Nuosavas būstas lietuviams išlieka prioritetu. Tai, pasak jo, yra vienas svarbiausių ir labiausiai geidžiamų gyvenimo pirkinių. Bendrovės vadovas Remigijus Pleteras sako, kad nuosavas būstas lietuviams išlieka prioritetu.
Tyrimo duomenimis, pirmajam būstui, kurio dydis siekia iki 55 kv. metrų, dauguma respondentų skirtų iki 250 tūkst. eurų. Tam absoliučiai daugumai (97 proc.) prireiktų banko paskolos. „Šiandien už tokią sumą sostinės miegamuosiuose rajonuose, pavyzdžiui, Pašilaičiuose arba Fabijoniškėse, galima įsigyti naujos statybos butą su pilną apdaila ir net baldais“, - sako R. Pleteras, „Bonava Lietuva“ vadovas.
Tyrimas taip pat atskleidžia, jog daugiau nei pusė (66 proc.) apklaustųjų mano, jog geriausias pirmasis nuosavo būsto tipas būtų butas. Ekspertas pažymi, jog Vilniuje naujos statybos būsto nuomos kaina dažnai yra didesnė nei paskolos įmoka bankui, o tai taip pat yra vienas iš veiksnių, raginantis gyventojus įsigyti nuosavą būstą.
Be to, R. Pletero teigimu, Lietuvoje į nuosavą būstą žiūrima ne tik kaip į gyvenamą plotą, bet ir į kaip į vieną iš geriausių investicijų, kurią vėliau galima brangiau parduoti ir uždirbti arba išnuomoti ir gauti pasyvias pajamas, ypač jei tas būstas yra sostinėje. „Pažymėtina tai, jog per pastaruosius 10 metų nekilnojamo turto kainos Vilniuje beveik kiekvienais metais augo: kartais keliais procentais, o kartais - net dešimtimis. Tai tik įrodo nuosavo būsto likvidumą“, - sako R. Pleteras.
Taigi projektai, kuriuose bus tie butai, turės būti įregistruoti, t.y., 100 proc. baigti, kitaip tariant, įgyvendinti visi projekte numatyti sprendiniai. Advokatė Evelina Liutkutė, kontoros „ELLAW“ steigėja, teigė, kad naujomis įstatymo nuostatomis šiek tiek kitaip bus reglamentuojamas statybos užbaigimas, taip pat nustatomi draudimai disponuoti neužbaigtu pastatyti statiniu ar jo dalimi.
Pagal priimtus pakeitimus, sandorius dėl patalpų, esančių trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams sudaryti galima tik esant visiškam statybų baigtumui. Šis ribojimas apima tik turto nuosavybės teisės perleidimo sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis ir kt.), tačiau netaikomas nebaigtos statybos butų preliminariųjų sutarčių sudarymui.
Taigi, butų pardavimas „iš brėžinių“, pasak E. Liutkutės, bus galimas, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašoma tik visiškai užbaigus daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Tokios pat nuostatos taikomos rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims, t. y. jas naudoti ir parduoti galima visiškai užbaigus statybą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, statomas objektas gali būti kitos paskirties, o vėliau išparduodamas padalintais turtiniais vienetais (butais - aut. past.). Tai aktualu nuskambėjusiame „Karolinos turo“ atveju. Jo teigimu, užkardyti tokius atvejus gali padėti ir visiškas pastato baigtumas jį parduodant.
Anot M. Statulevičiaus, daliai vystytojų bus sunku: turtas pabrangs ir dalis žmonių tiesiog negalės jo įpirkti. „Naujos statybos butų kainos kils neišvengiamai, preliminariais skaičiavimais - iki kelių šimtų eurų/kv. m“, - skaičiuoja jis.
Pasak jo, įbauginti pavienių rezonansinių atvejų, kaip „Gelvonų terasos“, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė eiti radikaliu ir visai rinkai bei būsto pirkėjams žalingu, pasirinkimo ribojimo keliu.
Ne tik įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto plėtra, bet ir visos kitos naujas statybas arba esamų statinių rekonstravimą ar remontą planuojančios įmonės bei fiziniai asmenys turėtų pasiruošti balandį įsigaliosiančiam naujam reguliavimui. Visi statybos darbų užsakovai taps atsakingi, kad dirbantieji jų objektų statybvietėse turėtų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus.
Naujuoju reguliavimu siekiama statytojui (užsakovui) nustatyti realią atsakomybę už visus jo objekte dirbančius asmenis.
Tvarumas ir Būsto Pasirinkimas
Renkantis būstą, tvarumo samprata sutelkta į konkrečius sprendimus. Žalios erdvės išlieka svarbiausiu kriterijumi (64 proc.), tačiau gyventojams svarbi ir paprasta būsto priežiūra bei jo ilgaamžiškumas (55 proc.), triukšmą mažinančios priemonės (52 proc.), statybose naudojamų medžiagų kokybė ir patvarumas (48 proc.), arti esančios viešojo transporto stotelės (43 proc.).
„Ilgaamžiškumas ir kokybiškos medžiagos rodo investicinį požiūrį į būstą - jis turi tarnauti ilgai, nereikalauti nuolatinių papildomų išlaidų ir išlaikyti vertę, o triukšmo mažinimas ir žalia aplinka susijusi su kasdieniu komfortu. Panašu, kad tvarumas natūraliai įsilieja į bendrą būsto kokybės sampratą, o ne veikia kaip atskiras, nuo kitų savybių atsietas atributas“, - svarsto A Varanauskienė.
Vertindami konkrečius sprendimus naujuose būsto projektuose, gyventojai gana aiškiai išskiria tai, kas jiems atrodo realiai naudinga. Daugiausia lūkesčių siejama su energijos gamyba ir efektyvumu: net 75 proc. respondentų tikėtųsi, kad projekte būtų įrengtos saulės baterijos, 46 proc. norėtų geoterminio šildymo sistemų, 41 proc. - lietaus vandens surinkimo sprendimų.
40 proc. svarbi ir patogiai įrengta atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Tuo metu sudėtingesni ar mažiau kasdienėje rutinoje matomi sprendimai sulaukia gerokai mažesnio susidomėjimo. Tvarias, perdirbtas medžiagas interjere rinktųsi 23 proc. apklaustųjų, o antrinį nuotekų vandens panaudojimą - 20 proc.
Nors tvarūs sprendimai vertinami palankiai, kainos klausimas išlieka esminis. Už būstą, pasižymintį aukštais tvarumo standartais ir turintį atitinkamus sertifikatus, 10 proc. daugiau nei už panašų būstą be jų sutiktų mokėti tik kas dešimtas - vos 9 proc. respondentų.
„Gyventojų atsakymai rodo, kad tvarūs sprendimai vertinami kaip investicija, jei jie leidžia mažinti išlaidas, didina būsto ilgaamžiškumą ar komfortą. Kai tvarumas siejamas su realia nauda, jis tampa natūralia būsto kokybės dalimi“, - teigia A. Varanauskienė.
Statybos Įstatymo Pakeitimai: Kas Naujo?
Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įvedė reikšmingų ribojimų, ypač mėgėjų soduose statomiems objektams. Esminis pokytis - nuo šiol nesudėtingais statiniais laikomi sodo namai negali viršyti 50 kv. m ploto ir 5 m aukščio.
Pokyčiai palietė ir vienbučių gyvenamųjų namų statybą - jei neviršija aukščiau minėtų matmenų, vienbučiai gyvenamieji namai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, II grupei. „Nesudėtingam gyvenamajam namui rengiamas supaprastintas statybos projektas,“ - primena pranešime cituojama A.Vis dažniau pastebima, kad gyventojai sodo namais naudojasi ne pagal paskirtį - t. „Statant sodo namą, paprastai nereikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento, nekeliami energetiniai ir aibė kitų reikalavimų, keliamų gyvenamiesiems namams.
Jei statybos buvo pradėtos iki lapkričio 1 d., darbai pagal ankstesnius reikalavimus gali būti tęsiami ir toliau. A. Mineikienė patikslina: „Iki lapkričio 1 d. pradėtoms statyboms taikomi anksčiau galioję reikalavimai, o sodo namo, kurio plotas nuo 50 iki 80 kvadratinių metrų, statyba gali būti tęsiama. Iki šios datos antstolis galėjo užfiksuoti faktines aplinkybes arba matininkas - parengti kadastrinę bylą.
Jei sodo namas buvo pastatytas pagal ankstesnę tvarką, tačiau planuose - statinio rekonstrukcija ar plėtimas, svarbu nepamiršti naujų reikalavimų.„Jei rekonstrukcijos metu ketinama sodo namo plotą padidinti iki didesnio nei 50 kvadratinių metrų, pastato paskirtis turi būti keičiama į gyvenamąją. Vėlgi, atitinkamai reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas,“ - primena advokatė.
Jei sodo namas buvo pastatytas pagal anksčiau galiojusius reikalavimus ir jo plotas viršija naujai nustatytą 50 kv. m ribą, papildomų veiksmų imtis nereikia.
Tikimasi, kad naujos taisyklės padės tiksliau atskirti sodo namus ir gyvenamosios paskirties statinius, o kartu - įnešti daugiau skaidrumo statybų praktikoje. Gyventojai, planuodami statybas ar įsigydami būstą, nuo šiol gali tikėtis aiškesnės informacijos apie statinių paskirtį ir kokybę, tad ir priimti pagrįstus sprendimus, atliepiančius jų poreikius.
Naujas Reglamentavimas Dėl 100% Baigtumo
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate. 100 proc. Pagal Statybos įstatymą pastato statyba laikoma užbaigta (100 proc. baigtumas) tada, kai yra baigti visi statybos darbai ir surašomas statybos užbaigimo aktas.
Šis aktas gali būti surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pastato kadastro duomenų bylą. Būtent nustatant pastato kadastro duomenis yra apskaičiuojamas pastato baigtumas.
Be to, ne mažesnę svarbą turi ir pastato projektas, kadangi pastato baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato yra pastatyta pagal projektą. Taigi pastato 100 proc. baigtumas yra pripažįstamas tada, kai pastatas yra visiškai pastatytas pagal projektą, pastatytos visos pastato konstrukcijos, įrengtos inžinerinės sistemos, atlikti aplinkos sutvarkymo darbai ir pan.
Jei pastato projekte tokie apdailos darbai nebus numatyti, būstai ir toliau galės būti parduodami su vadinamąja daline apdaila, o pirkėjai tikrai galės įgyvendinti savo svajonių interjero projektą be papildomų sunkumų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog 100 proc. pastato baigtumo reikalavimas bus taikomas tik gyvenamosios paskirties patalpoms (butams), esantiems trijų ar daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, taip pat gyvenamosios paskirties patalpoms, esančioms kitų paskirčių pastatuose, akcentuojama įmonės pranešime spaudai. Be to, minėtos nuostatos bus taikomos ne tik šių objektų naujai statybai, tačiau ir rekonstrukcijai.
100 proc. pastato baigtumo reikalavimas nebus privalomas vieno ar dviejų butų gyvenamiesiems pastatams, t. y. dažnai jaunų šeimų pamėgtiems vieno ar dviejų butų (sublokuotiems) gyvenamiesiems namams. Ne mažiau svarbus aspektas yra tai, jog reikalavimas pirkti ir parduoti gyvenamąsias patalpas (butus) 100 proc. baigtame statyti pastate bus taikomas tik notariniams sandoriams, t. y. pagrindinėms pirkimo-pardavimo sutartims.
Preliminariosios (dar vadinamos „rezervavimo“) sutartys su pirkėjais ir toliau galės būti sudaromos neužbaigus pastato statybos. Nors tokia galimybė, susitarus su vystytoju, pradėti įsirengti naująjį būstą ir toliau išliks, kiekvienam pirkėjui būtina įsivertinti, jog notarinės sutarties pasirašymas bei nuosavybės teisės į naująjį būstą perėjimas pirkėjui bus galimas tik po to, kai vystytojas pasieks 100 proc. pastato baigtumą.
Įstatymų leidėjas, priėmęs aptariamą Statybos įstatymo pakeitimą, siekė didesnės būsto pirkėjų apsaugos ir, tikėtina, daugiau atsakomybės iš NT vystytojų.
Naujos statybos butai Vilniuje pritaikyti jaunoms šeimoms yra suprojektuoti taip, kad užtikrintų optimalų erdvės panaudojimą ir funkcionalumą. Tai apima atviras svetaines sujungtas su virtuve ir valgomuoju, kurios leidžia šeimos nariams lengvai bendrauti ir dalintis bendromis veiklomis.
Miegamojo zonos dažnai yra atskirtos, siekiant maksimalaus privatumo ir ramybės. Artumas prie ikimokyklinių, pradinių ir vidurinių švietimo įstaigų yra labai svarbus jaunų šeimų gyvenimo kokybei.
Investuojant į naujos statybos butus Vilniaus mieste, ilgalaikė nuoma tampa patikima pajamų srautą užtikrinančia investicija. Trumpalaikė nuoma yra lanksti investicijos galimybė, ypač tarp turistų ir verslo atstovų.
Naujų butų pirkimas Vilniuje yra reguliuojamas teisiniais aktams, o finansavimo galimybės apima valstybės remiamas programas. Valstybė įgyvendina paramos programas, kurios padeda tam tikrų amžiaus grupių pirkėjams įsigyti būstą.
Nauji butai Vilniuje yra projektuojami atitikdami aukštus energetinio naudingumo standartus.
Pasak Martyno Žibūdos, „Eika“ plėtros direktoriaus, rinkdamiesi butą, žmonės daug dėmesio skiria rajonui, tačiau kartais pamiršta pasidomėti buto vieta pačiame pastate.
Veikiant šiai vėdinimo sistemai ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neišleidžiama šiluma į išorę, neleidžiama susidaryti pelėsiui, nerasoja langai.
Būtina kiekvieno gyvenamosios paskirties buto insoliacija yra dvi valandos nepertraukiamos, pro langus patenkančios šviesos. Nutarę įsigyti butą, būtinai pasidomėkite, ar kaimynystėje neplanuojamos statybos.
Jeigu pastate anksčiau buvo gamykla ar kitos gamyklinės patalpos, naudinga būtų atlikti matavimus, kurie parodytų, ar patalpoje nėra likusių cheminių medžiagų, kurios ilgainiui gali kenkti sveikatai.
Buto pase šeimininkas gali rasti visus kontaktus rangovų, kurie atliko statybos, apdailos ir kitus darbus. Jame taip pat pateikiama garantinio aptarnavimo ir apdailos atlikimo tvarka, surašomos visos eksploatacinės instrukcijos - pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo sistemų.
Būsto Kainos Pokyčiai Dėl Naujo Reglamentavimo
Anot M. Statulevičiaus, NT pasirinkimo galimybės dar labiau susiaurės, nauji reikalavimai mažins konkurenciją, tai reiškia galinčių pasiūlyti būstą plėtotojų skaičius trauksis. M. Statulevičiaus teigimu, Lietuvos bankas jau ne kartą akcentavo, kad esame patekę į Europos komisijos akiratį dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių.
Siekiant apsaugoti pirkėją, sugriežtinus statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių atvejų kaip rezonansinė Gelvonų terasų istorija, apie kurią ne kartą rašė 15min.
Naujas Reglamentavimas Dėl Darbuotojų Identifikavimo Statybose
Įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama mažinti nelegalų darbą statybose, Seimas priėmė praėjusių metų pabaigoje - jie įsigalios nuo šių metų balandžio mėnesio. Naujuoju reguliavimu siekiama statytojui (užsakovui) nustatyti realią atsakomybę už visus jo objekte dirbančius asmenis.
| Reglamentavimo Sritis | Ankstesnis Reglamentavimas | Naujas Reglamentavimas |
|---|---|---|
| Sodo namų dydis | Nereguliuojamas | Iki 50 kv. |
Ieškant naujo būsto ir vertinant rinkoje esančius nekilnojamojo turto pasiūlymus svarbu įvertinti ne tik iš karto sumokamą būsto kainą, bet ir jo išlaikymo išlaidas, kilsiančias ateityje. Ieškodami naujo būsto pirkėjai dažniausiai vertina rajoną, susisiekimo galimybes, estetinį namo ir jo apylinkių patrauklumą.
„Pavyzdžiui, visuose daugiabučiuose, kuriuose sudėtas 30 metų senumo vamzdynas, rekomenduojama jį keisti į naują, metalinius vamzdžius keičiant plastikiniais. Liftai, kurie yra senesni nei 25 metų, pradeda gesti, jiems yra būtinas rizikos vertinimas, po kurio sprendžiama, ar galima juo toliau saugiai naudotis. Savo praktikoje matome, kad daugiabučiams, kurių amžius yra per 30 metų, reikia skirti daugiau dėmesio techninei priežiūrai, o remonto darbų išvengti, greičiausiai, nepavyks,“ - sako G.
Medinių fasadų priežiūra yra didžiausia, nes neprižiūrimas medinis fasadas greitai gali pradėti kelti didelių rūpesčių. Mūrinių plytų fasadai dažnai dėl atmosferinio poveikio pradeda trupėti, byrėti plytos. Taip atsitinka dėl mažų įtrūkimų plytose. Šaltuoju metų laiku jose esanti drėgmė skaldo plytos paviršių.
Pasak G. „Vertinant daugiabutį derėtų atkreipti dėmesį į jo nusidėvėjimą ir galimas problemas ateityje, nes investicijos į jo atnaujinimą yra gana didelės. Pavyzdžiui, lifto keitimas sename 9 aukštų daugiabutyje kainuoja apie 60 tūkst. eurų, blokinio namo siūlių remontas gali namui kainuoti nuo 1 tūkst. iki keliolikos tūkst. eurų, o stogo remontas visame 5 aukštų daugiabutyje atsieiti ir iki 50 tūkst. eurų.
Natūralu, kad sprendžiant būsto įsigijimo klausimą daugiabučio techninę būklę gali būti sunku įvertinti plika akimi. „Daugiabutį namą prižiūrinčios įmonės statinio techninės priežiūros specialistas privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti pastato techninę apžiūrą ir įvertinti jo būklę.
„Matome, kad prestižinio būsto samprata vis labiau siejasi su kasdienio gyvenimo kokybe ir patogumu. Prestižinis būstas - kur kas daugiau nei kaina už kvadratinį metrą. Tai - ir vieta, ir architektūra, ir privatumas, ir saugumas, ir sprendimai, kurie leidžia gyventi patogiau.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" Lietuvos gyventojus apie prestižinio būsto vertinimo kriterijus apklausė praėjusių metų pabaigoje. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien dažnai tampa pagalbininku sudarant biudžetą, investuojant ar planuojant kitus finansinius žingsnius, tokius kaip naujas būstas. Vis dėlto, ar galima pasikliauti DI rekomendacijomis priimant vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo ...
Po ilgų metų laukimo Ispanija imasi realių veiksmų prieš vadinamuosius „okupas" - neteisėtus būsto užėmėjus. Naujasis „anti-okupa" įstatymas, įsigaliojęs 2025 m. pavasarį, jau rodo apčiuopiamus rezultatus - procesai spartėja, policija reaguoja per pirmąsias 48 valandas, o savininkai realiai atgauna ...
Remiantis apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. - nuosavame naujos statybos name ar kotedže. „Pastarųjų metų nekilnojamo turto rinkos tendencijos rodo, kad įsigytų naujos statybos būstų sandorių skaičius auga.
„Eurostat“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį 25-34 m. amžiaus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažės beveik trečdaliu.
NT bendrovė „Inreal“ atliko Lietuvos daugiabučių fondo analizę, ji rodo, kad 60% šalies daugiabučių yra senesni nei 30 metų, o 2022 m. tokie daugiabučiai sudarys apie 80%. Kiek geresnė padėtis Vilniuje ir Klaipėdoje.
Pasak jo, daugiabučiai namai projektuojami 80-100 metų. Monolitiniai pastatai laiko 80-100 metų. Jei namas pastatytas iš blokelių, jis stovės apie 80 metų, jei iš plytų - apie 120 metų.
Anot Arnoldo Antanavičiaus, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo, atsakymas į tokį klausimą gali būti tik teorinis ir nepagrįstas jokia statistika. Naujos statybos namai kol kas nesusidėvėję, todėl, anot p. Antanavičiaus, labai sunku prognozuoti, kada ir kas vyks su tų pastatų verte.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad teoriškai ilgalaikėje perspektyvoje būsto vertė kyla tiek, kiek infliacija. Investuojant į NT ilgesniam laikotarpiui reikia įvertinti galimas konkrečios rūšies NT paklausos perspektyvas.
„Pažinojau vieną profesorių, kuris Miunchene gavo gerą sklypą ir prieš 30 metų jame pasistatė namą. Pats pastatas per tiek laiko nuvertėjo, tačiau sklypas pabrango šimtus kartų ir dabar kolegos tą žmogų vadina milijonieriumi. Neišeina būsto vertinti tik kaip statinio be jo aplinkos ir rinkos konteksto“, - kalba p.