikės turėti daugiau nei 100 tūkst.

Pietuose nekilnojamąjį turtą daugiau perka turistai, vietiniai ten nelabai perka, todėl ir kainos žemesnės. Čia atostogų būstą galima įsigyti ir už 35 tūkst. eurų. Įsigyti būstą galima ir už 19, 60 ar 120 tūkst.

Vis dėlto daugiausia tokių, kurie nori būstą ir nuomoti, ir patys atvykti: „Tokie asmenys dažniausiai renkasi Kalabrijos regioną. Čia kainos yra draugiškos, o kvadratinio metro kaina siekia apie 900 eurų. Čia butą galima įsigyti 40-100 tūkst. eurų rėžiuose. Prieš dvejus metus dar buvo galima už 30 tūkst.

Tiems, kas būstui gali skirti virš 150 tūkst. ir daugiau, gali dairytis į Šiaurės Italiją. „Antras pagal populiarumą regionas po Kalabrijos yra Ligūrija. Šis regionas patrauklus dėl gero susisiekimo, klimato“, - pažymi I. „Tačiau tai jau vienas brangesnių regionų Italijoje. Čia vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 2,6 tūkst.

„Jei žiūrėtume į vidutinį lietuvį su vidutinėmis pajamomis, kuris gali būstui skirti 200 tūkst. eurų, Ligūrija yra geras pasirinkimas. Klimatas ir susisiekimas labai geras, čia ir daugiau civilizacijos nei pietuose.

Svarstantiems apie būstą Šiaurės Italijoje, V. Linkienė siūlo kišenėje turėti bent 100 tūkst. „Pavyzdžiui, mano kaimelyje, netoli Asčio, parduodamas nemažas butas už 55 tūkst. eurų, tačiau jam reikia šiek tiek remonto. Tačiau tai užmiestis, nėra patogaus susisiekimo. Jeigu žiūrėtume į patį Astį, tokio buto be 100 tūkst.

Tuo tarpu norintiems būsto Pjemonte prie garsaus Madžorės ežero su vaizdu į vandenį, reikės atseikėti apie 200 tūkst. eurų. Toliau nuo ežero kotedžą galima įsigyti ir už 100-130 tūkst.

„Kalbant apie Komo ežerą, ten labai brangu. Daug visko ten yra išpirkę šveicarai. 20-30 kilometrų nuo ežero kalnų miesteliuose galima įsigyti tikrai nebrangų būstą, bet susisiekimas bus prastas. Važinėti tais siaurais kalnų keliukais nebus patogu“, - pastebi V.

Norintiems likvidaus būsto, kurį bus nesunku išnuomoti būtent Šiaurės Italijoje, V. „Vieni lietuviai norėjo būsto Červinijos miestelyje. Tai aukštai kalnuose esantis kurortas, kur ir vasarą galima slidinėti. Tačiau, kadangi kalnuose sezonai tampa vis trumpesni, tai kalnų miesteliuose kainos išaugusios. Už 30-40 kvadratinių metrų būstą kartais paprašo ir 200 tūkst. eurųV.

V. Linkienė perkant būstą Italijoje taip pat pataria atkreipti dėmesį į dar kelias detales. „Reikia žiūrėti, ar kadastriniai planai atitinka būste esantį išplanavimą. Iš agentūros iš karto apžiūrint turtą prašyčiau kadastrinio plano. Jie jis atitinka realybę, dar nereiškia, kad viskas bus gerai. Nekilnojamojo turto agentūra turi sutikrinti, kad visi statybos darbai atlikti su leidimais. Jei nusipirksi būstą ir bus koks teisinis dalykas nesužiūrėtas, turėsi jį legalizuoti ir dar mokėti baudą.

Perkant pas notarą pasirašai, kad viskas yra pagal planą, ir viskas, kas buvo nelegalu, vėliau krinta ant pirkėjo pečių. Net ir visokie smulkūs dalykai, tokie kaip nugriauta ar pristatyta siena, gali sukelti bėdų. Vėliau gali tekti taisyti kadastrinius planus, pristatyti arba nugriauti sieną ir t. t. „Net banko sąskaitą sunku atsidaryti, tačiau tai būtina. Ypač jei nesi rezidentas. Komunalines paslaugas, elektrą, vandenį ir t. t. tiekiančios įmonės nori automatiškai nuo sąskaitos nuskaityti įmokas, todėl nepriima užsienietiškos banko sąskaitos“, - primena V.

Perkantiems būstą Italijoje ji primena, kad nekilnojamojo turto agentūrai mokamas nuo 3 iki 5 proc. „Jeigu skaičiuotume visas išlaidas, kurias patiria perkantysis, reikia skaičiuoti, kad nuo būsto kainos skelbime papildomai dar reikės sumokėti apie 10 proc.: 4 proc. nekilnojamojo turto agentūrai, apie 3-4 tūkst. eurų reikės sumokėti notarui. Dar reikia susimokėti 9 proc. nuo būsto kadastrinės vertės mokestį valstybei. Tačiau kadastrinė būsto vertė įprastai yra iki 50 proc.

Ji primena, kad ne rezidentai Italijoje turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kuris svyruoja nuo 0,7 iki 1 proc. „Skaičiuojant visas išlaidas, jei turite mažą butuką, tai per metus jam išlaikyti reikės 1,5-2 tūkst. eurų. Šiaurinėje Italijos dalyje būsto išlaikymas bus brangesnis“, - pastebi I.

Perkantiems šiaurėje reikia turėti bent 100 tūkst. „Šiaurėje kainos didesnės, čia visa pramonė. Pietuose trūksta darbo, patys pietiečiai vyksta dirbti į šiaurę. Čia ir nuomos kainos didesnės.

Danutė pažymi, kad kartą per metus tenka susimokėti 1 proc. „Mano butui per metus jis siekia 200 eurų. Tenka mokėti ir už elektrą. Ji brangesnė nei Lietuvoje. Kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo sunaudoto elektros kiekio, reikia mokėti abonentinį mokestį, kuris siekia apie 30 eurų. Ji primena, kad norintiems Kalabrijos regione leisti žiemas, reikės šildytis. „Oras toks, kaip pas mus buvo šių metų gegužę.

Kai kurie, norintys pasidengti būsto išlaikymo išlaidas, Danutės teigimu, savo būstą nuomoja. „Pavyzdžiui, žinau žmonių, kurie rugpjūtį čia nevažiuoja ir savo būstą išnuomoja. Būsto nuomos kaina savaitei siekia apie 600-700 eurų. Per mėnesį gausite apie 2,5 tūkst.

Dar vienas aspektas, galvojantiems apie būstą Italijoje - kalba. „Anglų kalbos gerai nemoku, bet mano žinių pasiklausti kelio ar apsipirkti parduotuvėje užtenka. Bėda tik ta, kad Italijos pietuose, mažesniuose miesteliuose, net ir jaunimas nelabai kalba angliškai. Tad kiekvieną žiemą mokausi italų kalbos.

Be to, kai kurie svarsto apie itin prastos būklės pastatų pirkimą Italijoje ir jų renovaciją, būna programos, kur ir už eurą gali įsigyti būstą. Tačiau tai yra iššūkis. Reikia samdyti italus, o tai yra iššūkis. Yra ir daugiau italų rašytų ir nerašytų taisyklių, tad daryti rekonstrukcijas sunku. Biurokratiniai mechanizmai Italijoje veikia lėtai, todėl patariu rinktis tvarkingą būstą“, - sako I.

„Tiesa, rugpjūtį visi Italijoje atostogauja, būna, kad net notarai sandorių nevykdo, į tai irgi reikia atkreipti dėmesį“, - pataria I.

Alternatyvios vietos investicijoms Europoje

Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias įdomias vietas Europoje, kur nekilnojamojo turto kainos provincijoje išlieka patrauklios investuotojams.

1) Abrucai, Italija

Abrucai Italijoje - viena iš žaviausių ir įperkamiausių vietų Europoje. Be to, tai itin palanki vieta apsigyventi išėjus į pensiją. Retokai apgyvendintas regionas, kur Vidurio Italija susilieja su tingesniais šalies Pietumis, vaizdingumu nenusileidžia Toskanai ar Umbrijai, tik yra mažiau atrastas.

Įsigyti butą nuostabioje provincijos vietoje tiek pakrantėje, tiek kalnuose galima vos už 899 eurus už kvadratinį metrą. Nedidelis, tačiau jaukus namelis provincijoje gali kainuoti apie 44,3 tūkst. eurų.

2) Istrija, Kroatija

Dar vienas nebrangus kampelis Pietinėje Europoje - Kroatijos Istrijos pusiasalis, kur, pavyzdžiui, butą Puloje galima įsigyti nuo 1163 eurų už kvadratinį metrą.

Kroatija ribojasi su Adrijos jūra, tad siūlo net du kone idealius pasirinkimus - gyventi pakrantėje arba toliau nuo vandens, kur plyti pievos, klesti vynuogynai ir sirpsta alyvuogės.

Istrijoje - tikrų tikriausia tvirtovių ir varpinių pasakų šalis, tarsi medus bites kadaise traukusi romėnus, kurie čia paliko nemažai įspūdingų statinių. Vienas iš tokių išlikusių stebuklų - puikiai išlikęs koliziejus Puloje. Vėliau regiono kontrolę į savo rankas perėmė venecijiečiai, taip pat palikę nemenką architektūrinį palikimą. Istrijoje gamta ir žmogus daugybę šimtmečių dirbo išvien ir sukūrė labai ypatingą, kone magišką kraštą. Tiesą sakant, senovės romėnai Istriją netgi vadino Tierra Magica.

Istrija, Kroatija

3) Valeta, Malta

Šiek tiek brangesnė vieta - Maltos sostinė Valeta. Trijų salų valstybė Malta - ryškiausias Pirmojo pasaulio brangakmenis, švytintis Viduržemio jūroje.

Europos Sąjungai priklausanti Malta, kur be problemų be kitų kalbų galima susikalbėti anglų kalba, atrodo kaip idealus pasirinkimas apsigyventi - ir ne veltui. Čia puiki sveikatos priežiūros sistema, o lėktuvu gana greitai galima pasiekti norimą Europos kampelį. Maltiečiai šilti ir draugiški, noriai besidalinantys savo turtinga kultūra su kitais.

Valeta - vienas iš istoriškai svarbiausių miestų, XVI amžiuje pastatytas Maltos ordino. Šiuo metu kvadratinis metras nekilnojamojo turto čia kainuoja vidutiniškai 1169 eurus.

Būtina akcentuoti, jog Malta taiko apribojimus užsieniečiams, norintiems šalyje įsigyti nekilnojamojo turto: privalu, perkant butą, išleisti bent 104 tūkst. 737 eurus, o perkant namą - 174 tūkst. 514 eurų.

4) Algarvė, Portugalija

Portugalijai priklausantis Algarvės regionas jau ne vieną dešimtmetį traukia pensininkus iš viso pasaulio. Šiuo metu šioje vietovėje gyvena per 100 tūkst. pensinio amžiaus užsieniečių.

Per metus čia saulė šviečia net 3300 valandų, o tai reiškia, kad čia daugiausia saulėtų dienų visoje Europoje. Nieko keisto, kad būtent šią vietą atostogoms renkasi saulės išsiilgę europiečiai ir noriai pasilieka visus šalčiausius Šiaurės Europos mėnesius.

Algarvės turima 160 kilometrų pakrantė nubarstyta uolingomis atkarpomis, lagūnomis ir stebuklingo grožio balto smėlio paplūdimiais, nemažai kurių įvertinti prestižiniais Mėlynosios vėliavos apdovanojimais. Vanduo akinamai mėlynas, o vaizdai nuo uolų gniaužia kvapą. Kitaip tariant, dienų dienas galima leisti paplūdimyje maudantis, deginantis ir plaukiojant laivu.

Be to, regionas gali pasigirti net 42 golfo laukais, ir dažnai įvardijamas kaip geriausia vieta golfo entuziastams visoje žemyninėje Europoje. Kvadratinis metras nekilnojamojo turto Algarvėje kainuoja nuo 1191 euro.

5) Bukareštas, Rumunija

Rumunijos sostinės Bukarešto senamiestis - vienintelė šio miesto dalis, kuriai pavyko išvengti Nicolae Ceausescu buldozerių. Visai neseniai istorinėje miesto dalyje atlikta rimtų restauravimo darbų.

Šiandien Bukarešto senamiestyje daug išskirtinai pėstiesiems skirtų gatvių, kavinių, restoranų, bažnyčių ir muziejų. Tiesą sakant, visas miestas - Europos miestų kultūros ir meno galerija po atviru dangumi. Kvadratinio nekilnojamojo turto metro kaina Rumunijos sostinėje - apie 1268 eurai.

Bukareštas, Rumunija

6) Budva, Juodkalnija

Įsigyti namus Budvos pakrantėje galima vos už 1629 eurus už kvadratinį metrą. Budva - daugiau nei 2500 metų miestas prie Adrijos jūros.

Pakrantė, supanti šį miestą, džiugina nuostabiais balto smėlio paplūdimiais ir Viduržemio klimatu.

7) Atėnai, Graikija

Graikijoje tebesitęsia ekonominė krizė, o tai atspindi ir nekilnojamojo turto vertė. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro Graikijos sostinėje kaina siekia apie 1250 eurų.

Populiariausi miestai investicijoms Kroatijoje

Kroatijoje brangiausi miestai investicijoms į nekilnojamąjį turtą yra Dubrovnikas ir Opatija, pasižymintys didele parduodamų objektų pasiūla.

Dalmatijos Dubrovniko mieste praeitą mėnesį vidutinė namų ūkio kaina siekė 3,609 eurus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjimas yra 3,9%. "Ragusa" yra vienišas lyderis šiame reitinge, o sidabro medaliu "Kvarnerio perlai" skiriama 2 957 eurų (kas mėnesį sumažėjimas 0,1%). Trečioji vieta atiteko Splitui, kur kainos siekė 2,515 eurus, o spalio mėn. sumažėjo 3,5 proc.

Norint investuoti į Kroatiją, sostinė Zagrebas yra miestas, kuris siūlo daugybę nekilnojamojo turto pardavimo galimybių kainomis, kurios gali būti įdomios atsižvelgiant į šio miesto istoriją ir vietą.

2017 m. Opatijos nekilnojamojo turto rinka kasmet išaugo apie 20%, o tai taip pat paveikė nuo 5 iki 4% nekilnojamojo turto pardavimo mokestį.

Nekilnojamojo turto kainų palyginimas

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos vidutinės nekilnojamojo turto kainos kvadratiniam metrui skirtinguose Europos regionuose:

Svarbu: Nors Rumunija ir Kroatija yra Europos Sąjungos valstybės narės, abi turi savą valiutą. Rumunija turi lėją, o Kroatija - kuną.

tags: #nekilnojamasis #turtas #provincijoje