Istorijos dalyko paskirtis - ugdyti istorinį mąstymą, suteikiantį mokiniams galimybę orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose, kuriose susiduriama su įvairiopa kultūrine aplinka, socialinėmis institucijomis, politinėmis problemomis. Nagrinėjant konkrečias istorines problemas ir skirtingų istorinių laikotarpių žmogiškąsias patirtis, mokiniams sudaromos galimybės suvokti kitą ir kitaip mąstantį asmenį, identifikuoti istorinius žmonijos pasiekimus ir klaidas, palyginti dabarties aktualijas su istorinės praeities įvykiais ir reiškiniais. Istorijos dalykas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijomis, kurios lemia pamatinių žmogiškųjų vertybių (supratimo, empatijos, individo vertės, bendruomeniškumo) suvokimą ir plėtojimą.
Rafaelio freska "Atėnų mokykla"
Istorinis Mąstymas ir Jo Ugdymas
Istorinis mąstymas apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių įrodymų tikslumo ir nepatikimumo atskyrimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą, interpretavimą ir vertinimą.
Kiekvieno koncentro turinys ir siekiniai formuluojami, atsižvelgiant į mokinio kognityvinius gebėjimus, žinias ir nuoseklų istorinio mąstymo formavimąsi. Istorijos dalykas pradedamas nagrinėti, atsispiriant nuo asmeninės patirties ir gyvenamosios vietovės, pereinant prie esminių Lietuvos ir visuotinės istorijos temų (5-6 klasės). Toliau (7-10 klasėse ir I-II gimnazijos klasėse) chronologiškai nuosekliai nagrinėjami Europos ir pasaulio istorijos klausimai. Galiausiai (III-IV gimnazijos klasėse) pabrėžiamas probleminis istorijos mokymas(is), susitelkiama į konkrečią istorinę problemą ir jos istoriškumą (kaitą).
Istorijos Mokymo Etapai
- 5-6 klasės: Nuoseklus perėjimas nuo asmeninės ir gyvenamosios vietovės istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo.
- 7-10 klasės ir I-II gimnazijos klasės: Žinių, gebėjimų ir kompetencijų plėtojimas ir gilinimas.
- III-IV gimnazijos klasės: Probleminis istorijos mokymas(is), susitelkimas į konkrečią istorinę problemą ir jos istoriškumą (kaitą).
Pirmasis pasaulinis karas - vienas iš svarbiausių įvykių pasaulio istorijoje
Kompetencijos ir Istorija
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) praeities įvykius ir reiškinius, asmenybes. Apibūdina esmines istorijos epochas, pateikia jų savitumo pavyzdžių ir atspindžių šiandienos pasaulyje.
Tyrinėdami savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę praeitį, mokiniai analizuoja politinę, socialinę ir kultūrinę visuomenės raidą, suvokia, kodėl istorikai praeities įvykius gali interpretuoti skirtingai. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbias praeities problemas ir jų kontekstus Lietuvos ir Europos istorijoje, pagrindžia istorijos pamokų aktualumą dabarčiai.
Istorijos Pamokų Tikslai
- Apibūdinti praeities įvykius ir reiškinius.
- Paaiškinti dabarties reiškinių ištakas.
- Analizuoti politinę, socialinę ir kultūrinę visuomenės raidą.
- Paaiškinti svarbias praeities problemas ir jų kontekstus.
Kultūros Istorija ir Jos Reikšmė
Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, analizuoja ir aptaria Lietuvos ir Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją. Aiškinasi kultūros istorijos vaidmenį XXI a. žmogaus pasaulėvaizdžiui ir tapatybei. Vertina tautų, religijų ir įvairių kultūrų paveldą, prisideda prie jo išsaugojimo.
Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų žmonijos istorinės raidos rezultatą; skiria dėmesio kultūrinio „kito“ pažinimui, suvokimui ir priėmimui bei kultūrinės įvairovės kaip vertybės suvokimui. Supranta istorines ir šiuolaikines Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūrinės raiškos formas, atpažįsta menines praeities įvykių ar reiškinių interpretacijas.
Kultūrinė įvairovė - žmonijos istorinės raidos rezultatas
Vertybės ir Pilietiškumas
Mokiniai puoselėja ir reflektuoja visuomenės gyvenime praeityje susiformavusias, o šiandienos gyvenime tokias svarbias vertybes, kaip demokratija, humaniškumas, empatija, bendruomeniškumas, tautiškumas, valstybingumas ir kt. Analizuoja aktualias žmogaus ir visuomenės problemas susijusias su globalizacija, žmogaus teisėmis, ekologija, skurdu, terorizmu ir kt.). Aptaria demokratinės visuomenės puoselėjimo svarbą ir iššūkius, Lietuvos valstybingumo tradiciją, pilietybės instituto kaitą istorijoje.
Vertina individo ir visuomenės bendrabūvio būdus, bendruomeniškumo ir pilietiškumo sąsajas, įsitraukia į Lietuvos visuomenei aktualių istorinių klausimų aptarimo diskusijas. Puoselėja Lietuvos valstybingumo tradiciją, ugdo patriotinę savimonę.
Per istorijos pamokas mokiniai mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėjimą, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį. Per istorijos pamokas ir ypač per fizines išvykas (į muziejus, archeologinių tyrimų ekspedicijų vietas, materialaus kultūros paveldo objektus, pažintines ekspedicijas ir pan.) susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės (aplinkos), Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu, identifikuoja žmonių panašumus ir skirtumus. Tuos pačius istorinius įvykius gali suvokti iš skirtingų perspektyvų; kritiškai vertina istorijos šaltinių, tekstų ar šiuolaikinių medijų patikimumą ir argumentuotai išreiškia savo poziciją istorijos įvykių ar asmenybių vertinimo klausimais.
Kūrybiškumas ir Istorinis Pasakojimas
Istorinis pasakojimas yra žodinė struktūra, kuriai būdinga prozos forma. Istorijos dalyku siekiama padėti pagrindus politinės, socialinės ir kultūros istorijos supratimui bei istorijos (asmenybių, įvykių, reiškinių, reikšmingų tekstų) pažinimą susieti su dabarties problemomis, istorinės kultūros, istorijos sklaidos ir paveldo pažinimo veiklose; formuoti(s) istorinio proceso chronologinės sekos vaizdą, ugdyti(s) gebėjimus identifikuoti reikšmingiausių istorijos asmenybių, įvykių, procesų ir reiškinių sąsajas su dabartimi; ugdyti(s) gebėjimus kurti istorinį pasakojimą, kuris būtų pagrįstas istorijos žiniomis, šaltinių identifikavimu ir analize, kultūriniu kontekstu ir argumentais, grindžiamais demokratijos, humanizmo, empatijos ir žmogiškojo solidarumo vertybėmis.
Remdamiesi istoriniais šaltiniais, tekstais ir kitomis medijomis kuria įvairių tipų pasakojimus (esė, CV, santraukas, komentarus, recenzijas, biografijas ir pan.), vizualizacijas (garso ar vaizdo pasakojimus, schemas, asmenybių, reiškinių ar įvykių grafinius paveikslus, genealoginius medžius ir pan.) ir interpretacijas, atlieka įvairius tiriamuosius ir kūrybinius darbus. Kūrybos rezultatus pristato pasirinktu būdu: žodžiu, raštu, piešiniu, kompiuterine grafika, nuotraukomis, schema ar kitokiu būdu.
Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti. Kuria savo istorijos pasakojimą, tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis. Mokiniai mokosi atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius, reiškinius ir jų vertinimus, ją palyginti ir panaudoti, atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą.
Remdamiesi istorine medžiaga, mokiniai atlieka tyrimus, kuria projektus, rengia jų pristatymus, diskutuodami įsiklauso į kito nuomonę, kelia klausimus apie istorinius įvykius, asmenybes, laisvai reiškia savo nuomonę, pagrįsdami ją argumentais.
Atlikdami istorinį tyrimą, kurdami istorinį pasakojimą, ieškodami informacijos, mokiniai naudojasi šiuolaikinėmis medijomis, skaitmeniniais archyvais, bibliotekomis, virtualiomis parodomis (kita muziejų sukaupta medžiaga), geba jais naudotis per paieškos ir filtravimo sistemas, kritiškai ir tikslingai pasirenka medžiagą, ją analizuoja.
Pritaikydami šiuolaikinių technologijų galimybes (žemėlapių kūrimo platformas, mobiliąsias programėles ir kt.), mokosi kurti istoriją pasakojantį žemėlapį, maršrutą nagrinėjamai temai atskleisti: įkelia nurodytos ar pasirinktos istorinės temos ar tyrimo faktus, įvykius, šaltinius, vizualinę medžiagą, komentarus į skaitmeninį žemėlapį, jį pristato. Sėkmingai naudojasi skaitmeniniu turiniu, kurdami įvairių tipų tekstus.
Istorinių asmenybių fiksavimas istorijos bendrojo ugdymo programoje atskleidžia siekį mokyti antropologiškai suvokiamos (anot V. Kavolio, Žmogus istorijoje) istorijos, kurioje veikia ir kuria ne tik visuomenės grupės, bet ir individai, asmenybės. Pasirinktos tos asmenybės, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų ir įvykių, ideologijų genezės, socialinių-ekonominių reformų bei lūžio momentų, kultūros pasiekimų.
Programoje fiksuoti žinotini reikšmingi istoriniai įvykiai ir tekstai.
Istorinės sąvokos, terminai reiškia istorinius pasakymus arba jų grupes. Programoje istoriniais terminais laikomi specialūs istoriografijoje naudojami pasakymai bei universalios tarpdalykinės sąvokos, vartojamos įvairių humanitarinių mokslų kalboje. Siekiama, kad mokinys žinotų analizuojamos temos kontekste pateiktus terminus, gebėtų juos apibūdinti, paaiškinti jų prasmę.
Probleminiu mokymu grįstame istorijos ugdyme žinoti terminus reikia dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra fundamentali istorinių žinių struktūros dalis. Antra, be jų išmanymo sudėtinga suprasti ir nagrinėti istorinius šaltinius, tekstus, kurie parašyti konkrečios istorinės epochos kalba ir naudojant tos epochos terminiją.
Atskirai dėmesio skiriama istoriografijos, jos sampratos, naratyvų formų ir istorinės kultūros problematikai. Toks mokymo(si) turinys ir jo forma yra orientuoti į mokinių analitinių įgūdžių plėtojimą ir integralų pasaulio suvokimo formavimą(si), kuris grindžiamas siekiu tarpusavyje susieti skirtingas istorines problemas.
10 nuostabių interaktyvių istorijos pamokų idėjų klasėje
Koncentruotas kiekvieno atskiro teminio bloko mokymas(is) sudaro mokiniui palankesnes galimybes geriau suvokti konkrečią problemą, jos istoriškumą, kaitą laike. III-IV gimnazijos klasių istorijos dalyko turinį sudaro 50 proc. Europos ir pasaulio istorijai skirtų temų, 50 proc. Lietuvos istorijai skirtų temų.
Įgūdžiai ateičiai