Sandoris iš tiesų yra dažniausias civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Taip yra todėl, kad civilinė teisė grindžiama asmens autonomija, o sandoris būtent yra vienas iš asmens autonomijos raiškos atvejų.
Atsižvelgiant į bylų, kylančių iš sutartinių santykių skaičių, galima daryti išvadą, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais bylos sudaro apie ketvirtadalį ar net daugiau visų civilinių bylų. Tinkamai aiškinti ir taikyti teismų praktikoje teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, yra svarbu ne vien dėl didelio bylų skaičiaus. Tai, visų pirma, yra aktualu civilinės apyvartos saugumo ir stabilumo požiūriu: jeigu teismai netinkamai aiškins ir taikys sandorių negaliojimą reglamentuojančias normas, civilinė apyvarta niekada nebus saugi ir stabili.
Šiuolaikinėje sandorių negaliojimo teorijoje pripažįstama, kad ne visuomet įmanoma šalisgrąžinti į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo, kad tam tikrais atvejais gali būti taikoma tik dalinė restitucija arba restitucija iš viso gali būti netaikoma.
Taip pat sandorių negaliojimas gali būti laikomas ir viena geriausių, ir viena blogiausių kompensacinio pobūdžio sankcijų. Geriausia - kadangi ji atkuria status quo ante, blogiausia - kadangi tokia stipri reakcija negali nepažeisti civilinės apyvartos saugumo.
Baigiamojo darbo objektas - sandorių negaliojimo pagrindai. Tikslas yra išanalizuoti sandorių negaliojimo pagrindus 3 aspektais: teorinio reguliavimo, šių pagrindų praktinio taikymo pagal LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir asmenų informuotumo apie įstatymo reikalaujamą sandorių formą.
Siekiant išnagrinėti sandorių negaliojimo pagrindus praktiniu atžvilgiu, buvo atliktas empirinis tyrimas derinant kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus: Nacionalinės teismų administracijos Informatikos ir statistikos skyriaussurinktų duomenų apibendrinimas, anketinių duomenų analizė, Utenos rajono apylinkės teisme sandorių negaliojimo pagrindais išnagrinėtų bylų analizė.
Tyrimo rezultatai leido padaryti tokias pagrindines išvadas: sandorių pripažinimo negaliojančiais bylos sudaro apie ketvirtadalį ar net daugiau visų civilinių bylų. Niekinių ir nuginčijamų sandorių pagrindais išnagrinėtų bylų statistika skiriasi, tai galima daryti išvadą, kad visuomenėje vyrauja tiek nuginčijamų sandorių pagrindais, tiek niekinių sandorių pagrindais, kylančių sutartinių santykių problemų.
Praktinį darbo rezultatų reikšmingumą ir pritaikymo galimybes nusako tai, kad parengta sandorių pagrindais išnagrinėta bylų statistinė analizė bei apklausos duomenys bus panaudojami lyginamuoju atžvilgiu tolesnėje sutartinių santykių vystymosi raidoje.
Esminė šalių nelygybė kaip sutarties atsisakymo pagrindas
Esminės aalies nelygybės (angl. gross disparity) /tvirtinimo tikslas - u~tikrinti sutarties aalių interess pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi. Šiuolaikinė esminės aalies nelygybės doktrina pasireiškia tada, kai viena ia aalių sudarant sutartį nesąžiningai pasinaudoja savo pranašumu priea silpnesnę aalį ir taip gauna neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, tuomet teisės normos leidžia nukentėjusiai aaliai ginti savo teises pasirinktinai dviem būdais: (i) reikalauti pakeisti sutarties nuostatas arba (ii) net atsisakyti tokios sutarties ar nesąžiningos jos sąlygos.
Pirminis esminės aalies nelygybės doktrinos turinys buvo visiakai kitoks palyginus su dabartiniu: istorinę aios doktrinos raida rodo, kad ji vis modernėjo ir tobulėjo prisitaikydama prie skirtingų laikotarpių aktualijs, taip pat pa~ymėtina, kad XIX amžiuje doktrinos buvo visiakai atsisakyta dėl jos primityvumo. Siekiant tinkamai perteikti aiuolaikinės esminės aalies nelygybės doktrinos esmę, bktina nagrinėti aios doktrinos vystymąsi istorine perspektyva.
Teisės doktrinoje esminės aalies nelygybės koncepcijos pirmtake laikoma laesio enormis doktrina, kuri kaip teisės norma buvo /tvirtinta Justiniano kodekso (Corpus iuris civilis) 4.44.2 str. Ši norma /tvirtino ~emės sklypo pardavėjo (taip pat ~emės savininko) teisę panaikinti sutartį, jei pirkimo kaina sudarė ma~iau nei pusę tikrosios ~emės vertės.
Pardavėjo interesai laesio enormis normos pagrindu galėjo bkti ginami tik ~emės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir kituose teisiniuose santykiuose netaikoma. Taip /vyko dėl autentiakos normos riboto taikymo ir dėl to atsiradusių problemų. Pavyzdžiui, tarkime, kad parduodamo objekto tikroji vertė yra 100. Pardavėjas galės pasinaudoti aia savo interess apsaugos priemone tada, kai pirkimo kaina bus 49 ar ma~esnė, pirkėjas - tik tada, kai pardavimo kaina bus 201 ar didesnė. Šiausiai pralaimės grynai aritmetiniu požiūriu, nes jis galės pasinaudoti savo interess gynybos priemone tada, kai kaina skirsis daugiau nei 100, o pardavėjo teisės bus saugomos, jei kains skirtumas yra ma~esnis nei 50. Šios disproporcijos glosatoriai buvo priversti laesio enormis doktrinos aiakinimą praplėsti taip sudarant galimybę platesniam subjektų ratui pasinaudoti savo interess gynybos priemone.
Scholastika prisidėjo prie laesio enormis doktrinos populiarinimo. Jie iakėlė Aristotelio suformuluotą lygybės mainuose principą (angl. equality in exchange), kuris ir tapo pamatu glosatoriams aiakinant laesio enormis doktriną. Lygybės mainuose principas reikalavo pasiekti mainuose lygybę tarp aalių nustatant lygiavertes teises ir pareigas.
Kaip matyti, laesio enormis doktrina viduramžiais laikotarpiu buvo itin populiari ir da~nai taikoma. `iame darbe esminė aalies nelygybė analizuojama kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindas, nagrinėjama tvarka, taikymo pasekmės, santykis su kitomis CK normomis. Be to, diskutuotina minėtuose magistro baigiamuosiuose darbuose pateikiama nuomonė, jog sutarties atsisakymas aiuo pagrindu turėtų bkti vykdomas teismo keliu.
Tyrimo objektas: esminė aalies nelygybės doktrinos taikymas sutartiniuose santykiuose, kai silpnesnė aalis atsisako sudarytos sutarties dėl stipresniosios aalies nesąžiningai /gyto perdėto pranašumo.
Tyrimo dalykas: esminės aalies nelygybės doktrinos raida, reglamentavimas tarptautiniuose, kits valstybėse bei Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, esminės aalies nelygybės santykis su kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Taip pat aptariama taikymo tvarka, pasekmės ir aios doktrinos taikymo problematika.
Tyrimo tikslas: iairtirti esminės aalies nelygybės doktriną kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindo. Išanalizuoti esminės aalies nelygybės kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindo reglamentavimą Lietuvos teisės sistemoje, taikymo pagrindus, atskleidžiant jo santykį su civilinės teisės principais. Išanalizuoti esminės aalies nelygybės kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindo, jį palyginant su kitais CK /tvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, nagrinėjant aktualių teismų praktiką. Aptarti esminės aalies nelygybės doktrinos taikymo problematiką.
Siekiant kuo iasamiau iaanalizuoti ir atskleisti aio mokslinio tiriamojo darbo temą bei tinkamai pagrįsti iavadas buvo naudojami /vairūs tyrimo metodai: istorinis, loginis - analitinis, aprašomasis, lyginamasis, dokuments analizės, sisteminis, lingvistinis, teleologinis.
Esminė aalies nelygybė (angl. gross disparity) - tai tokia situacija sutartiniuose santykiuose, kai tarp aalių teisių ir pareigų atsiranda didžiulis prievolių neatitikimas - stipresnė aalis /gyja neproporcingai didelį pranašumą silpnesniosios atžvilgiu, o pastaroji negauna jokios naudos arba ji labai maža lyginant su prievole.
Atsisakymas nuo sutarties dėl esminės aalies nelygybės - silpnesnioji aalis gali atsisakyti sutarties ar atitinkamos sutarties sąlygos, jei jos sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė stipresniajai aaliai perdėtą pranašumą ir ai aalis nesąžiningai pasinaudojo kitos aalies turimais sunkumais ar silpnybėmis. Sutarties atsisakymas vertinamas kaip sutarties pabaiga.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro /vadas, trys skyriai ir iavados. Pirmame skyriuje aptariamas esminės aalies nelygybės doktrinos vystymasis bei aiuolaikinės sampratos formavimasis. Taip pat apžvelgiami tarptautiniai teisės harmonizavimo dokumentai, kuris pagrindu esminė aalis nelygybė reglamentuojama ir Lietuvoje.
Antrame skyriuje analizuojama esminės aalies nelygybės doktrina Lietuvos teisės sistemos kontekste, jos reglamentavimas ir taikymas.
Sutarties laisvės principas kartu su civilinis teisinis santykių dalyvių lygybės ir kitais principais yra esminiai civilinis santykių pagrindai. Esminės aalies nelygybės /tvirtinimo tikslas - u~tikrinti sutarties aalių interess pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi.
`iuolaikinė esminės aalies nelygybės doktrina pasireiškia tada, kai viena ia aalių sudarant sutartį nesąžiningai pasinaudoja savo pranašumu priea silpnesnę aalį ir taip gauna neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, tuomet teisės normos leidžia nukentėjusiai aaliai ginti savo teises pasirinktinai dviem būdais: (i) reikalauti pakeisti sutarties nuostatas arba (ii) net atsisakyti tokios sutarties ar nesąžiningos jos sąlygos.
Siekiant tinkamai perteikti aiuolaikinės esminės aalies nelygybės doktrinos esmę, bktina nagrinėti aios doktrinos vystymąsi istorine perspektyva. Teisės doktrinoje esminės aalies nelygybės koncepcijos pirmtake laikoma laesio enormis doktrina, kuri kaip teisės norma buvo /tvirtinta Justiniano kodekso (Corpus iuris civilis) 4.44.2 str. Ši norma /tvirtino ~emės sklypo pardavėjo (taip pat ~emės savininko) teisę panaikinti sutartį, jei pirkimo kaina sudarė ma~iau nei pusę tikrosios ~emės vertės.
Pardavėjo interesai laesio enormis normos pagrindu galėjo bkti ginami tik ~emės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir kituose teisiniuose santykiuose netaikoma. Taip /vyko dėl autentiakos normos riboto taikymo ir dėl to atsiradusių problemų.
Scholastika prisidėjo prie laesio enormis doktrinos populiarinimo. Jie iakėlė Aristotelio suformuluotą lygybės mainuose principą (angl. equality in exchange), kuris ir tapo pamatu glosatoriams aiakinant laesio enormis doktriną. Lygybės mainuose principas reikalavo pasiekti mainuose lygybę tarp aalių nustatant lygiavertes teises ir pareigas.
Kaip matyti, laesio enormis doktrina viduramžiais laikotarpiu buvo itin populiari ir da~nai taikoma. is santykis subjektyvius elementus. Tai tapo svarbu imantis neprofesionalis prekybininks interess apsaugos. is atveju arba kai sutarties aalys yra skirtingos savo iamanymo lygiu.
Tokios Baldo Degli Ubaldi mintys XVI amžiuje vėlyvajame scholasts mokyklos plėtros etape tapo pamatu naujam laesio enormis doktrinos aiakinimui - pagaliau buvo atkreiptas dėmesys / sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. / vienos sutarties aalies nesąžiningą pasinaudojimą kitos silpnumu taip /gaudamas esminį pranašumą sutartiniuose santykiuose. Vėlyvojo laikotarpio scholastai iaskyrė du esminius asmeninius sutarties aalies trūkumus - ne~inojimą ir bktinumą - ir nukentėjusioji aalis galėjo, /rodžiusi aias aplinkybes, atsisakyti sutarties.
Liberalizmas paneigė iki tol scholasts plėtotus lygybės mainuose ir nukentėjusios aalies nuo nesąžiningų kitos aalies veiksms gynybos principus. ios aalis autonomijos idėjos. Sutarties laisvės principas kartu su civilinis teisinis santykių dalyvių lygybės ir kitais principais yra esminiai civilinis santykių pagrindai.
Sutarties privalomumo (lot. pacta sunt servanda) buvo nekvestionuojami ir privalomai taikomi visais atvejais. is, t. y. is privaloma laikytis. iojo asmens kiaimasis / sutartinius santykius visada buvo ribotas, pavyzdžiui, ir Justiniano kodekse nukentėjusios aalies interess gynyba numatyta tik tada, kai sutarties kaina nuo realiosios rinkos vertės skyrėsi daugiau nei pusę.
Pranckzijos civilinio kodekso 1647-1685 str. reglamentavo atvejus, kai buvo leista atsisakyti ~emės pirkimo-pardavimo sutarties, jei pardavimo kaina nuo tikrosios vertės skyrėsi 5/12. Esminės aalies nelygybės doktrina taip pat buvo taikoma partnerystės santykiuose, kada buvo leidžiama sutarties atsisakyti esant esminei (didesnei nei 1/4) aalis nelygybei.
Vokietijos teisėje procedūrinis elementas esminėje aalies nelygybėje kur kas ryakesnis. Tai aiakiai /tvirtina Vokietijos civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzburch) 138 str. iam asmeniui ekonominės naudos, kurios vertė yra aiakiai didesnė u~ tos aalies sutartinę prievolę, tokiu būdu sukurdama didelę nelygybę tarp sutarties aalių.
Italijos civiliniame kodekse teigiama, kad tais atvejais, kai sutartis sukelia nelygybę tarp aalių ir tokia padėtis susidarė dėl vienos aalies negalėjimo delsti patenkinti skubius poreikius ir kai disproporcija tarp priimtos prievolės ir gaunamos naudos skiriasi daugiau nei dvigubai nuo kitos sutarties aalies, tada numatoma galimybė nukentėjusiai aaliai nutraukti tokią sutartį. iau toks sutarties nutraukimas nesukuria sandorio negaliojimo ab initio.
1926 metais Turkija perėmė `veicarijos civilinį ir prievolių kodeksus, todėl esminės aalies nelygybės atžvilgiu abiejų aalių normos yra identiakos.
Apibendrinant, esminė aalies nelygybė, kaip pagrindas pripažinti nekilnojamojo turto mainų sutartį negaliojančia, remiasi teisingumo, sąžiningumo ir aalių lygybės principais. Teismai, nagrinėdami tokias bylas, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, aalių padėtį ir sutarties sąlygas, siekdami užtikrinti, kad nebūtų pažeisti silpnesniosios aalies interesai.
Statistika
Nagrinėjant bylų statistiką, galima pastebėti, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais bylos sudaro reikšmingą dalį civilinių bylų. Tai rodo, kad visuomenėje egzistuoja tiek niekinių, tiek nuginčijamų sandorių pagrindais kylančių problemų.
Niekinių ir nuginčijamų sandorių pagrindais išnagrinėtų bylų statistika skiriasi, tai galima daryti išvadą, kad visuomenėje vyrauja tiek nuginčijamų sandorių pagrindais, tiek niekinių sandorių pagrindais, kylančių sutartinių santykių problemų.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie LR Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su sandorių pripažinimu negaliojančiais:
| Metai | Bylų skaičius | Pagrindas |
|---|---|---|
| 2005-2007 | [Duomenys] | [Pagrindas] |
Karo padėtis. Idzelis, Jasiukevičius, Armaitis, Šildiajėv, Vizbaras.
tags: #nekilnojam #turto #5keitimo #sutartise #pripazinimas #negalio