Nuo šių metų sausio 1 d., tvirtinant gyvenamojo namo arba buto pardavimo sandorį pas notarą, tapo privaloma pateikti pastato energinio naudingumo sertifikavimo dokumentą. Iki šiol ši procedūra buvo privaloma tik naujos statybos namams, o dabar jos neišvengs visi parduodami gyvenamosios paskirties objektai, išskyrus nešildomus, poilsio paskirties pastatus.
Specialistai kritikuoja, kad naujoji tvarka įvesta neinformavus visuomenės, taip pat abejojama tokio dokumento nauda. Tačiau energetinio sertifikavimo šalininkai aiškina, kad laimės nekilnojamojo turto pirkėjai, o kartu ir visa planeta.
Ar pardavimo ir nuomos sandoriams daro įtaką nuo sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka pateikti pastato energinio naudingumo sertifikavimo dokumentą?
Nekilnojamasis turtas: energetinio naudingumo sertifikatas - kas tai?
Atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos teisininkų nuomonę, LNR rekomenduoja notarams, tvirtinant pastatų arba jų dalių pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis, informuoti pirkėją ar nuomininką apie jo teisę prašyti pateikti galiojantį pastato energinio naudingumo sertifikatą.
Anot pašnekovo, nė vienoje ES šalyje nėra privalomo reikalavimo parduodant ar nuomojant pastatus pateikti sertifikatus - tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimo reikalas. Lietuvoje įsigaliojusios įstatymo nuostatos prieštaringos: vienur rašoma apie pareigą pateikti sertifikatą, kitur - tik apie pirkėjo teisę reikalauti.
Kyla klausimas, kaip patikrinti, ar pastatas iš tikrųjų yra sodo namas, ar solidus gyvenamasis namas. "Dalis Lietuvos gyvena būtent tokio tipo būstuose. Neretai registruose kaip sodo namas įformintas pastatas iš esmės yra solidus gyvenamasis namas."
Ekspertai nuogąstauja, kad naujosios nuostatos gerokai pakenks ir be to nuosmukio paveiktai nekilnojamojo turto rinkai. Kyla klausimas, kam naudinga privaloma tvarka nustatyti pastatų energetinį naudingumą?
Jo nuomone, iki 1991-1992 m. statytiems pastatams sertifikavimas nieko nereiškia, nes beveik visi namai yra vienodi.
R. Škėmos teigimu, sertifikatai išauklės žmones: "Jie turi suvokti, kam reikia to sertifikavimo, koks pastatas yra geras, koks - blogas." Tiesa, jis abejojo pasirinktais parametrais. "Ar paprastas žmogus supras, ką reiškia raidės A, B, C, D ir t.t.? Kiek A klasė geresnė už B, o C geresnė už B?"
Energetinio naudingumo pase pateikiama klasė skaičiuojama pagal pastato sunaudojamą šilumos kiekį. Pavyzdžiui, kiek tokio pastato 1 kv. m sunaudoja šilumos energijos. A klasei priskiriami pastatai su mažiausiomis energijos sąnaudomis.
Žmonės esą pamatys, kad namas prastas. Tačiau jiems pirmiausia reikia paaiškinti, koks namas yra geras, duoti gero pastato, žymimo A raide, pavyzdį.
B klasei dažniausiai priklauso pastatai, kurie statyti laikantis naujų šiluminės izoliacijos reikalavimų. E ir F klasė atitinka 1970-1990 m. statybą.
Šiuo metu Lietuvoje yra atestuota 240 pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų ir jų, anot pašnekovo, kol kas pakanka. Pavyzdžiui, Danija skundžiasi, kad jų trūksta: norint butą sertifikuoti šioje Skandinavijos šalyje, reikėtų laukti bemaž mėnesį.
Lietuvoje sertifikavimo kainos niekas nereguliuoja - tai palikta rinkai. Tačiau R.Encius nenorėjo atskleisti, kiek ši paslauga kainuoja Statybos produkcijos sertifikavimo centre.
Naujos statybos pastatai sertifikuojami jau kelerius metus. Per šį laiką paslaugos kaina nukrito du kartus. Pavyzdžiui, didelio, sudėtingo pastato energetinio naudingumo sertifikavimas kainuoja 6-8 tūkst. litų, vieno tipinio buto - kelis šimtus litų.
Niekam ne paslaptis, kad dauguma gyvenamųjų namų, statyti sovietmečiu, yra prasti. Tuomet namai statyti vadovaujantis visai kita filosofija. Sienos buvo plonesnės, išvedžiota vienvamzdė šildymo sistema. Mat reikėjo kuo greičiau, kuo pigiau ir kuo daugiau pastatyti namų.
Kada perėjome iš planinės į rinkos ekonomiką, energijos resursų kaina tapo reali, o pastatai liko tie patys.
Pastatų energinio naudingumo klasės:
| Klasė | Apibūdinimas |
|---|---|
| A | Pastatai su mažiausiomis energijos sąnaudomis |
| B | Pastatai, statyti laikantis naujų šiluminės izoliacijos reikalavimų |
| E ir F | Atitinka 1970-1990 m. statybą |
tags: #nekilnojamasis #turtas #netobula #konkurencija