Daugiabučių renovacija yra strateginis valstybės interesas, visų pirma lemiantis mažesnes importuojamos energijos sąnaudas. Dėl šios priežasties renovacijai valstybė skiria tam tikrą paramą. Tačiau renovacija gali tapti sunkiu, ilgu ir varginančiu projektu.
Renovacijos Finansavimas ir Parama
Valstybė suteikia negrąžintiną iki 30 proc. modernizavimo priemonių vertės. Savivaldybės ir Valstybės finansinę paramą daugiabučiams namams renovuoti. Pagal parengtą finansavimo schemą - Savivaldybė apmoka 50 proc. Lt/m2 Valstybės ir 50 Lt/m2 Savivaldybės paramos.
Paskola, kuriai taikomos 3 proc. fiksuotos palūkanos (visu paskolos laikotarpiu nekintančios palūkanos), suteikiama iki 20 metų. Lengvatinės renovacijos paskolos teikiamos nereikalaujant turto įkeitimo. Netaikomi jokie papildomi paskolos išdavimo, paskolos administravimo, sutarties sąlygų keitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Renovacijos Nauda
Pastatų atnaujinimo naudą geriausiai padeda įvertinti baigiamas atnaujinti Žirmūnų g. namas. Atnaujinto daugiabučio 60 kv. m buto gyventojai moka mažiau už šildymą. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą.
Pavyzdžiui, devynaukščio renovacija Kaune galėtų kainuoti nuo 1 iki 1,2 mln. eurų. Net ir tie daugiabučiai, kurie neatrodo blogiausiai šilumos suvartojimo atžvilgiu, su metais tik sens, turimas turtas nuvertės, o renovacija greičiausiai brangs. Antroji priežastis - dažnai į skaičiavimus gyventojai neįtraukia sutaupytos šildymo sąnaudų sumos, o tai iš tiesų gali atpirkti periodinius mokėjimus, ypač kai po renovacijos pakyla energinio naudingumo klasė.
Trečioji aplinkybė, į kurią dažnai gyventojai neatkreipia dėmesio, yra jau minėta padidėjusi turto vertė - renovavus daugiabutį jo vertė gali šoktelti 10-15 proc., taip pat tikėtina, kad ji mažiau kris ateityje (ypač atsižvelgiant į infliaciją), palyginti su nerenovuotu daugiabučiu. Visi norime gyventi gražioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, o renovacijos metu atnaujinus oro vėdinimo sistemas, patalpose vyksta geresnė cirkuliacija ir išauga įkvepiamo oro kokybė.
„Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui.
Renovacijos Iššūkiai ir Problemos
Klampūs procesai skandina visus dalyvius: nuo valstybinių agentūrų, architektų, statybos įmonių iki pačių gyventojų. Viena didžiausių priežasčių, kodėl gyventojai vengia renovacijos, yra prastų pavyzdžių baimė ir įspūdingai skambančios sumos.
Renovacijai turi pritarti dauguma būsto gyventojų, t. y. 50 proc. + 1 (vienas butas turi vieną balsą). Dėl nemažo skaičiaus nuomojamo būsto šiuose miestuose pranešimai apie susirinkimus ar renovaciją dažnai nepasiekia tikslinio savininko, todėl susirinkimai ir balsavimai neįvyksta.
Gyventojai jau ne kartą kentėjo nuo nekokybiškos renovacijos, rangovų bankrotų ar kelerius metus užsitęsiančių statybų. Todėl natūralu, kad, iš lūpų į lūpas sklindant gandams, nacionaliniu gero skonio ženklu tapo pažinoti ką nors, kas pažįsta dar kažką, kam renovacija tapo tikru košmaru.
Nuo investicinio plano rengimo iki realaus darbų pirkimo kartais praeina ir 2-3 metai, statybos per tą laiką gali pabrangti dešimtimis procentų ar dar daugiau. Gyventojai praktikoje nežino, ką ir kodėl gauna, viskas lieka administratoriaus, projektuotojo, rangovo ir prižiūrėtojo atsakomybėje, o ar šis sektorius konkurencingas ir gerai prižiūrimas - atviras klausimas.
Pavyzdžiai ir Situacijos
Administratoriai aktyviai imasi įvairių priemonių, kad tik namas būtų renovuojamas. Namo butų savininkams pateikiant balsavimo raštu biuletenius dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pritarimo šiame name buvo „presuojami“ gyventojai, jų atžvilgiu vykdomas šantažas.
Deja, gyventojų norų nepaisoma ir 2024 m. birželį parengtame TDP panaikina butų savininkų sprendimą (nors darbai pradėti pagal pakeistą projektą, kurio gyventojai nematė), savo nuožiūra pakeičia fasado ir cokolio šiltinimo medžiagas į toksiškas, degias, sveikatai pavojingas putplasčio plokštes.
Statistiniai Duomenys
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija" duomenimis, per keturis 2021 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėnesius nerenovuoto ir renovuoto namo gyventojai už 60 kv.m buto šildymą vidutiniškai mokėjo: nerenovuoto buto - po 67,5 Eur, renovuoto - po 37,5 Eur per mėnesį.
Renovacijos Priemonės
Dalis modernizavimo priemonių - langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, galimybė reguliuoti bute temperatūrą ir kt. turi įtakos tiek energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tiek pastato būklės ir komforto gerinimui.
Pirmaje vietoje esančio langų keitimo motyvai aiškūs - tai efektyvi ir sąlyginai nebrangi priemonė. Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas.
Reglamentuojantys Dokumentai
- Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr.
- Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.
Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.
DAUGIABUČIŲ NAMŲ RENOVACIJA (DISKUSIJA)
tags: #nauda #bendrijai #is #renovacijos