Nauji Nekilnojamojo Turto Mokesčiai Lietuvoje: Kas Keičiasi?

Seimui svarstant naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, gyventojams kyla daug klausimų dėl galimų pokyčių ir jų įtakos asmeniniams finansams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius siūlomus pakeitimus, tarifus, lengvatas ir pateiksime pavyzdžių, kaip nauja tvarka gali paveikti skirtingų būstų savininkus.

Siūlomi NT Mokesčio Pakeitimai

Jeigu Seimas pritartų naujai pasiūlytam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, įsigaliotų šie pakeitimai:

• Neapmokestinamoji riba: Siūloma sumažinti kartelę iki 20 tūkst. eurų, tačiau politikai svarsto galimybę ją padidinti iki 60 ar 80 tūkst. eurų.
• Mokesčio tarifai:
  • Nuo 20 iki 150 tūkst. eurų - 0,2 proc.
  • Nuo 150 iki 300 tūkst. eurų - 0,5 proc.
  • Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų - 1 proc.
  • Nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.
• Papildomi mokesčių mokėtojai: Įgyvendinus šiuos pokyčius, papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.

Skaičiuojama, kad šie pakeitimai į biudžetą galėtų įnešti apie 54 mln. eurų, kai iki šiol iš NT mokesčio būdavo surenkama apie 12 mln. eurų. Finansų ministerijos paruoštoje pirminėje mokesčių pertvarkoje paskaičiuota, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų.

NT Mokesčio Pavyzdžiai

Pateikiami trys NT mokesčio pavyzdžiai, iliustruojantys naujus siūlymus:

• 60,6 tūkst. Eur (Vilniaus m. sav. mediana) - dabar už tai nemoka, tačiau mokėtų 81 Eur per metus (sutuoktinių atveju bendrai 41 Eur per metus).
• 112 tūkst. Eur (Neringos sav. mediana) - dabar nemoka, bet mokėtų atitinkamai 184 Eur ir 144 Eur.
• 550 tūkst. Eur (daug NT objektų) - dabar moka 3,8 tūkst. ir atitinkamai 1,3 tūkst. Eur, o mokėtų 4 tūkst. Eur ir atitinkamai 1,8 tūkst. Eur.

Pavyzdžiui:

• Vilniuje, Vytenio gatvėje, esančio blokinio 1970 m. statybos 38 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 59,7 tūkst. eurų. Šiuo metu tokio būsto savininkas NT mokesčio nemoka. Jei būtų pritarta naujam NT siūlymui, jam per metus tektų susimokėti apie 80 eurų.
• Šnipiškėse esančio naujos statybos trijų kambarių ir 58 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 111 tūkst. eurų. Už tokį būstą šiandien taip pat mokėti nereikia, o pritarus pasiūlymui mokestinė metinė vertė sudarytų apie 182 eurus.
• Anykščiuose esančio trijų kambarių ir 63 kv. m būsto mokestinė vertė siekia 22 tūkst. eurų. Tokio būsto savininkui šiuo metu NT mokesčio mokėti nereikia, o pritaikius siūlomus tarifus mokestinė vertė išaugtų iki keturių eurų per metus.
• Prabangaus būsto savininkui, kurio NT vertė apie 550 tūkst. eurų, šiuo metu NT mokestis kasmet siekia apie 3,8 tūkst. eurų. Jei būtų pritarta naujai tvarkai - mokestinė vertė išaugtų iki 4 tūkst.

Atnaujinami masinio Registrų centro vertinimo duomenys

Nuo 2025 metų kartu su nauja NT mokesčio tvarka numatomas ir masinio turto vertinimo sistemos atnaujinimas, kurį vykdo Registrų centras. Šis pokytis ypač svarbus, nes būtent nuo nustatytos turto vertės bus apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

Atnaujintas masinis vertinimas reikš, kad turto vertės bus labiau priartintos prie realių rinkos kainų, o tai ypač aktualu didmiesčių gyventojams, kur butų kainos per pastaruosius metus reikšmingai išaugo. Naujoji sistema vertins turtą remdamasi aktualiais duomenimis apie vietovę, statybos metus, energinį naudingumą, būsto plotą, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius.

Šie duomenys bus atnaujinami kas 5 metus, o jei rinka stipriai keisis - gali būti peržiūrimi ir dažniau. Tai reiškia, kad gyventojai turėtų reguliariai stebėti, ar jų turto vertė keitėsi, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką mokėtino NT mokesčio dydžiui.

Taip pat numatyta galimybė teikti skundus ar prašymus dėl netiksliai nustatytos vertės, jei žmogus turi argumentų, kad jo turtas įvertintas neteisingai.

Savivaldybių įgaliojimai didėja

Vienas iš reikšmingiausių NT mokesčio reformos aspektų - išaugę savivaldybių įgaliojimai. Jei įsigalios naujas įstatymas, savivaldybės galės savarankiškai nustatyti NT mokesčio tarifus savo teritorijoje, pasirinkdamos iš įstatyme numatyto intervalo - nuo 0,05 % iki net 4 %. Tai reiškia, kad galutinė mokesčio suma priklausys ne tik nuo turto vertės, bet ir nuo to, kurioje savivaldybėje jis yra.

Pavyzdžiui, sostinės ar kurortinių vietovių savivaldybės, susiduriančios su būsto trūkumu arba NT spekuliacija, gali taikyti aukštesnius tarifus. Tuo tarpu mažesnės ar regioninės savivaldybės galėtų pasirinkti žemesnius tarifus, kad skatintų gyvenamųjų namų plėtrą ar gyventojų pritraukimą.

Taip pat savivaldybės galės pritaikyti papildomas lengvatas arba atleisti tam tikras socialines grupes nuo mokesčio - pavyzdžiui, pensininkus, neįgaliuosius ar socialiai remtinus asmenis.

Kuo skiriasi dabartinė NT mokesčio sistema nuo siūlomos reformos?

Dabartinė NT mokesčio sistema Lietuvoje taikoma tik nedidelei daliai gyventojų - daugiausia tiems, kurių pagrindinio būsto vertė viršija 150 000 arba 200 000 eurų (su lengvatomis). Tuo tarpu siūloma reforma nuo 2025 m. išplečia apmokestinimą: nepagrindinis turtas bus apmokestinamas nuo pirmo euro, tarifai taps progresiniai, o turto vertės bus nustatomos pagal atnaujintą rinkos kainomis grįstą vertinimą.

Be to, savivaldybės turės daugiau galios - jos pačios galės spręsti dėl tarifų dydžio ir papildomų lengvatų.

Kaip sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti?

Norėdami sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti, pirmiausia turite sužinoti savo turto vertę. Jame ieškokite eilutės „Vidutinė rinkos vertė“ - būtent ši suma yra laikoma pagrindu NT mokesčiui skaičiuoti. Nuo jos bus apskaičiuojamas mokestis pagal tai, ar turtas yra pagrindinis gyvenamasis būstas, ar nepagrindinis. Jei turto vertė neviršija 150 000 € (ar 200 000 € taikant lengvatas), pagrindinis būstas nėra apmokestinamas. Tačiau jei tai nuomojamas ar antras būstas - mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos be jokių "grindų".

Šiuo konkrečiu atveju, jei būtų priimta mokesčio reforma, NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo dokumente nurodytos vidutinės rinkos vertės - 69 500 €, nustatytos pagal masinio vertinimo metodą.

Jei tai pagrindinis gyvenamasis būstas, mokesčio mokėti nereikėtų, nes turto vertė nesiekia 150 000 € neapmokestinamos ribos.

Tačiau jei tai nepagrindinis būstas - pavyzdžiui, nuomojamas arba antras butas, būtų taikomas 0,5 % tarifas nuo visos vertės, t. y. 69 500 € × 0,5 % = 347,50 € per metus.

Svarbu: būtent „Vidutinė rinkos vertė“ (paryškinta raudonai išraše) yra pagrindas apskaičiuoti mokestį - ne bendra turto kaina ar pirkimo kaina, o ši konkreti eilutė iš Registrų centro išrašo.

Kaip nauji NT mokesčiai paveiks rinką?

NT mokesčio reforma, ypač įvedus apmokestinimą nuo pirmo euro nepagrindiniam turtui, tikėtina, turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje.

• Pirmiausia tai palies nuomos segmentą - investuotojai, turintys kelis butus nuomai, susidurs su papildomomis sąnaudomis, todėl gali kilti nuomos kainos, ypač didmiesčiuose.
• Taip pat galime tikėtis, kad dalis žmonių, turinčių antrą ar trečią būstą bandys jį parduoti, siekdami išvengti mokesčio, tad rinkoje gali pasirodyti daugiau pasiūlos - ypač senesnių, mažesnės vertės butų.
• Kita vertus, reforma gali paskatinti efektyvesnį turto naudojimą: negyvenami ar apleisti objektai taps brangūs išlaikyti, todėl bus aktyviau naudojami ar pertvarkomi.

Finansų ministerijos paruoštoje pirminėje mokesčių pertvarkoje paskaičiuota, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų. Neapmokestinamasis dydis būtų mažinamas nuo 150 000 Eur iki 20 000 Eur ir kiekvienam gyventojui (bendraturčiui) būtų taikomas atskirai. Papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.

Ekspertų Nuomonės ir Įspėjimai

NT ekspertai įspėja, kad nesumažinus siūlomų didžiųjų NT tarifų, brangaus NT savininkai gali bandyti vengti mokėti NT mokestį. NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas daugiausia pastebėjimų turi dėl aukščiausių NT mokesčio laiptelių. Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės komerciniam turtui įprastai taiko 0,7-1 proc. NT mokestį, kai dabartinis siūlymas - gyvenamajam NT nuo 300 tūkst. eurų taikyti 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.

N. teigia: „Aukštesni tarifai yra neproporcingai dideli. Jeigu pažiūrėsime į kitas šalis, ten pradedama nuo labai žemos kartelės su mažu tarifu - 0,1-0,2 proc. punkto.“

T. S. teigia: „Gyventojams, turintiems nuosavas įmones, atsiranda paskata perleisti turtą įmonei, jį nuomotis iš įmonės ir taip mokėti mažesnį NT mokestį.“

Dabar Taikomas Nekilnojamojo Turto Mokestis

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje skelbiama, kad šiuo metu fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinei vertei taikomi tokie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų) viršijančiai, tačiau ne daugiau nei 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Taip pat, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. eurų.

Kaip Sužinoti Savo NT Vertę ir Ar Reikia Mokėti Mokestį?

Norėdami sužinoti, ar jums priklauso mokėti NT mokestį, galite:

• Prisijungti prie VMI sistemos.
• Naudoti Registrų centro NT vertės įrankį.

Tikslią savo NT vertę galite rasti Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
• Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
• Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
• Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

Pagrindiniai teisės aktai

Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kaip bus apmokestinamos fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos? Toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Kaip bus apmokestinamos fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos? Toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte. Kiek reikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio? Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės. Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Kuris nekilnojamasis turtas bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu? Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kaip toks turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu? Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, t. y. jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama taip:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kaip toks turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu? Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Ar toks turtas gali būti laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu? Taip. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Ar šiam nekilnojamajam turtui bus taikomas papildomas 0,2 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas? Ne, nes pagal NTMĮ 6 straipsnio 8 dalį, papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius)), kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų? Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus t. y. 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100)

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m. Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus. Ar toks nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu? Taip. Toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.

tags: #nauji #nekilnojamo #turo #mokesciai