Namo Renovacijos Klasifikacija: Energetinio Efektyvumo Didinimas

Šiame straipsnyje aptarsime namo renovacijos klasifikaciją, reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti norint pasiekti B energinio naudingumo klasę, bei valstybės paramą, skiriamą individualių namų modernizavimui.

Pastato energetinio naudingumo klasės

Energetinio Naudingumo Klasės ir Jų Reikalavimai

Renovuojant namą vienas pagrindinių klausimų yra šiluminė namo varža. Tai svarbu, nes pagal šiluminę varžą vertinamas pastato energinis naudingumas, bei išduodamas sertifikatas. Energetinio naudingumo įvertinimo metodika pateikta 2 priede. Normines reikšmes galite rasti šio reglamento 1 lentelėje. (Pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficientas gyvenamųjų pastatų sienoms yra UN =0,20×k) o skaičiavimo metodika pateikta šio reglamento 1 priede.

B Klasės Namo Reikalavimai

Kokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę. Klientui paskaičiuota, kokius darbus reikia atlikti.

Štai keli pavyzdžiai darbų, kuriuos reikia atlikti:

• Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ).
• Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm.
• Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
• Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef.
• Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.

Daugiabučių namų modernizavimo programa

Daugiabučių modernizavimo programoje gali dalyvauti tik daugiabučių (trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai) namų klasifikaciją atitinkantys pastatai, kuriuose taip pat gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal vėlesnius nei iki 1993 m.

Pagrindinės energinį efektyvumą didinančios priemonės:

• Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimą.
• Stogo ar perdangos pastogėje šiltinimą, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą, arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimą (įskaitant kopėčias ar laiptus į pastogę), apšiltinant jį arba perdangą pastogėje.
• Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimą, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą.
• Balkonų ar lodžijų įstiklinimą, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą.
• Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimą (modernizavimą).

Svarbu kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris ruošiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Investicinio plano kokybė labai svarbi, nes nuo to priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Energetinis sertifikavimas - tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas.

Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį

APVA Parama Namo Renovacijai 2025 m.

APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino.

APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų.

Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.

Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.

Svarbūs Dokumentai ir Paraiškos Teikimas

Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu.

Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti.

Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar galima gauti paramą tik apšiltinus stogą?

Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Pastato energetinio naudingumo klasę nustato projektuotojai. Jei jie suprojektuoja B klasę, vadinasi turėsite tokią ir pasiekti.

Energinio Naudingumo Sertifikavimas

Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimu vadinama procedūra, kurios metu įvertinama viso pastato arba jo dalies energinio naudingumo klasė (klasių sistemoje yra 9 klasės: nuo A++ iki G). Kaip procedūros rezultatas išduodamas specialus sertifikatas.

Tiesa, pastatų energinio naudingumo sertifikatus išduoda tik ekspertai, kurių sąrašą galite rasti viešai prieinamoje virtualioje erdvėje, kaip ir visų išduotų sertifikatų.

Tam tikrais atvejais, sutarus su užsakovu, energinio naudingumo sertifikatą galime pateikti ir vos per 24 valandas.

Pastato ar jo dalies energetinio naudingumo sertifikavimo kaina nurodoma Pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikavimo sutartyje.

Valstybės parama

Valstybė socialiai remtiniems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas.

Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Nauji reikalavimai energinės klasės siekiui

Iki šiol valstybė, finansuodama dalį renovacijos išlaidų, nereikalavo, kad modernizuojami daugiabučiai pasiektų naujos statybos statinių energines klases. Tačiau šių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie numato, kad parama renovacijai nuo šiol bus skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė.

Aplinkos ministras S. Gentvilas laidoje „Delfi tema“ teigia, kad toks sprendimas priimtas norint efektyviai ir tinkamai išnaudoti valstybės paramą daugiabučių renovacijai. „Ateitis yra pasyvūs namai. Mes reikalaujame, kad naujos statybos daugiabučiai būtų A++ klasės, o renovacijai ir visų kitų mokesčių mokėtojų pinigų nenorime skirti neefektyviems C klasės namams“, - komentuoja ministras.

Tačiau Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys Ramūnas Burokas įspėja, kad nauji reikalavimai ims lėtinti senos statybos daugiabučių ir individualių namų renovacijos tempus, nes jos kaina gyventojams bus per didelė, o nauda - menka. „Mūsų skaičiavimais, vien tik dėl reikalavimo atlikti renovaciją iki B energinės klasės jos rangos darbų kainą gali pakelti iki 25-30 proc., o energetinis sutaupymas padidėja vos 10 proc. Jeigu aš svarstyčiau dėl savo individualaus namo modernizavimo, ko gero, tokio sprendimo nepriimčiau ir bandyčiau gauti maksimalios naudos su minimaliomis išlaidomis. Tai, be abejo, yra rizikos veiksnys“, - pabrėžia pašnekovas.

Tuo tarpu S. Gentvilas sako, kad Lietuva ir taip yra valstybė, kuri daugiausiai Europoje prisideda prie privataus gyventojų turto atnaujinimo ir laikui bėgant valstybės galimybės tai daryti mažėja. „42 proc. galutinės renovacijos kainos (įskaičiuojant projektavimą, techninę priežiūrą ir pan.) dengia visi mokesčių mokėtojai (valstybė - red. past.). Kiti žmonės prisideda prie asmeninio turto atnaujinimo. Niekur Europoje nėra tiek valstybės dosnios. Ir žinutė yra ta, kad kiti mokesčių mokėtojai negalės prisidėti tiek pat, kelsime kartelę, kad paramą gautų tik energetiškai efektyvesni daugiabučiai, kad nereiktų vėliau dar ir šildymo kompensacijų mokėti. Tai remsime tik energetiškai efektyvesnes priemones“, - pabrėžia aplinkos ministras.

Kartelė renovuojamų daugiabučių energinei klasei bus keliama ir toliau. Anot S. Gentvilo, Europos Sąjunga ateityje skatina finansuoti tik tuos renovacijos projektus, kurie senos statybos daugiabučių energinę klasę pakels iki A klasės. Be to, ir valstybės paramos dydis priklausys nuo to, kiek norima pakelti daugiabučio energinę klasę.

„Paraiškas renovacijos paramai gauti bus galima teikti skaitmeninėmis priemonėmis, popierinių paraiškų neliks. Gruodžio 12 d. dar priimame paraiškas renovacijai į B energinės klasės pastatą dėl 30 proc. paramos, o kitais metais mes jau greičiausiai pereisime prie fiksuoto tarifo - už atnaujinto namo kvadratinį metrą pakeltą energetinę klasė, nes nėra svarbu, ar tai yra individualus namas, ar daugiabutis. Viena vertus, sutrumpinsime procedūras ir efektyviau finansuosime“, - aiškina S. Gentvilas.

Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys R. Burokas sako, kad tokie planai daugiabučių gyventojus ir bendrijas labai gąsdina. „Dar labiau gąsdina planai mažinti valstybės finansuojamą dalį B klasės namams, ją didinant A klasės namams. Nes senam daugiabučiam namui pasiekti A energinę klasę, yra labai sunku, ekspertai nėra įsitikinę, ar tai yra apskritai įmanoma. O jei ir įmanoma, ko gero, smarkiai išauga renovacijos kaina. Lietuvoje yra, ko gero, kokie penki daugiabučiai namai, pasiekę A energinę klasę, ir tie daugiabučiai yra 8-10 butų namai. Tai modernizuojant didžiuosius daugiabučius pasiekti A energinę klasę yra sunku“, - teigia pašnekovas.

Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys aiškina, kad senos statybos daugiabučiai po renovacijos gali pasiekti A energinę klasė, tačiau klausimas yra, kiek tai kainuos. „Be to, kuo aukštesnė energinė klasė, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Tad jeigu renovuodami seną daugiabutį norime pasiekti B ar A energinę klasę, tokio modernizavimo atsipirkimo laikas yra 20-40 metų, o gal kai kuriais atvejais ir niekada“, - akcentuoja energetikos ekspertas.

Jis tęsia, kad neretai klystama galvojant, jog raidės B, A ir pan. atspindi ir energijos taupymo lygį. Pašnekovas sako, kad realūs energijos suvartojimo ir taupymo rezultatai po daugiabučių renovacijos gali nustebinti ir labai nemaloniai. „Raidės suteikiamos teoriškai. Praktiškai nėra pamatuojama, kokios klasės tas namas tapo po renovacijos. Mes agentūroje ėmėmės to darbo ir praktiškai ištyrėme 500 renovuotų daugiabučių. Susirinkome statistiką, kaip jie energiją naudojo prieš renovaciją ir po renovacijos. Maždaug trečdalyje tų namų penkiuose miestuose toli gražu nėra pasiekiami tie taupymai, kurie yra investiciniame plane. Kai kurie daugiabučiai, aišku, viršija lūkesčius, bet iš esmės tas raidžių suteikimas turėtų būti griežtinamas arba turi būti tikrinama praktiškai. Tai yra didelė bėda“, - teigia V. Poderys.

Energetikos ekspertas aiškina, kad rezultatai po renovacijos prasilenkia su lūkesčiais dėl įvairių priežasčių. Viena jų - gyventojai gaili pinigų profesionaliam darbų prižiūrėtojui. „Geras darbų prižiūrėtojas yra viena būtiniausių sąlygų sklandžiai ir kokybiškai renovacijai. Reikia rūpintis ir prižiūrėti, kokios medžiagos yra naudojamos, kaip dirba statybininkai“, - sako pašnekovas.

Tačiau energinės klasės kartelės kėlimas senos statybos namams po renovacijos nėra vienintelė naujiena. Pasak S. Gentvilo, valstybės parama renovacijos programoms turės mažėti, tačiau spaudimas modernizuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius augs. „Klausimas, ar valstybei užteks pinigų. Jeigu vidutinė renovacijos suma artėja link 600 tūkst. eurų, ir kai valstybė turi iš tų 600 tūkst. eurų padengti trečdalį, tai tokio masto privataus turto atnaujinimo valstybė negali atlikti. Reikia nusiteikti, kad ilgainiui mažės paskatos, bet anksčiau ar vėliau mes prieisime prie to, kad didelis energetinis suvartojimas bus traktuojamas kaip avarinė būklė. Jeigu bus kvadratiniam metrui suvartojamas šilumos kiekis didesnis nei tam tikras minimalus kiekis, tokiu atveju administratorius bus įpareigotas imtis veiksmų. Jau dabar taip yra, kai privaloma atnaujinti šilumos punktą“, - aiškina aplinkos ministras.

Taip pat, jo teigimu, planuojama lengvinti sprendimo dėl renovacijos priėmimo procedūras: „Reikia pripažinti, kad pasikeitė mūsų būsto forma, nes yra daug nuomojamo būsto, daug migrantų ir kartais sprendimo priėmimas neatspindi realios gyventojų valios. Tai Seime jau yra iniciatyva, kad po trečio balsavimo dėl renovacijos jau nereiktų pusės balsų, užtektų mažiau. Nes žmogus neturi kentėti, jeigu jo kaimynai nesusirenka balsavimui ir realiai ilgainiui būsto renovacija bus skatinama tam tikrais teisės aktais.“

Tiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pakankamai bendrų lėšų pilnai renovacijai, aplinkos ministras siūlo pagalvoti apie mažosios renovacijos alternatyvą, kurią valstybė taip pat remia finansiškai. Su juo sutinka ir V. Poderys, kuris akcentuoja, kad mažėjant valstybės paramai, tačiau augant spaudimui gerinti senos statybos daugiabučių energetinį efektyvumą, gyventojai turės ieškoti jiems geriausio sprendimo.

„Yra keli keliai. Vienas - siekti B arba aukštesnės energinės klasės. Antras - mažoji renovacija, dar vadinama inžinerine renovacija, kai atnaujinamas vidinis šilumos tinklas, šilumos sistema, įdedami termoreguliatoriai. Tokia renovacija šiandien yra 7-9 kartus pigesnė ir dar valstybė taip pat teikia paramą. Tad jeigu yra bendrijų, kurioms trūksta lėšų arba susitaria ne visi, reikia eiti šiuo keliu. Aš siūlyčiau tokį kelią, nes mažoji renovacija atsiperka per 3-4 metus“, - tikina ekspertas.

Apie tokį kelią kalba ir R. Burokas. Jis priduria, kad daug naudos gyventojams duoda ir sprendimas neatliekant pilnos daugiabučio modernizacijos apšiltinti tik pastato sienas, stogą ir rūsį. „Šilumos punkto renovacija, šoninių sienų ir stogo apšiltinimas, rūsio apšiltinimas duoda turbūt didžiausią efektą ir ne taip finansiškai slegia gyventojus. Tik problema ta, kad pagal dabartinę mažosios renovacijos sąvoką, ji numato paramą tik šilumos punkto atnaujinimui, o šoninių sienų, stogo ir rūsio apšiltinimui finansavimas nėra numatytas. Ir apskritai mažėja valstybės lėšų dalis daugiabučių renovacijai“, - pabrėžia Lietuvos būsto rūmų atstovas.

Daugiau informacijos apie renovacijos procesą ir galimybes rasite Aplinkos Projektų Valdymo Agentūros (APVA) tinklalapyje.

Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų.

Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje. Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas.

Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai. Po daugiabučio renovacijos būtina pasirūpinti energinio naudingumo sertifikatu, kuris patvirtina, kad pastatas atitinka keliamus energinio efektyvumo reikalavimus.

Mes galime atlikti pastato sandarumo testą ir suteikti B ar net aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą.

Informacija daugiabučių namų gyventojams: laikas suskubti galvojantiems apie renovaciją

tags: #namo #renovacijos #skirstomos #i #klases