Šildymas yra būtina sąlyga komfortiškam gyvenimui ir darbui šaltuoju metų laiku. Lietuvoje galioja tam tikri negyvenamųjų patalpų šildymo normatyvai, kurių laikymasis užtikrina tinkamą patalpų temperatūrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su negyvenamųjų patalpų šildymo normatyvais, įskaitant sutarčių sudarymą, kompensacijas už šildymą, šilumos paskirstymo metodus ir teisės aktus, reglamentuojančius šildymo normas.
Sutartys su šilumos tiekėju
Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju? Pirmiausia, Jums reikės pažymėjimo iš V.Į. Sutartys sudaromos adresu Klaipėdos pl. 63, Palanga, 203 kab.
Kompensacijos už šildymą ir vandenį
Norint gauti kompensaciją už šildymą ir vandenį, reikia pristatyti pažymą iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją.
Šilumos paskirstymo metodai
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.
Teisės aktai ir normos
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas.
Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais.
Gyvenamieji pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti ir pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, t.
Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8].
Projektuojant gyvenamuosius pastatus, be poveikių ir apkrovų, nustatomų, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [3.15], būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju. Lokalūs konstrukcijų suirimai neturi sukelti progresuojančios viso pastato griūties. Tuo tikslu būtina numatyti sąlygas, kurios palengvintų plastinių deformacijų konstrukcijų elementuose bei jų sujungimo vietose atsiradimą.
Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.
Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Svarbūs teisės aktai
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
- Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
Lentelė: Šilumos paskirstymo metodai daugiabučiuose namuose
| Metodo Nr. | Aprašymas |
|---|---|
| 4 | Suvartota šiluma išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, šildymas centralizuotas be individualios apskaitos. |
| 5 | Taikomas kartu su Metodu Nr. 4, jei name bent vieno buto šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu. |
| 6 | Taikomas kartu su Metodu Nr. 4, jei namo butuose įrengti šilumos kiekio dalikliai. |
| 3 | Taikomas, jei namo butuose įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai. |
Šilumos kainų nustatymas
Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą. Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą. Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo. Savivaldybės institucija turi teisę pratęsti minėto sprendimo priėmimo 30 dienų terminą tiek dienų, kiek pareiškėjas vėliau pateikė šį dokumentą. Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje, adresu Klaipėdos g. 16, Jonavoje. Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155) bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.
Šilumos tiekėjo atsakomybė
Šilumos tiekėjas atsako už:
- Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Karšto vandens tiekėjas atsako už:
- Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Dėl šilumos tiekėjo kaltės nepatiektos šilumos kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą šilumos kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.
Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų - buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Karšto vandens skaitiklių priežiūra
Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“, adresu Klaipėdos g. Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą. Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (Klaipėdos g. Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.
UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ patvirtintomis 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297. apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą, telefonu (8 349) 50577 Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.
Negavus sąskaitos, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abone...
tags: #negyvenamuju #patalpu #sildymo #normos