Negyvenamų patalpų gaisrinės saugos reikalavimai

Gaisrai kelia didelę grėsmę turtui ir žmonių gyvybėms, todėl labai svarbu laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Lietuvoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios gaisrinę saugą įvairiose patalpose, įskaitant ir negyvenamas.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Neatsargus elgesys iššaukia daugiausia gaisrų.

• Pagaminus valgį užmiršo išjungti viryklę.
• Paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektrinius prietaisus.
• Rūkė lovoje.

Vaikų vaidmuo

Vaikai žaidžia su ugnimi, bet ne todėl, kad siekia ką nors sugadinti ar sunaikinti. Dažniausiai vaikams paprasčiausiai smalsu arba… nuobodu. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega vienas ar kitas daiktas, nori matyti liepsną, užuosti dūmus, patirti pavojų ar nori pabandyti suvaldyti ugnį.

Tačiau tikrai ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas - pyktį, nusivylimą. Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu.

Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi. Deganti žvakė - tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai.

Nereikėtų statyti žvakių lentynose - žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama - gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai.

Elektros įrenginių saugumas

Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai.

Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.

Trumpasis jungimas įvyksta, kai, dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas) ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega.

Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau nei užsidega laidas ar prietaisas.

Krosnių eksploatavimo saugumas

Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų.

Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai. Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos - reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų.

Teisės aktų pakeitimai nuo 2012 m.

Nuo 2012 11 01 įsigaliojo naujas „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ pakeitimas, kurių bendrieji gaisrinės saugos reikalavimai yra privalomi kiekvienai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai įmonei, įstaigai, organizacijai, savo veikloje eksploatuojančiai nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, su jiems nustatytais priešgaisrinės saugos reikalavimais, nepriklausomai nuo juridinio asmens nuosavybės formos.

Aktualesnis visiems juridiniams asmenims pakeitimas yra susijęs su gaisrinės saugos instruktažų registracija. Taigi nuo 2012 11 01 įvedamas naujas ir tik vienas Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalas, vietoje anksčiau numatytų Įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo ir Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo.

Pastebėtina, kad gaisrinės saugos instruktažai lieka tie patys: įvadinis (bendras), periodinis darbo vietoje ir papildomas darbo vietoje, taip pat - naujo pavyzdžio Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale nebereikės privalomai rašyti instruktažų pavadinimus, jo forma bus tokia pati kaip Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo.

Dar vienas pakeitimas, susijęs su juridiniais asmenimis, kuriems yra numatyta pareiga parengti Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus. Pastebėtina, kad Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą turi parengti, suderinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga ir patvirtinti juridinio asmens vadovas, jeigu jo vadovaujamame obekte dirba arba nuolat būna daugiau kaip 100 žmonių.

Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į kitą norminį teisės aktą, t.y. į „Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisirnės saugos mokymo programoms“ (Žin., 2003, Nr. 63-2873, Žin., 2012, Nr.105-5360), kuris reglamentuoja privalomus „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinius saugos mokymus“ (t.y. visų darbuotojų ir valstybės tarnautojų mokymas ir atestavimas periodiškumu kas 3 metai, pagal „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 12 punktą), šių mokymų paskirtį, mokymo tvarką, mokymų temas ir laiką bei kitas pastabas mokymams.

Pabrėžtina, kad šis norminis teisės aktas taip pat buvo pakeistas ir jo pakeitimas įsigalioja nuo 2012 11 01. Abibendrinant aukščiau paminėtus norminių teisės aktų pasikeitimus susijusius su juridiniais asmenimis, kuriems yra numatyta pareiga parengti Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus, darytina išvada, kad nuo 2012 11 01 šiam planui išmokti pratybas objekte minėtų juridinių asmenų vadovai turės rengti ne rečiau kaip kartą per 3 metus, t.y.

Svarbus juridinių asmenų vadovams ir „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 6 priedo 7 punkto pakeitimas, susijęs su valstybės tarnautojų ir darbuotojų supažindinimu su evakavimo planais. Taigi nuo 2012 11 01 nebereikės kasmet supažindinti visus valstybės tarnautojus ir darbuotojus su įmonėje, įstaigoje, organizacijoje esančiais evakavimo planais.

Nežiūrint į tai vis tik paliekama nuostata, kad visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi būti supažindinti su žmonių evakavimo planu bei pabrėžiama, kad visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalės mokėti naudotis įmonėje, įstaigoje, organizacijoje esančiais evakavimo planais.

Pagrindiniai pakeitimai juridiniams asmenims nuo 2012 m.

tags: #negyvenamu #patalpu #gaisrines #saugos #taisykles #tinkamos