Daugiabučiuose namuose, ypač pastatytuose prieš kelis dešimtmečius, inžinerinių tinklų gedimai ar avarijos - dažnas reiškinys. Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Susidėvėję vandens ir kanalizacijos vamzdynai daugiabučiuose namuose lemia apie 50 proc. visų avarijų.
Nors valstybė jau kurį laiką skiria finansavimą daugiabučių vamzdynų atnaujinimui, specialistai sako, kad gyventojai esamę linkę laukti paskutinės minutės arba rimtos avarijos. Dalis gyventojų vis dar mano, kad vamzdynų keitimas - ilgas ir brangus procesas, todėl jį pradėti nesivargina tol, kol nėra būtina.
Kodėl Reikia Keisti Kanalizacijos Vamzdžius?
Seni plieniniai vamzdžiai tarnauja apie 25 metus, cinkuoto plieno - apie 30 metų, tačiau dauguma Kauno daugiabučių statyti 1959-1980 m. Vamzdynai sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas. Dažnai vamzdžiai sueižėja, prakiūra, o nuolat juos taisant, gali atsirasti dar daugiau skylių, nes, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą, naudojama jėga, kuri gali viską išjudinti, o tada vanduo prasiveržia jau kitose vamzdyno vietose.
„Neišvengiamai vamzdynai sensta, ypač įrengti sovietmečiu, kai vamzdžių metalas ne visada buvo kokybiškas. Senų vamzdžių stiprumas silpsta, sienelių storis plonėja. Tam labai jautrūs karšto vandens vamzdynai, kuriais cirkuliuoja gana „agresyvus“ vanduo. Trūkę vamzdžiai sukelia problemų ir pačiam butui, kuriame taip nutinka, ir žemiau jo gyvenantiems žmonėms. Vanduo sugadina ir sienas, ir baldus - viską, ką paliečia“, - aiškino LŠTA prezidentas V. Lukoševičius.
Vandens Nuostoliai ir Žalos
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas Artur Rogoža pastebėjo, kad dar viena senų vamzdynų daroma žala - vandens nuostoliai per nedidelius vamzdyno nesandarumus. Nors tai nėra didžiausia problema, tačiau augant kainoms toks pratekėjimas gali sudaryti ženklią pinigų sumą. Draudimo įmonės BTA duomenys rodo, kad turto žalų, kurias sukėlė vanduo, skaičius auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Dažniausia tokių įvykių priežastis yra būtent vandentiekio vamzdžių avarijos.
Užliejimo vidutinė žala yra iki 1000 eurų. Bet esame administravę ir 70000 eurų siekiančius vandens padarytus nuostolius“, - sako BTA Turto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius. Jis pridūrė, kad sezoniškumo tendencija šioms avarijoms nepastebima. Tokie įvykiai nutinka ištisus metus ir tikrai dažnai. Apie trečdalį visų registruojamų gyventojų turto draudžiamųjų įvykių sudaro būtent vandens padaryti nuostoliai.
Išrinkti „Metų renovacijos projekto“ nugalėtojai: jų netgi du
Atnaujinimui - Parama Iki 80 Proc.
Aplinkos ministerija įsteigė paramą mažosios renovacijos projektams, į kurių apimtį įtraukė vamzdynų keitimą. APVA skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais.
A. Rogoža patikslino paramos vamzdynų atnaujinimui skyrimą: „Valstybės parama skiriama tuomet, kai vamzdynų keitimas yra susijęs energijos efektyvumo didinimu. Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Jei paramos gavėjai yra gyventojai, parama siekia 80 proc. išlaidų, o jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - 50 proc. (jei daugiabutis Vilniaus apskrityje), ir 60 proc. (kituose Lietuvos miestuose)“.
Naudojantis šia parama iš pradžių tvarkomas šilumos punktas, jį reikia automatizuoti, kad būtų patogiai valdomas ir taupytų šilumos energiją. Po šių darbų laukia stovo balansavimas. Jei tai jau padaryta, galima keisti vamzdynus ir, norint - įrengti termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų.
„Atnaujinimą gaunant paramą galima daryti ir blokais, tam tikromis sekcijomis ar laiptinėmis, jeigu susitaria patys gyventojai. Svarbu, kad pritartų dauguma gyventojų. Administratorius renka vamzdynų priežiūros mokestį. Jeigu vamzdis plyšta, jį remontuoti reikia iš sukauptų namo lėšų. Tačiau tai nėra sisteminė rekonstrukcija, o tik lopymas. Keičiant visą vamzdyną didžiąją dalį išlaidų kompensuoja valstybė“, - paaiškino LŠTA prezidentas, paklaustas, už kuriuos darbus gyventojams reikia mokėti iš kaupiamųjų lėšų.
Vamzdžiai Pakeičiami Greitai
Lietuvos įstatymai nenumato periodinio daugiabučių vamzdynų keitimo, mat pačių vamzdžių eksploatacijos trukmė - labai skirtinga. Tai reiškia, kad neįmanoma pasakyti, po kelerių metų jie ims trūkinėti. Tad negalima nustatyti ir prievolės, kas kiek laiko būtina keisti vamzdžius.
V. Lukoševičius pastebi, kad didelės gyventojų baimės akys dėl vamzdžių keitimo trukmės ir kainos dažnai yra nepagrįstos. Mat, atnaujinimo darbai netrunka labai ilgai, o didžiąją jų kainos dalį gali kompensuoti valstybė: „Sunkiausia - susitarti su visais gyventojais, kad tuo metu visuose butuose kas nors bus ir galės įleisti darbininkus. Tai padarius darbai trunka keletą dienų. Jie atliekami ne šildymo sezono metu, tik keletą dienų nebūna karšto vandens. Dabar renovacijai nebėra būtinas 100 proc. gyventojų pritarimas, todėl net ir nebalsavę ar nepritariantys yra priversti dalyvauti, nes tvarkoma kolektyvinio šildymo sistema. Vandens stovai nėra asmeninė nuosavybė, o bendra, viso namo, todėl bendradarbiavimas - būtinas“.
Kada Draudimas Nekompensuoja Žalos
Galvodami apie savo ir kaimynų turtą lietuviai vis dažniau draudžia savo būstus bei bent finansiškai apsidraudžia nuo galimų nuostolių sau ir kitiems. Draudikų duomenimis, prieš keletą metų buvo apdraustas kas dešimtas būstas, dabar artėjama link dviejų trečdalių. Tam įtakos turi asmeninė arba aplinkinių patirtis, įvykiai, tapę finansiniais nuostoliais, dažnai ir prievolė apdrausti su paskola įsigytą būstą.
Prieš draudžiant būstą gali kilti klausimų, kokias žalas, pridarytas trūkusio vamzdžio, apmoka draudimas, ar kompensuojami tik konkretaus buto, ar ir kaimynų patirti nuostoliai. M. Ratkevičius paaiškino, kas moka, jei dėl avarijos nukenčia kelių butų gyventojai, o kai kurie iš jų - neapsidraudę. Nuostolių atlyginimas priklauso nuo pasirinktų draudimo sąlygų. Svarbu žinoti, kad vienas iš turto draudimo porūšių yra civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina kaimynams padarytą žalą.
„Mūsų atlikti tyrimai byloja, kad lietuviai vertina gerus santykius su kaimynais ir jiems labai svarbu nepadaryti žalos aplinkiniams. Todėl civilinės atsakomybės draudimas yra dažnas pasirinkimas draudžiantis savo būstą. Patariame tinkamai įvertinti civilinės atsakomybės draudimo sumą. Juk trūkus vamzdžiui ir laiku nesuvaldžius situacijos, gali būti užlieti keli žemiau esantys butai. Ir žala gali būti net didesnė, nei tam butui, kuriame įvyko avarija. Įsivaizduokite, jūsų bute būtų pažeistos grindys ir baldai, o žemiau esančiame - lubos, sienos, baldai ir grindys. Taigi, kalbant apie atsakingą kaimynystę, verta atkreipti dėmesį į draudimo sumas“, - kalbėjo BTA atstovas.
Kaip Vyksta Kanalizacijos Vamzdžių Keitimas?
Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Svarbu iš anksto suplanuoti darbus ir pasiruošti galimiems nepatogumams. Dažniausios problemos - vamzdyno išlinkimai, susidaręs atvirkštinis nuolydis, kai nuotekos bėga ne į šulinį, o į namą. Nuotekoms kaupiantis vamzdžio apačioje, formuojasi kamštis. Ties pamatais randame ir vamzdžių įtrūkimų.
Dar viena problema - seni ketaus vamzdžiai iš vidaus yra apaugę sąnašomis, aplipę svetimkūniais. Daugeliu atvejų reikalingas vamzdyno keitimas plastikiniu, o praplovimas - tik laikinas sprendimas. Per pusmetį ar metus vamzdis vėl užsikimš ir vėl teks plauti. Taigi, diagnozavę problemas, apie jas informuojame gyventojus ir balsavimui teikiame vamzdyno keitimo pasiūlymą.
Keičiant vamzdyną, ne tik suformuojami nauji ir teisingi nuolydžiai nuotekoms nubėgti, bet ir pašalinami svetimkūniai. Tarp randamų daiktų, kurie užkemša nuotėkų vamzdyną - įvairios statybinės atliekos, dažai, glaistas, agurkai, pomidorai, konservai, sauskelnės, higieniniai paketai, skudurai.
Kanalizacijos Vamzdžių Remontas Negriaunant ir Neardant
Kaune įsikūrusi įmonė „Centina“ teikia visoje Lietuvoje kanalizacijos vamzdžių remonto negriaunant ir neardant paslaugas. Naudodami modernias „RAUSCH" kameras, patyrę specialistai gali aptikti vamzdžių trūkius, lūžius ir kitus pažeidimus iki 50 metrų atstumu. Taiko inovatyvų „CIPP“ (Cured-in-Place Pipe) metodą, dar kitaip žinomą kaip kanalizacijos vamzdynų remontas iš vidaus. Šis būdas leidžia atnaujinti pažeistus vamzdžius negriaunant ir neardant, t. y. minimaliai trikdant aplinką. Vamzdžio viduje formuojamas naujas sluoksnis naudojant derva impregnuotą įdėklą, kuris įpučiamas oru arba įtraukiamas į pažeistą vamzdį. Formavimui naudojami karštas vanduo, garai arba UV šviesa.
Pirmajame etape atliekamas esamo kanalizacijos vamzdyno įvertinimas. Dažniausiai naudojami specialūs vaizdo patikros įrenginiai (endoskopai ar kameros), kurie įvertina vamzdžių būklę, įtrūkimus, nutekėjimus ar kitus defektus. Specialus įklotas („lineris“) įvedamas į esamą vamzdį per šulinį arba kitą prieigos tašką. Įklotas sudarytas iš tekstilės ar stiklo pluošto medžiagos, kurią impregnuoja polimerizuota derva (pvz., epoksidinė arba poliesterio). Įklotui pasiekus reikiamą vietą, jis tvirtai prispaudžiamas prie vamzdžio sienelių ir pradedamas kietinimo procesas. Kai naujoji vamzdžio danga pilnai sustingsta, atliekamas galutinis įvertinimas, o bet kokios perteklinės medžiagos pašalinamos.
Kad būtų išvengta didesnių kanalizacijos vamzdyno remonto darbų, „Centina“ specialistai rekomenduoja periodiškai valyti sistemą mechaniniu būdu arba naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą.
Remonto Darbų Planavimas ir Leidimai
Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Namų remontas pirmiausia prasideda nuo Jūsų vizijos, kaip butas atrodys po atnaujinimo. Pasidarykite buto remonto sąmatą, paskaičiuokite, kiek ir kokių medžiagų reikės - tai padės kryptingiau vykdyti remonto darbus ir nesiblaškyti jau startavus su darbais. Prie sąmatos pridėkite apie 30 proc.
Buto Išplanavimo Keitimas
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte.
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Remonto Darbų Etapai
Paprastasis remontas apima griovimo darbus, sienų, lubų, grindų atnaujinimą, vonios patalpos remontą. Dažnai keičiamos ir durys bei langai, jei senieji nesandarūs ar nereprezentatyviai atrodo. Tai svarbu atlikti prieš apdailą. Remontas bute pradedamas nuo pasiruošimo darbų, kuomet iškraustomi visi baldai, atliekami visi demontavimo darbai. Jei planuojama kažką palikti bute, jame yra vietų, kurias reikia saugoti nuo dulkių ir kito aplinkos poveikio, pasirūpinama kiek įmanoma geriau izoliuoti tokias vietas ar interjero detales.
Esminis dalykas - įsitikinkite, jog griaunamoje sienoje nėra pravesta elektros laidų ar santechnikos vamzdžių. Jei yra vamzdžiai, juos svarbu nuimti ir užsukti. Visas šiukšles po griovimo darbų reikėtų išvežti, kad atlikti kitus remonto darbus būtų patogiau.
Triukšmo Apribojimai
Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Kiti Svarbūs Aspektai
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
Avarijų Priežastys ir Prevencija
Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės.
Pakankamai dažnas reiškinys - šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms, pranešti namo administratoriui.
Užliejimo Žala
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė.
Statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
Avarinės Tarnybos Patarimai
Pasak „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio, dažniausiai avarinė tarnyba kviečiama į užpylimus, kitaip tariant, su vamzdynais susijusias avarijas. Deja, žmonės yra linkę ignoruoti ir nekreipti didelio dėmesio į specialistų perspėjimus ir siūlymus atnaujinti senus vamzdynus, kol galiausiai sulaukia avarijos. Tuomet išlaidos jau būna daug didesnės.
Senuose namuose vamzdynai špižiniai, šie trūkinėja nuo senumo, taip pat ypač šalto vandens vamzdynai būna pažeisti korozijos. Apskritai tokių sistemų išvaizda išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkim, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys.
Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Vamzdynų Renovacija Daugiabučiuose Namuose
Keičiame viso namo senus karšto, šalto vandentiekio ir recirkuliacijos vamzdžius. Izoliuojame naujus vamzdynus taip sumažindami šilumos nuostolius. Sudarome medžiagų ir darbų sąmatas. Teikiame kvalifikuotą konsultaciją ir visada pasiūlom optimalų sprendimą pagal individualią situaciją. Šioje srityje dirbame daugiau nei 10 metų, turime aukštos kvalifikacijos meistrus, naudojam tik kokybiškas medžiagomis todėl visiems darbams teikiame 5 metų garantiją. Darbų metu prižiūrime tiek techninę tiek estetinę puses, dirbame kokybiškai ir tvarkingai. Siūlome lanksčias kredito gavimo sąlygas.
Daugiasluoksniai vamzdžiai lengvai montuojami, nes yra lankstūs ir jungčių kiekis yra mažesnis, o lituojami PPR vamzdynai yra pigūs, tačiau jų montavimas reikalauja daug imlaus darbo. Plieniniai cinkuoti vamzdžiai pasižymi sudėtingu montavimu ir nemaža kaina.
tags: #namo #renovacija #kokie #vamzdziai #tvarkomi