Žemės Sklypų Formavimo Procesas Garažų Bendrijoms Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje nemažai garažų vis dar nėra įteisinti, o tai kelia problemų jų savininkams. Straipsnyje aptariame žemės sklypo formavimo procesą metalinių garažų bendrijoms, remdamiesi teisiniais aktais ir praktiniais pavyzdžiais.

Lietuvos administracinis žemėlapis

Nuo Ko Pradėti?

Pivonijos mikrorajone gyvenantis Petras kreipėsi pagalbos dėl garažo, kuriuo naudojasi kelis dešimtmečius, tačiau neturi jokio nuosavybės dokumento. Ukmergėje tikrai yra nemažai garažų, kurie neįteisinti. Pasibaigus statyboms niekas iki galo nesutvarkė dokumentų, viskas buvo palikta likimo valiai. Nors žmonės garažais naudojasi, nemoka nei už žemę, nei už atliekų išvežimą. Petras norėtų savo nuosavybę įteisinti, tvarkingai mokėti visus priklausančius mokesčius, bet nežino nuo ko pradėti.

Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Tijūnelienės teigimu, kadangi garažas yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas, jį įteisinti norintis žmogus turi kreiptis į matininkus, kad parengtų garažo kadastro duomenų bylą. Tam, kad būtų galima pradėti sklypo formavimo procedūras, taip pat reikia kreiptis į garažų bendrijos pirmininką, o pats pilietiškas pilietis turi atlikti savo garažo inventorizaciją ir registruoti savo garažą NT registre ir mokėti visus mokesčius, nors sklypas ir nesuformuotas.

Sklypų formavimo projektai atliekami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513.

Dokumentai Reikalingi Sklypo Formavimui Garažų Bendrijai

Prašymas teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui, kreipiasi garažų bendrijos pirmininkas. Kartu su prašymu pridedama:

• Viešo susirinkimo protokolo išrašas, kuriame nutarta formuoti sklypą garažų bendrijai.
• Visi nuosavybės dokumentai.
• Raudonųjų linijų planas.
• Bendrijos registravimo dokumentai.

Teritorijų planavimo schema

Problemos ir Sprendimo Būdai

Garliavoje, Liepos g. 40 įsikūrusios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos (GSEB) „Liepa“ atstovai pasakojo, kad niekaip nepavyksta suformuoti žemės sklypo. Paaiškėjus, kad bendrija vis dar neturi sklypo, naujasis pirmininkas pradėjo ieškoti priežasčių, kodėl iki šiol nėra sutvarkyti dokumentai. Tuomet išaiškėjo, kad kaimynystėje stovi pastatas, todėl sklypo ribų per jį negalima brėžti.

Urbanistikos skyrius pranešė, kad negali patvirtinti raudonųjų linijų, nes jos eina per pastatą. Liepų g. 38 savininkas taip pat nėra suformavęs žemės sklypo, bet jau pradėjęs savavališką statybą, iškasti pamatai, padarytas karkasas. Specialistai pažymėjo, kad per pastatą sklypo ribų negali brėžti, tačiau jie nebuvo nuvažiavę į vietą ir nepažiūrėjo, kad ten ne pastatas, o pastogė. Jie tiesiog per palydovą pažiūrėjo ir netvirtina plano, net neįvertino, kad ta pastogė pastatyta neteisėtai.

Pasak G.Petkevičiaus, derėtasi, kad sklypo linija būtų pakoreguota ir brėžiama palei kaimyno pastogę. Vyras nurodė, kad dėl savavališkų statybų jis kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI).„Kauno dienai“ VTPSI specialistai patvirtino, jog jiems yra žinoma situacija dėl savavališkų statybų, adresu Liepų g. 38. 2019 m. gruodžio 6 d. statytojui surašytas savavališkos statybos aktas dėl valstybinėje žemėje (nesuformuotame žemės sklype) statomo neypatingojo garažų paskirties pastato, t. y. garažo, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento (SLD). Taip pat statytojui surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Garažų bendrijos pirmininkas G.Petkevičius aiškino, kad buvęs pirmininkas buvo susitaręs su Liepų g. 38 pastatų savininku Dariumi Petraičiu esą leidžiama naudotis tuo žemės lopinėliu ir niekas neturi pretenzijų. Tokį susitarimą būtų galima laikyti galiojančiu, jei prieš tai bendrija „Liepa“ būtų susiformavusi žemės sklypą ir pagal panaudos sutartį dalį žemės būtų perleidę kaimynui. Nėra logikos, kai nesuformuotas sklypas, bet pirmininkas valstybines žemes dalija.

Kauno rajono Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė žemėtvarkos klausimais Jurgita Mažeitavičienė aiškino, kad yra gavusi „Liepos“ bendrijos prašymą formuoti žemės sklypą. Specialistai nevyksta į vietą apžiūrėti, o remiasi pateiktais dokumentais ir turima ortofotografine medžiaga. Projektuotojo prievolė sužymėti visus situacijos elementus.

D.Petraitis tikino, kad su savivaldybe jau buvo suderintos sklypų ribos, pakoreguotos linijos, brėžiančios ribas. Buvo sutarta, kad paliekama tokia iškarpa mano stoginei tam, kad aš vėliau galėčiau gauti statybos leidimus, bet po to jų nuomonė pasikeitė ir sustojo. Dėl konflikto nėra suformuoti Liepų g.

Ši informacija pateikiama tik informaciniais tikslais ir negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu.

Bendrojo Naudojimo Objektai

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...

Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.

Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...

Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis. Jeigu...

1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...

Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo...

Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...

Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...

Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.

Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas. Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Jei statinys vadinsis - pagalbinio ūkio paskirties, t.y. koks nors ūkinis pastatas arba garažas - galit statyti tame žemės ūkio paskirties sklype ir jokių projektų ir leidimų nereikia. Tai nėra tiesa. Jums reikės kokių 7 dokumentų. Nebent jis jau visus yra parengęs ir suderinęs. Statybosteise tinklapyje yra instrukcija, ten surašyti visi dokumentai, kurių reikia arba pasižiūrėkite STR statybą leidžiantys dokumentai... statybos užbaigimas...

Taip, reikalingas leidimas, jei tai gyvenamosios paskirties namas ir yra miesto teritorijoje. Taip, klasė turi atitikti reikalaujamąją - A+.

Reikia turėti žemės sklypo valdymo dokumentus (nuoma, nuosavybė, panauda ar dar kt.), jeigu statinys yra didesnis kaip 80 m2, reikia parengti projektą ir gauti statybos leidimą, reikia organizuoti statybą, statybos dalyvius, draudimus (statybos bei statybos dalyvių), statybos proceso dokumentaciją (statybos žurnalą su visais priedais), statybos užbaigimo dokumentus (geodeziniai, kadastriniai matavimai, pažymos, sertifikatai)....Jei taip, tai kas jį išduoda? Kaskit. Jūsų sklypas. Kasimas suderintas. Kaskit.

Norint nugriauti, pirmiausia reikia atsiklausti įkaito turėtojo (jeigu tas namelis irgi įkeistas), jeigu namelis yra iki 80 m2 bendro ploto ir nėra įkeistas - jokio leidimo nereikia. Jeigu namelis yra įkeistas ir/ar didesnis kaip 80m2 reikia leidimo iš įkaito turėtojo bei nugriovimo akto (arba nugriovimo deklaracijos)

Reikia patikrinti ar jūsų bendras dvibutis namas yra registruotas kaip baigtas. Jeigu taip - jūs galite be kaimyų susiregistruoti savo butą. Jei neregistruotas namas - reikia pridavinėti ir registruoti visą namą. Kaimynai gali nesutikti, tada jūs galite pranešti statybos inspekcijai (VTPSI.lt), ji surašys baudą protokolą ir įpareigojimą prisiduoti...

Norint padidinti sodo namelį projekto nereiki, leidimo nereikia, architekto taip pat - nereikia :)

Reikia matyti to sklypo dokumentus, nes be jų kalba eis teoriškai tik ir beveik apie orą. Miesto plėtros planas, jeigu numatęs gyvenamą teritoriją - reiškiasi čia ūkininko sodybos nelabai bus galima parinkti.

Apsaugos zona reiškia, kad į ją negali patekti jokie teršalai. Jeigu trinkelės - nieko baisaus... Jeigu automobiliai stovės - tai jau tarša. Gręžinio registravimui tas netrukdo. Jums patiems - gali įtakoti vandens kokybę.

Jums tokiu atveju reikia pasirengti projektą. Tai gali padaryti atestuotas architektas (projektuotojas, projekto vadovas). Jums taip pat reikės gausi statybos leidimą (suderinus projektą)... Tuomet, kai pastatysite namą, reikės deklaruoti užbaigtą statybą Statybos inspekcijoje bei namą įregistruoti Registrų Centre. Plius dar visokių yra tarpinių procedūrų, kaip topografiniai matavimai, pranešimas apie statybos pradžią, kadastriniai ir geodeziniai matavimai prieš pradedant ir pastačius namą... energinės klasės nustatymo tyrimas bei sertifikato parengimas.

Jeigu jūs darysit remontą ir nejudinsite laikančiųjų (nešančiųjų) konstrukcijų, jokio leidimo nereikia. 2016-aisiais nereikėjo leidimo nei projekto, jeigu jūs paliudysit, kad pradėjot statybą iki 2017-01-01 - jūsų niekas leidimo nereikalaus.

Jeigu reikia kažkokių leidimų, projektų ir t.t., kiek gali kainuoti, visų dokumentų sutvarkymas? Leidimas šiuo atveju jums nebūtinas, tik dėl atstumo iki sklypo ribos susiderinkite su kaimyninio sklypo valdytoju (pirmininkas greičiausiai nėra valdytojas, o NŽT turbūt bus).

Na šiuo atveju jums nieko pateikti nėra privaloma... Ramiai statykit ir kai pastatysit, prisiduosit 100% baigtumą-užbaigtą statybą.

Ūkininkas yra fizinis asmuo ir tik jis turi teisę į ūkininko sodybą.

Šita terasa yra užskaitoma kaip užstatymo plotas. Turite žiūrėti į užstatymo reglamentą (jūsų detaliajame arba kokiame nors specialiajame plane). Į bendrą plotą neįskaitoma ji, o bet kuriuo atveju reiktų pasiderinti su Parko (jeigu tai parko zona) administracijos direktoriumi arba specialistu.

Nuo patvirtinto projekto galite nukrypti vieną metrą savavališkai (tai užfiksuoti neesminių pakeitimų projekte). Tačiau 2 metrai yra esminis projekto sprendinių pakeitimas, todėl reikės derinti projektą su savivaldybe bei imti naują statybos leidimą.

Jeigu tai ne kultūros paveldo namas arba teritorija - projekto ir leidimo nereikia.

Leidimo tęsti nereikia, jis pratęstas automatiškai... Kaip nebaigtą statybą reiktų susiregistruoti vien dėl įstatymo, kuris nurodo susiregistruoti, tačiau kol kas dar nėra labai didelių faktinių baudų už tai, tad jei greitai baigsite, galite palaukti, kol pasibaigsite ir tuomet prisiduosite 100%.

Priduodamas turi būti namas, o ne butas. Su kaimynu turi būti sutarimą, kad prisidavinėsite kartu ir kaštus dalinsitės per pusę... Pridavus namą, butus (kaip 100% baigtus) galima registruoti atskirai...

Viskas sprendžiama projektu. Įvairūs projektuotojai taiko įvairią kainodarą... Pasidomėkite projektuotojais, architektai, kurie projektuoja vienbučius ir dvibučius namus.

Atstumas nuo miško turi atitikti planavimo bei statybos įstatyme numatytus reikalavimus. Visa tai sprendžiama projektu arba jam prilyginamu dokumentu (pvz. sodybos parinkimo projektas).

Nieko nereikia, jeigu iš tikrųjų toks pat šiferis (spalva, medžiaga, svoris, raštas). Jeigu kas nors iš tų parametrų keičiama, siūlyčiau pasitarti su miesto architektu (kad namas derėtų prie bendro gatvės išklotinės/ užstatymo vaizdo).

Šiaulių Metalinių Garažų Bendrijų Problemos

Radviliškio g. 84, Šiauliuose, esančios 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narys praneša, kad gavo NŽT laišką, jog bus reikalaujama iki 2021-12-31 nukelti ...

Sodo Sklypai ir Gyvenamieji Namai

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

1. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
2. Gyvenamojo namo statyba sodo paskirties sklype gali būti galima ir be paskirties keitimo, jei tai leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar detalųjį planą). Visgi, jei tokios galimybės nėra - paskirtį gali tekti keisti į gyvenamąją. Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
3. Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
4. Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
5. Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.
6. Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
7. Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
8. Statinio aukštis ir teritorijos užstatymo tankis - nors statant sodo namelį iki 50 kv. m leidimas nėra reikalingas, kiti apribojimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu ir aukščiu, gali būti taikomi, atsižvelgiant į vietos savivaldybės nuostatas.
9. Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.
10. Pagal 2025 m. Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv.

Sodo namelio statyba be leidimo

Apibendrinant, žemės sklypo formavimo procesas garažų bendrijoms Lietuvoje yra sudėtingas, reikalaujantis atidumo ir teisinių žinių. Svarbu laikytis visų teisės aktų reikalavimų, bendradarbiauti su specialistais ir savivaldybės institucijomis, kad procesas būtų sėkmingas.

Štai lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai žingsniai ir dokumentai, reikalingi žemės sklypo formavimui garažų bendrijoms:

tags: #namu #projektai #iki #80m2 #ir #maziau