Plokščiais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 0,7° ir ne didesnis kaip 7°. Visgi, siekiant prailginti plokščio stogo tarnavimo laiką, rekomenduojamas mažiausiai 1,4° (2,5 proc.) nuolydis.
Šiame straipsnyje aptarsime plokščių stogų skardinimą, naudojamas medžiagas ir technologijas, įskaitant termoizoliacinius sluoksnius, nuolydžio formavimą, šiltinimo medžiagas ir gaisrinės saugos reikalavimus.
Plokščio stogo konstrukcija patogi tuo, kad, lyginant su šlaitiniu stogu, mažesnis jo plotas, greitesnis įrengimas, neprarandama patalpų erdvės. Plokščias stogas neturi išsikišusių atbrailų, todėl atsparesnis vėjo gūsiams ir nuplėšimui, audrų metu dažniau nukenčia šlaitiniai stogai.
Tiesa, kad vėjas nenuplėštų vieno kurio ploščiojo stogo sluoksnio, jie turi būti patikimai sujungti tarpusavyje. Skirtingai nuo šlaitinių stogų, kurių nuolydis skatina vandens nubėgimą, plokščiame stoge to nėra, todėl svarbiausia yra išvengti vandens prasiskverbimo į konstrukciją ir organizuoti vandens surinkimą bei nuvedimą.
Plokščio Stogo Konstrukcija Ir Sluoksniai
Plokščio stogo konstrukciją (nuo perdangos) sudaro keletas sluoksnių. Šiuolaikinės statybinės medžiagos dažnai atlieka ne vieną funkciją, todėl stogo konstrukcijos sluoksnių praktiškai yra mažiau.
Pavyzdžiui, STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Tai reiškia, kad gali skirtis tiek individualių namų, nekalbant apie daugiabučius, komercinius pastatus, stogo konstrukcija ir medžiagų specifikacija. Minėtame STR STR 2.04.01:2018 nurodyta, kad plokštieji neeksploatuojami stogai turi būti suprojektuoti taip, kad, praėjus 2 valandoms po lietaus, stogo paviršiuje nebūtų gilesnių kaip 5 mm vandens balų.
Plokščio stogo konstrukcijoje labai svarbūs yra visi sluoksniai: nuolydis, vandens nuvedimas, termoizoliacija, hidroizoliacinė danga.
Plokščio stogo konstrukcija.
Plokščio Stogo Šiltinimas Ir Medžiagos
Šlaitiniai ir plokšti stogai šiltinami įvairiai: stiklo ar akmens vata, termoputomis, polistireniniu putplasčiu, granulėmis. Tačiau dažniausiai naudojami akmens vata ir polistirolas.
Plokšti stogai yra šiltinami mažiausiai dviem vatos arba polisterolio sluoksniais, kad tarp siūlių galima būtų sulaikyti šalto oro sroves.
Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius. Todėl pilkų plokščių izoliacinės savybės yra iki 20 proc. geresnės.
EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas pagal šiluminį laidumą ir plokščių tankį:
| Medžiaga | Šiluminis laidumas (λ) | Tankis (kg/m³) |
|---|---|---|
| Baltasis polistireninis putplastis | 0.035-0.040 W/(m·K) | 15-35 |
| Pilkojo polistireninis putplastis | 0.030-0.035 W/(m·K) | 15-35 |
Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio.
Saulius paaiškina stogo apšiltinimo principus
Nuolydžio Formavimas
Nuolydį plokščiam stogui galima suformuoti dviem būdais: termoizoliacine medžiaga arba perdenginiu. Anksčiau plokščio stogo nuolydžio suformavimui plačiai buvo naudojamos birios medžiagos: smėlis, keramzitas. Dabar dažniausiai naudojamas daug patogesnis dvigubos paskirties sprendimas: kintamo storio arba taip vadinamos nuolydinės termoizoliacinės plokštės, kurios sudaro nuolydį ir termoizoliacinį sluoksnį.
UAB „Kauno šilas" turi stogines polistireninio putplasčio plokštes, kurios tinka plokštiesiems stogams šiltinti vienu, dviem ar daugiau sluoksnių ir iš jų formuoti nuolydį.
Nepriklausomai nuo stogo ploto, nuolydinės plokštės ruošiamos atskirai kiekvienam projektui, nes kiekvienas stogas unikalus. Stogo projekte turi būti nurodyti plokščių storiai, nuolydžių dydžiai, įlajų ar latakų, vėdinimo kaminėlių vietos, parapeto aukštis. Sudarant Šiloporas nuolydinių plokščių sistemą, atsižvelgiama į statinio nuolydžio kampus bei formas.
Plokščio Stogo Dengimas Termoizoliacinėmis Plokštėmis
Plokščiojo stogo dengimas termoizoliacinėmis plokštėmis pradedamas nuo stogo kampo. Pirmiausia klojamas lygus pagrindas iš PAROC ROB 60 ar PAROC ROB 80 20-30 mm storio plokščių. Ant šio pagrindo klojama 200 mikronų polietileno plėvelė, kuri sudaro vandens garų ir oro izoliacinį sluoksnį.
Pagrindinis plokščiojo stogo apšiltinimo sluoksnis suformuojamas iš vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos lamelių PAROC ROL 30. Kai stogo denginys yra iš profiliuotos skardos lakštų, akmens vatos plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms.
Klojant PAROC ROL 30 lameles ant stogo vieną šalia kitos, jos gerai priglunda, nelieka tarpų, dėl nedidelių matmenų lamelių beveik nereikia pjaustyti, mažai atliekų. Kad nesuspaustume vatos, ant pagrindinio šiltinimo sluoksnio lamelių vaikščioti negalima.
Nuolydis ant profiliuotos skardos lakštų stogų formuojamas skardos lakštais, bet galima jį suformuoti naudojant specialias PAROC ROU 60 5 nuolydžio plokštes, kurios klojamos ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio. Tai 1,4 laipsnių (2,5 %) nuolydį turinčių akmens vatos plokščių komplektas.
Termoizoliacijos plokščių nei tarpusavyje, nei prie pagrindo klijuoti nereikia, jos tvirtinamos smeigėmis. Ant profiliuotos skardos plokštės tvirtinamos ne mažiau kaip viena smeige per viršutinę skardos bangą.
Tvirtinimo elementų tipas ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.05.02:2008 priedą Nr. 1.
Plokščio Stogo Renovacijos Ypatumai
Renovuojant tokius stogus, šiltinimo vata dedama tiesiai ant senos dangos paviršiaus.
Prieš pradedant darbus būtina įvertinti seną dangą ir stogo šiluminę varžą. Tam prakertami šulinėliai, pasižiūrima, kokie sluoksniai yra ir paskaičiuojama esama stogo varža ir kokia reikalinga papildoma izoliacija dabar reikalaujamai varžai pasiekti.
Be to, būtina vizualiai įvertinti esamos dangos būklę, nuolydžius, įlajų, ventiliacinių kaminėlių būklę. Būna senų daugiabučių, kurių stogo konstrukcijoje yra oro tarpas tarp perdangos plokštės ir dujų silikato termoizoliacinės plokštės.
Prieš šiltinant ir klojant naują hidroizoliacinę dangą labai svarbu sudaryti sąlygas susikaupusiai drėgmei iš stogo pasišalinti. Tam naudojami laikini elektriniai ventiliaciniai kaminėliai, papildomi ventiliaciniai kaminėliai, jie statomi labiausiai įdrėkusiose vietose‚ įrengiami ventiliuojami parapetai, sena danga perforuojama, t. y. padaromos skylės drėgmei pasišalinti.
Labai svarbu atnaujinant seną stogą sumontuoti pakankamą kiekį (1 kaminėlis/40 kv. m) ventiliacinių kaminėlių, per kuriuos pasišalintų drėgmė.
Gaisrinės Saugos Reikalavimai
Pagal medžiagų degumą stogai bei jų dangos, veikiant išoriniam gaisrui, yra skiriamos į BROOF (t1) ir FROOF (t1) klases. Priklausomai nuo stogo ploto (sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto kv. m), keliami skirtingi reikalavimai.
Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
Jei pastato stogas yra sutapdintas, t.y., kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t.t.
tags: #namo #lygaus #stogo #skardinimas