Gyvenimas vienam gali atrodyti bauginantis iššūkis, tačiau tai ir galimybė atrasti save, sustiprėti ir susikurti tokį gyvenimą, kokio iš tikrųjų norisi. Šiame straipsnyje remsimės įžvalgomis apie vaikystę, paauglystę ir suaugusiųjų patirtis, kurios padės suprasti, kaip pradėti ir mėgautis gyvenimu vienam.
Vaikystės Įspūdžiai ir Literatūriniai Nuotykiai
Vaikystė formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir save. Prisiminkime pirmąsias knygas, mokytojus ir artimuosius, kurie turėjo įtakos mūsų gyvenimui.
Bene pirmas literatūrinis nuotykis - Gianni’o Rodari’o „Čipolino nuotykiai pamuilių dubenyje“. Tai tik viena iš gausybės vaikystės katastrofų. „Čipolino nuotykiai“ - tokia didžiulė, su smagiom iliustracijom. Mokytoja atsinešė į pamokas ir skaitė po gabaliuką kasdien, o aš tol sukaus kaip laputė aplinkui, kol ji leido dienai parsinešt namo. Slebizavoju mamai virtuvėje, rodausi ir nenulaikiau - įslydo į pamuiles. Turėjau grąžint sužalotą, pasiaiškint.
Ypač graži buvo pirmos klasės baigimo proga gauta Prano Mašioto „Žiemą ir vasarą“ - skaičiau su malonumu, o labiausiai glostė širdį tos keturios lapų spalvos - melsva, žalia, geltona, ruda - pagal metų laikus. Po didžiausios iki šiol savo gyvenime anginos operacijos gavau Elenos Spurgaitės „Kiaunės dvaro nebėra“. Įsuko jos pasakojimo ritmas ir rimas. Vėliau pamėgau už tai Petro Cvirkos „Nemuno šalies pasakas“, ir dabar tirpstu nuo geros ritmizuotos prozos vaikams.
Ūgtelėjusios jau abi turėjom numylėtų knygų, Mikės Pūkuotuko citatomis svaidėmės kaip priežodžiais kiekviena proga, tai buvo savotiška, tik mums suprantama potekstinė kalba.
Prisiminkime ir pirmąją mokytoją, kurią vadiname nuostabiausia pasaulyje. Geresnės už Genovaitę Bargailaitę nebuvo. Į pirmą klasę atėjau visai žiopla - net raidžių nepažinojau. Ir pradėjau tik rugsėjo vidury, išsimaldavau, kai susivokiau, kad praleisiu galimybę gauti mokytoją, kurią jau buvau beveik įsimylėjus, kai pamačiau jos ketvirtokų vaidinimą „Motulė paviliojo“. Tebestovi akyse nupieštas apledėjęs langas, kurį kvapu mėgina atitirpdyti motulės belaukiantys vaikai. Mokytoja puikiai piešė, gražiai dainavo, griežė smuiku. Buvo krimtusi aktorystės, artistiška, ambicinga. Kaip laukdavau savo vaidmens, kaip godžiai mokydavausi tekstą, o ir gražesnio už jos rašto nesu mačiusi.
Tėvai ir Jų Įtaka
Tėvai vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, formuodami vertybes ir požiūrį į pasaulį. Abu skaitė visą gyvenimą, keitėsi, dosniai dalijosi. Tikrai prisimenu juos abipus stalo su knygomis prie žibalinės, įstrigo jų skonėjimasis pastoviaisiais Homero epitetais, tokiais žemiškais Jeronimo Ralio vertime. Tebeturiu tą Homero leidimą, gražus jis man. Tėtės skaitymo ratas buvo platesnis, skaitė daug pažintinės. Mama skaitė tik grožinę, kai paaugau, labai mėgo pasakoti ką nors veikdama. Taip susipažinau su Karu ir taika, Ana Karenina, Forsaitų saga, netgi pravertė per egzaminus universitete, nes tada Johno Galsworthy’io realizmas man visai neimponavo. Ir tai šalia kasdienių darbų, karvės, kiaulės, daržo.
Buvau smalsi, o gal tiesiog todėl, kad neturėjau savo kampo ankštame bute, klausiausi jų karštų kalbų po papiktinusio filmo „Kryžiuočiai“ pagal Henryką Sienkiewiczių, vis grįždavo ir grįždavo prie tų lenkiškų neteisybių ir lietuvių bejėgystės, vėliau taršė ir romaną.
Gyvenimas Kaime ir Slaptas Verslas
Gyvenimas kaime ir buvimas arčiau gamtos formuoja savitą pasaulėžiūrą. Gyvenimas buvo gana monotoniškas, gerai žinojai, kas galima, kas ne. Intelektualiu žaidimu galėčiau laikyti tą nuolatinį balansavimą, gebėjimą kalbėti viena kalba artimųjų rate, kita - viešumoje, tą drąsos mėginimą, plono ledo tikrinimą. Neatsistebiu, kaip beletristika skyrėsi nuo sociumo.
Vietiniai ponai - ponais, bet bent jau mūsų krašte žmonės išgyvendavo ir prasigyvendavo, nes slapta audė skarikes ir vežė į rusyną, ten trūko visko. Mano dėdienė kiauras naktis kalė staklių stovuose bulbinėj, uždangstyta, kad kas nenugirstų. Mama slapta mieste mezgė visokiuose rūsiuose. Tarsi direktoriaus žmona, namų šeimininkė, vyro išlaikoma. Bjauru prisiminti.
Kultūrinis Gyvenimas ir Pomėgiai
Kultūrinis gyvenimas ir pomėgiai padeda atrasti save ir bendraminčius. Antai vasarą praktiką mokykloje atlieka dailės studentai, stovim krūvom už nugarų tiems, kurie prisileidžia, o paskui stebiesi, nes, kas atrodė gražiausias, net nepateko į baigiamąją parodėlę. Kita vertus, dainuodavom vos susibūrę: talkoj, sunkvežimio kėbule, slidinėdami ant skersinių lentų - vaikiškas, liaudies, tarybines dainas, ir dviem, ir trim balsais. Liaudies dainų ir vaikiškų mokė dainuoti per radiją, man labai patiko, chore traukėm apie mylimą Vladimirą Iljičių.
Akiratis - siauriausias: gerai žinojau visų penkiolikos respublikų tautinius drabužius, šokau visokias moldavaneskas, bulbas, komiškus estų šokius, bet už to raudono ploto žemėlapyje buvo absoliuti dykra.
Religija ir Tikėjimas
Religija ir tikėjimas gali būti svarbi gyvenimo dalis, tačiau svarbu išlikti kritiškam ir neprarasti savarankiškumo. Žemaičių dievukas, kuris blogus rugius davė? didžiausią nesąmonę per ilgus žilus šimtmečius, dar ir iki dabar taip mini.
Pagonių tikėjimas buvo įdomus? Na, kaip kokia pasaka... Niekas nesuprato, kam to reikia.
Laimos Įtaka
Laima - deivė, lemianti žmogaus likimą, gali būti įkvėpimo šaltinis. Laima dažnai įtūždavo, tačiau viskas savaime išeidavo taip, kaip ji užsimano. Svarbu tik jos nuomonė. Kai Laima įtūžta, tai jai viskas savaime išeina taip, kaip ji užsimano.
Laima, - su nauju dailiu drabužiu Anapilio dausose pasirodyti... Laima ne visada vertino kitus žmones. Kiekviena mat Laima būti užsigeis... Laima esu aš! Laimai nėra tobulybių. Išranda trūkumų. Laima pasakoja, kaip reikia pasakoti, nepraleidžiant detalių.
Štai keletas žodžių apie Laimą:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Nuomonė | Svarbiausia jos nuomonė |
| Įtūžis | Kai įtūžta, viskas išeina taip, kaip nori |
| Tobulybė | Nėra tobulybių, visada suranda trūkumų |
Praeities Pamokos ir Ateities Planai
Gyvenimas vienam - tai galimybė išmokti iš praeities klaidų ir susikurti ateitį pagal savo norus. Svarbu prisiminti, kad kiekviena patirtis yra pamoka, o kiekvienas iššūkis - galimybė augti ir tobulėti.