Jono Vileišio namas - gyvenamasis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, stovintis V. Putvinskio gatvėje, Nr. 68. Jis reprezentuojantis tarpukario Kauno modernizmo architektūrą.
Jono Vileišio namas Kaune
Savo eksterjeru jis išsiskiria šios gatvės 52-72 numeriais pažymėtų pastatų eilėje, suformuotoje 1928-1937 m. Šių namų grupė vertinga savo užstatymu ir pastatų kompozicija. Viena siena prigludęs prie aukštesnio Antano Gravrogko namo. Nuo 2012 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 2015 m. įtrauktas į Europos paveldo ženklo sąrašą.
Pastato istorija ir architektūra
Pastato statybą savo sklype inicijavo miesto burmistras Jonas Vileišis. Namui statyti tuometinėje Kalnų g. 42 buvo parengtas ne vienas pastato projektas su įvairiais sprendimais, kol buvo pasirinktas esamo objekto variantas. Namo statybos techninę priežiūrą vykdė inžinierius architektas Aleksandras Gordevičius. Manoma, kad jis buvo ir projekto autorius.
Namas pastatytas 1930 m. Pastato fasadas suskaidytas horizontaliai su ritmiškai išdėliotomis langų juostomis. Simetrija ardoma užapvalintu kampu, kuris pagrindinę fasado plokštumą susieja su įgilinta dalimi. Pastatas netaisyklingo plano, trijų aukštų su rūsiu ir vidiniu kiemeliu. Fasadų kompozicija - funkcionalizmo stilistikos.
Pastato priekyje ir kiemo pusėje iškelti stačiakampiai atikai, slepiantys šlaitinį stogą su skardos lakštų danga. Įrengti užapvalintas frontonas ir kampiniai užapvalinti balkonai su metalinėmis tvorelėmis. Praleisti metai Amerikoje, matyt, įkvėpė statytoją namo išorėje pritaikyti ne vieną aptakiosios arba veržliosios estetikos (angl. streamline) elementą.
JAV ambasada
Šis objektas turi išskirtinę reikšmę šalies diplomatijos istorijai, nes 1934-1938 m. jame buvo įsikūrusi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada. 1932-1938 m. pastate veikė JAV pasiuntinybė ir konsulatas. 1938 m. JAV pasiuntinybė persikėlė į kitas patalpas Trakų gatvėje, o name V. Putvinskio g. 68 liko šios įstaigos kanceliarija, sekretorius ir konsulas.
1919 m. J. Vileišis tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV, kur siekė šalies pripažinimo de jure. Grįžęs į Kauną, toliau palaikė santykius su Amerikos diplomatais. Išnuomojęs pastatą JAV pasiuntinybei, J. Vileišis netrukus pasistatė naujus namus gyvenimui šalia, kiek toliau nuo gatvės, sklypo gilumoje (dabar V. Putvinskio g. 66), faktiškai - Velnių muziejaus, sovietmečio svetimkūnio pastato, kieme. Iš pradžių planavo statytis vieno aukšto vilą, tačiau miesto architekto Karolio Reisono įkalbėtas sutiko su trijų aukštų su mansarda pastato projektu.
Vileišiai į šį namą persikėlė 1932 m. Buvo įsikūrę antrame aukšte. Šis namas taip pat priklauso tam pačiam saugomų pastatų kompleksui, tačiau paveldosaugininkai 2019 m. Signataro duktė R. Vileišytė-Bagdonienė (1920-2025) savo knygoje „Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai“ prisiminė šį šeimos gyvenimo laikotarpį kaip sunkų, finansiškai komplikuotą.
Buvo planuota, kad iš tų abiejų namų nuomos bus padengta banko paskola, bet nenumatytos aplinkybės įstūmė į dar didesnes skolas. Su Amerikos atstovybe sudaryta pelninga nuomos sutartis doleriais dėl ekonominės krizės - Didžiosios depresijos - per pusę nuvertėjo, ir šių pajamų nebeužteko mokėti palūkanoms. J. Vileišis, bandydamas gelbėti namus, skolinosi privačiai. Reikalai dar pablogėjo, kai jis neteko burmistro posto dėl priklausomybės kitai partijai, sušlubavo sveikata. Deveniams už skolą buvo atiduotas Amerikos atstovybės namas.
Memorialinės lentos
Ant pastato V. Putvinskio g. 68 įrengtos dvi memorialinės lentos su įrašais: „Šiame name 1931-1937 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras Kauno burmistras Jonas Vileišis“ ir lietuvių bei anglų kalbomis - „Šiame pastate 1934-1938 m.
Memorialinė lenta Jonui Vileišiui Kaune
Abiejų lentų įrašai neatitinka datų, KVR šaltinių pateiktuose aprašymuose. J. Vileišis name Nr. 68 gyveno galimai 1 metus, o 1932 m. persikėlė į gretimą namą Nr. 66.
Jono Vileišio veikla Kaune
Su Kaunu susijęs bene ryškiausias ir ilgiausiai trukęs J. Vileišio gyvenimo nepriklausomoje Lietuvoje tarpsnis. 1921 m. spalio 21 d. miesto Taryba išrinko jį Kauno burmistru. Laikinosios sostinės, kaip modernaus europinio miesto, pamatus padėjo būtent burmistras J. Vileišis, šias pareigas ėjęs iki 1931 m. liepos 2 d.
Jonui Vileišiui einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio - Senamiesčio - į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius. Šį istorinį laikmetį bene labiausiai reprezentuoja tuo metu susiformavęs kaunietiškos modernistinės architektūros stilius, 2015 m. Rita Vileišytė-Bagdonienė, gyvenanti JAV, laiške dabartiniam Kauno merui V. Matijošaičiui rašė: „Mano tėvelis labai mylėjo Kauną ir daug pastangų įdėjo, kad jį pagražinti, išplėsti ir modernizuoti“.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. 2017 m. liepos 6-ąją, minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prie Kauno centrinio pašto atidengta miesto patrioto burmistro J. Vileišio skulptūra.
Koordinatės: 54°54′03″š. pl. 23°54′37″r. ilg. / 54.900921°š. pl. 23.910351°r. ilg. / 54.900921; 23.910351