Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d.
Cokolio apšiltinimas, apdaila - viską darėme patys
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra.
Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas.
Atsiskaitymas už šildymą
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą.
Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Pavyzdžiui, už balandžio mėnesio šildymą reikia sumokėti iki gegužės mėnesio paskutinės dienos.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje.
Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite.
Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas.
Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti.
Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu.
Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.
Informuojame, kad hidraulinių bandymų metu (ar esant termofikacinio vandens nutekėjimui) UAB „Palangos šilumos tinklai“ šildymo sistemose cirkuliuojantį termofikacinį vandenį dažo fluorasceinu.
Tai yra žalios spalvos dažai, kurie padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus.
Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį.
Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą.
Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn.
Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą.
Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą.
Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas.
Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas.
Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Šilumos paskirstymo metodai
Pastate per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šiluma yra išmatuojama šilumos apskaitos prietaisu įrengtu namo įvade.
Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus.
Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.
Tokios šilumos energijos tiekimo sistemos ir matavimo prietaisų įrengimo ypatumus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.
Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41).
Šiuo atveju atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis.
Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr.
Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.
Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles (patvirtinta 2004 m. lapkričio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-121).
Kompensacijos už šildymą
Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.
Daugiau informacijos dėl kompensavimo tvarkos galima sužinoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje, adresu Žeimių g. (8 349), 50300 (8 349) 54669 ir Laumės g. 2, Ruklos mst.
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius ir jeigu keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
Savivaldybės institucija turi teisę pratęsti minėto sprendimo priėmimo 30 dienų terminą tiek dienų, kiek pareiškėjas vėliau pateikė šį dokumentą.
Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje, adresu Klaipėdos g. 16, Jonavoje.
Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155) bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.
Kol nepasirašyta Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių 8 ir 9 prieduose), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr.
Užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos.
Prieš šildymo sezono pradžią parengti ir, įvertinęs teisės aktų nuostatas, suderinti su savivaldybių institucijomis tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų grafikus ir šildymo pradžios eilę pastatams.
Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus.
Dėl šilumos tiekėjo kaltės nepatiektos šilumos kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą šilumos kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.
Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų - buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų.
Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus.
Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų.
Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.
Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“, adresu Klaipėdos g.
Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą.
Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (Klaipėdos g.
Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.
UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas.
Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ patvirtintomis 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.
Apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“.
Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz.
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčiųsu šilumos punktų savininkais.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra.
Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą ir išsakyti nusiskundimus, telefonu (8 349) 50577.
Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC.
Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą, telefonu (8 349) 50577
Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ( Žin., 2003, Nr.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas , Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės , LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.
Popierinės sąskaitos yra išnešiojamos į pašto dėžutes einamąjį mėnesį nuo 10 iki 15 dienos.
Negavus sąskaitos, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abone...
Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju?
Pažymėjimą iš V.Į.
Sutartys sudaromos adresu Klaipėdos pl. 63, Palanga, 203 kab.
Kokius dokumentus reikia pristatyti, norint gauti kompensaciją už šildymą ir vandenį?
- pažyma iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas.
Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis.
Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją.
Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti.
Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį.
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Ginčai tarp vartotojo bei šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sprendžiami tarpusavio susitarimu.
tags: #negyvenamuju #patalpu #sildymo #istatymas