Namų Statybos Reikalavimai Norvegijoje

Statybos Norvegijoje šiuo metu išgyvena pakilimą. Oslo fjordas nuolat pildosi naujais pastatais, įskaitant dangoraižius ir tiltus, taip pat statomi nauji gyvenamieji namai, mokyklos ir darželiai. Netgi karaliaus rūmai ir centrinis Oslo universiteto pastatas buvo neseniai renovuoti. Skirtingai nuo daugelio Europos šalių, Norvegijos ekonominė krizė nepaveikė, todėl pinigų ir darbo vietų statybų sektoriuje netrūksta.

Oslo panorama. Šaltinis: Vikipedija

Medinių Namų Statyba

Šiaurės šalys, ypač Švedija ir Norvegija, turi senas medinių namų statybos tradicijas. Šiandien, didėjant susirūpinimui dėl gamtos ir aplinkos apsaugos, mediena vėl tampa populiari statybine medžiaga. Pavyzdžiui, Švedijoje apie 90% visų vienbučių namų yra pastatyti iš medžio, o dauguma jų yra karkasiniai. Šiuolaikiniai švediški karkasiniai namai yra patobulinta senovinių stulpinių ir lentinių namų versija.

Dabar namai dažnai gaminami gamyklose, kaip surenkami moduliai ar atskiri elementai, kurie atvežami į statybvietę ir greitai pastatomi. Mediena yra lengva, bet tvirta, todėl ją lengva transportuoti ir montuoti, o tai sumažina statybos išlaidas. Be to, vis daugiau žmonių nori ne tik paprastų namų, bet ir tokių, kurie derėtų prie aplinkos, atitiktų kraštovaizdį ir vietinę architektūrą.

Iki 1994 metų Švedijoje buvo draudžiama statyti medinius pastatus, aukštesnius nei du aukštai, dėl gaisro pavojaus. Tačiau, medis yra natūrali, atsinaujinanti medžiaga, leidžianti užtikrinti tvarumą. Žinoma, iškyla ir iššūkių, pavyzdžiui, reikia geros garso izoliacijos tarp butų ir kambarių, taip pat stiprių priešgaisrinių sprendimų.

Švedija ir Norvegija šiandien yra tarp lyderių pasaulyje medinių ir karkasinių pastatų statybos srityse. Trumpai tariant, mediena ir karkasiniai sprendimai Skandinavijoje yra ne tik pagarba senoms tradicijoms, bet ir pažangus žingsnis į ateitį.

Medienos Apdorojimo Technologijos

Norvegijoje itin daug gyvenamųjų namų yra statomi iš medžio. Dėl didelių miškų plotų mediena šioje šalyje šimtmečius buvo lengviausiai prieinama statybinė medžiaga. Tinkamai apdorota ir derinama su efektyvia izoliacija, ji puikiai pasiteisina net ir esant stipriems šalčiams.

Viena iš tokių technologijų yra „ThermoWood“. Ši medžiaga gaminama kaitinant medieną maždaug 160-215 °C temperatūroje, naudojant garus ir nenaudojant cheminių priedų. „ThermoWood“ dailylentės puikiai atlaiko lietų, sniegą, stiprų šaltį ir intensyvią saulę. Termiškai apdorota mediena pasižymi ne tik atsparumu, bet ir labai geromis izoliacinėmis savybėmis. Dėl sumažėjusio drėgmės sugėrimo ji nepraleidžia šalčio žiemą ir padeda palaikyti komfortišką patalpų temperatūrą vasarą.

„ThermoWood“ technologija kilo Suomijoje, kur termiškai apdorota mediena buvo pradėta naudoti kaip atspari ir tvari alternatyva tradiciniams sprendimams. Medinė fasado apdaila vertinama ne tik dėl techninių savybių, bet ir dėl estetikos. Mediena suteikia pastatui natūralumo, šilumos ir solidumo pojūtį, kuris laikui bėgant nepraranda vertės. Svarbus ir dar vienas aspektas - mediena yra garams pralaidi. Tai leidžia drėgmei natūraliai pasišalinti iš konstrukcijų, sumažina kondensacijos riziką ir riboja pelėsio susidarymą.

Situacija Statybų Sektoriuje

Daugiau nei 80 proc. vyriškos lyties migrantų iš naujųjų ES šalių dirba statybose. Norvegijos darbo inspekcija neseniai paskelbė tyrimą apie padėtį statybų srityje, kuriame nurodoma, kad 2012 m. statybų pramonėje Norvegijoje dirbo 194 000 asmenys, t.y. 7 proc. visų dirbančiųjų.

Didžioji dauguma statybos įmonių nuomojasi darbo jėgą, t.y. samdo žemesnės grandies subrangovus atlikti darbams. Darbo inspekcijos patirtis rodo, kad vis labiau populiarėja štai tokia tendencija: didelės statybų įmonės (kurioje tiesiogiai dirba tik organizatoriai) vadovaujamame objekte gali dirbti nuo kelių iki keliasdešimt įmonių, atliekančių įvairiausius specializuotus darbus.

Pavyzdžiui, jei generalinis rangovas įmonė A gavo užsakymą, ji samdo darbams atlikti įmonę B, toji savo ruožtu pasamdo įmonę C, įmonė C samdo D, E ir F, o pastarosios savo ruožtu dar pasisamdo darbams atlikti kitas, tame tarpe dažnai ir užsienio įmones, pvz., UAB iš Lietuvos.

Darbo Sąlygos ir Iššūkiai

Darbininkų situacija blogėja, nes nėra vieno kolektyvo, žmonės nesusipažįsta, negauna informacijos, tampa pažeidžiamesni ir negali aktyviai ginti savo teisių. Pastovių sutarčių statybos srityje darbininkams siūloma vis mažiau, daugelis dirba per įdarbinimo agentūras, kur negarantuojamos darbo valandos, todėl žmonės gali savaičių savaitėmis neturėti darbo. Neužtikrinamas saugumas ir stabilumas, darbininkai jaučia stresą ir nerimą.

Statybų pramonėje dirba daug jaunų žmonių, devyni iš dešimties dirbančių yra 19 -24 metų amžiaus. Taigi tipiškas šios pramonės darbininkas - darbo rinkos naujokas, neturintis patirties, nemokantis įvertinti rizikos ir nekeliantis didelių reikalavimų. Dėl to skaudžias pamokas tenka patirti savo kailiu. Tokios tendencijos, kai darbuotojai keičiasi, nuolat mėtomi po vis kitus objektus, sudaro sąlygas darbo išnaudojimui.

Tyrimas rodo, kad daugelis statybininkų dirba ilgesnes darbo valandas, nei numato Norvegijos Darbo kodeksas. Statybose įprasta dirbti mažiausiai 45 val./sav., tačiau daugelis dirba daug ilgiau. Tai suprantama, nes užsieniečiai yra pasiryžę dirbti, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų. Daugelis, atvykę trumpam, nelabai ką turi veikti po darbo.

Visgi žmogaus sveikata ne geležinė, organizmas negali atlaikyti daugiau, nei leidžia jo biologinės galimybės. Statybininkai dirba veikiami ne vieno neigiamo faktoriaus: dulkių, cheminių medžiagų, vibracijos, dirba su chemikalais, skiedikliais, nuriebinančiais skysčiais ir pan. Dirba šaltyje, veikiami dujų, garų, kitų organinių dulkių. Dirbama tais pačiais pasikartojančiais judesiais, nepatogiose pozose - persikreipus, atsitūpus, atsiklaupus, keliami ir nešiojami nemaži nešuliai.

Tyrimas rodo, kad statybų darbininkai dažniausiai skundžiasi skausmais pečių, nugaros srityje, kojose, rankose. Dirbant statybose neretai įvyksta nelaimės, statybininkai susižaloja arba net žūsta. Statistika rodo, kad 2009 - 2013 m. net ketvirtadalis visų mirčių darbo vietoje registruota statybose, 40 proc. visų darbinių susižalojimų, registruotų Darbo inspekcijoje, įvyko statybose. Dažniausia traumos priežastis - kritimas iš aukščio.

Tyrimas taip pat rodo, kad mažose įmonės (o tokių dauguma) yra polinkis nepaisyti saugumo taisyklių, t.y. čia dauguma patiria neigiamus poveikius dujomis, dirba veikiami vibracijų, dirba daug ilgesnes darbo valandas. Kadangi statybose plinta darbo jėgos nuoma, vis sunkiau kontroliuoti ir užtikrinti saugią darbo aplinką.

Darbo inspekcijos duomenimis, blogiausias darbo sąlygas sudaro ir mažiausią algą moka savo darbininkams užsienio įmonės, kurių darbininkai Norvegijoje dirba kaip komandiruoti darbuotojai, o t.p. įmonės, kurių vadovai užsieniečiai. Taip pat labiausiai rizikingos ir nepalankios sąlygos tiems, kurie dirba užsienietiškose įmonėse privačiame sektoriuje.

Norvegijoje ir toliau bus vykdoma ir griežtinama statybos įmonių kontrolė. Iš visų kontroliuotų 2012 m. statybos įmonių net 73 procentai jų gavo įpareigojimus sutvarkyti sąlygas darbo vietoje, joms buvo skirtos nuobaudos, baudos ar laikinai sustabdyta jų veikla.

HMS Kortelė

HMS kortelės paskirtis - identifikuoti darbuotoją ir nurodyti dirbančio asmens darbdavį. Tokiu būdu HMS kortelė padeda pateikti geresnę statybvietėje dirbančių organizacijų apžvalgą. Norėdama užsisakyti HMS kortelę, įmonė turi gauti kiekvieno darbuotojo nuotrauką, parašą ir kitą galiojančią identifikavimo informaciją. Norėdami gauti HMS kortelę, darbuotojai turi būti įregistruoti visuose atitinkamuose registruose.

Norvegijos Darbo inspekcija ir Norvegijos naftos saugos tarnyba prižiūri šią schemą. Statybose arba statybvietėje darbuotojai privalo prisisegti HMS kortelę taip, kad ji būtų aiškiai matoma. HMS kortelė yra darbdavio nuosavybė, todėl privalo būti grąžinta darbdaviui pasibaigus darbo sutarčiai. Kai darbuotojas išeina iš darbo, jis privalo grąžinti savo HMS kortelę.

Jei HMS kortelių užsakymas yra perduotas asmeniui, kuris nėra įmonės narys, darbdavys turi įgalioti paskirtą atstovą veikti jo vardu. Atkreipkite dėmesį, kad HMS kortelės numeris turi būti įtrauktas į asmenų, kurie atlieka darbus statybvietėje, sąrašą.

HMS kortelių neprivalo turėti nuolatinę veiklą vykdančių įmonių, kurios atlieka statybos darbus darbuotojai, pavyzdžiui, laivų statybos ir gamybos įmonės, gaminančios surenkamus namus, laikinai įdarbintus (nuomojamus) darbuotojus. Vietoje HMS kortelės, šie darbuotojai privalo turėti savivaldybės išduotą patvirtinimą, kad jie dalyvauja įvadinėje programoje.

Visos įmonės (tiek užsienio, tiek Norvegijos), kurios vykdo komercinę veiklą Norvegijoje, turi turėti įmonės kodą. Ši sąlyga taip pat taikoma individualiosioms įmonėms. Aa registre pateikiama darbo santykių Norvegijos įmonėse apžvalga. Registras susieja darbdavio įmonės kodą ir darbuotojų nacionalinius ID numerius arba D numerius.

Nacionalinis ID numeris yra iš skaitmenų sudarytas kodas, kurį privalo turėti visi užsiregistravę Norvegijoje gyvenantys asmenys. Užsienio darbuotojams, atvykusiems į Norvegiją dirbti, suteikiamas D numeris. D numeris atlieka tą pačią funkciją kaip ir Norvegijos piliečių nacionalinis ID numeris. D numeris priskiriamas, kai asmuo kreipiasi dėl mokesčių kortelės išdavimo.

Jei pametėte HMS kortelę ar ją pavogė, nedelsiant apie tai praneškite darbdaviui. Darbdavys ar individualioji įmonė apie tokį atvejį privalo nedelsiant pranešti “Oberthur Technologies”, kad senoji kortelė būtų užblokuota ir išduota nauja.

Norvegijos Darbo inspekcija įspės tuos darbdavius ar individualiąsias įmones, kurios neaprūpino savęs arba savo darbuotojų HMS kortelėmis. Jeigu darbdavys ar individualioji įmonė nesilaiko Darbo inspekcijos nurodymo, darbdavio veikla gali būti sustabdyta, iki kol jis gaus HMS korteles.

tags: #namu #statyba #norvegijoje