Namų ir Šeimos Reikšmė Žmogaus Gyvenime

Jeigu reikėtų įvardinti pačius svarbiausius ir reikšmingiausius žmogaus gyvenime dalykus, be jokios abejonės, tai būtų ne kas kita, kaip tik namai ir šeima - dvi tarpusavyje itin glaudžiai susijusios vertybės. Dažnas žmogus teigia, kad namai ir šeima - tai nekintančios vertybės. Todėl šiame dvyliktos klasės kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais išsamiai bei argumentuotai grindžiama mintis, kad namai ir šeima - tai nekintančios žmogaus gyvenimo vertybės.

Namai šiuo atveju - tai šventa erdvė, kurioje žmogus auga, mokosi, deda pirmuosius savo žingsnius į gyvenimą ir paslapčių bei negandų kupiną pasaulį, o šeima - tai artimi žmonės, kurie yra tuose žmogaus gimtuosiuose namuose. Tai žmogaus pirmieji mokytojai, pirmoji svarbi bendruomenė, kuri ugdo žmogų, moko jį ir padeda viso gyvenimo metu. Taigi namai ir šeima - dvi svarbios vertybės.

Mes asocijuojame savo namus su ta vieta, kur miegame, kur užaugome, kur gyvena mūsų šeima ir draugai. Kai mūsų paklausia, kur mūsų namai, paprastai sakome miesto pavadinimą. Namai - tai ta vieta, kur jautiesi saugi, ir ne dėl to, kad tai tylus miestelis su žemu nusikalstamumo lygiu.

Namai - tai žmogus, su kuriuo saugu. Kuris nuramina tiesiog tuo, kad yra šalia. Žmogus, kuris primena: kad ir kas benutiktų, tu neliksi viena. Namai yra ten, kur jus myli ir vertina. Ten, kur priima su visais trūkumais. Namai - tai žmogus, kuris priverčia pasijauti laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Tikiuosi, jūs tokį surasite. Įsitikinsite, jog kad ir kur benueitumėte, ką bepadarytumėte, yra žmogus, kuris visada šalia. Namai - tai žmogus, kuris pastebi skausmą jūsų akyse netgi tada, kai šypsotės. Namai - tai ryšys, kurį labai sunku nusakyti ir paaiškinti, tačiau realiai tarp jūsų egzistuoja. Namai - tai įsileisti kažką į savo pasaulį, netgi jeigu baisoka. Jis žino jūsų kompleksus, nerimus ir baimes. Jis visada žino, ką reikia pasakyti, kada pasakyti ir kaip. Namai - tai žmogus, kurio prisilietimai jus gydo. Namai - tai žmogus, kurio laimė reiškia ir jūsų laimę. Žmogus, kurio problemos jaudina jus ir jūs mėginate jas spręsti. Tikiuosi, sutiksite tokį žmogų, kuris taps jums namais.

Namai ir šeima yra nekintanti žmogaus vertybė. Tai rodo labai daug faktų, jei žiūrėti į šių dienų šeimas. Pirmiausia, tai asmenys stengiasi dėl savo šeimos gerovės, aukoja savo asmeninį laiką, savo asmeninę laimę, kad tik šeimos nariai gyventų gerai, gautų pakankamai dėmesio, būtų laimingi. O taip pat ir dėl namų jaukumo stengiamasi, yra tvarkomi namai, daroma viskas, kad tik į namus būtų malonu grįžti ir juose gyventi.

Šioje kalboje remiamasi garsiais autoriais, jų biografija ir sukurtais kūriniais, kurių pagrindinė mintis ir yra tokia, kad namai ir šeima - tai neatsiejama kiekvieno asmens gyvenimo dalis, tai vertybės, dėl kurių reikia stengtis, rodyti dėmesio, aukotis ir be proto mylėti.

Šeima namuose

Namai Literatūroje: J. Apučio ir V. Mačernio Kūryba

Namai ir šeima visais laikais buvo vienos iš pagrindinių vertybių, kurios turėjo didelę reikšmę kiekvienam žmogui. Namai tai ne tik žmogaus gyvenamasis pastatas, bet ir šeimininko vidinio pasaulio atspindys, jo charakterio ir gyvenimo būdo veidrodis. Svarbiausia tai, jog namuose žmogus randa savo gyvenimo pilnatvę, ramybę, juose gali rasti net dvasinę palaimą. Vytautas Mačernis ir Juozas Aputis savo kūryboje akcentavo namus ir šeimą bei jų reikšmę.

Namai ir šeima - tai, kas tikra, šventa, jauku ir saugu, o pasaulis - tai tarsi naujos galimybės, troškimų išsipildymas. Vienas iš tokių kūrinių, kuris puikiai atskleidžia namų reikšmę žmogaus gyvenime tai XX amžiaus rašytojo Juozo Apučio novelė „Erčia, kur gaivus vanduo“. Erčia- sava, saugi, uždara, gamtiška erdvė, susijusi su žmogaus laiku (artimieji, šuniukas, karvė, ąžuolas, vandens duburkis; bet vaikai užauga ir išeina iš šios erdvės ir sugrįžti niekada nebegalės, išeinama visiems laikams, net jei ir grįši, tu nebebūsi toks pat ,, Nes į tą pačią upę antrą kartą įbristi nebegalima”( Heraklitas- graikų filosofas). Erčia yra priešinga išoriniam pasauliui, nes jis yra svetimas ir atviras. Novelėje vaizduojamas darnios šeimos archetipas: mama, tėtis, vaikai.

Namų Svarba Šiuolaikiniame Pasaulyje

Mes gerai suprantame, kas yra namai: čia mylima, džiaugiamasi arba liūdima, baramasi. Auginami vaikai, sėdima prie bendro stalo. Vieta, kurioje verda tikrasis gyvenimas. Dar visai neseniai namuose gimdavo ir mirdavo žmogus. Kokią reikšmę įgyja namai, kai nemažai žmonių gyvena nuomojamuose butuose ar nuolat keliauja ir apskritai neturi namų, o kiti apsistoję keliuose iš karto?

Saugi užuovėja

Daugelis žmonių tvirtina, kad namai yra vieta, kur jaučiasi saugiausi. Tai vieta, kurioje viskas susiję su šeima, - priduria kiti. Pojūtis „aš turiu namus“ labai artimas pojūčiui „aš turiu šeimą“. Šiais laikais, kai daugėja vienišių, laisvų santykių, neįteisintų santuokų, žmonės nori atsiremti bent jau į savo buto sienas. Tiksliau, į tai, kas teikia saugumo: įprasti daiktai, kvapai, mieli prisiminimai ir t. t.

Saviraiška

Apsilankę naujo draugo ar pažįstamojo namuose, galime jį pažinti lengviau ir greičiau nei bendraudami: kokias mėgsta spalvas, kaip leidžia laiką, kas jam svarbu gyvenime, ar yra tvarkingas. Namai gali atskleisti netgi giliausius, plika akimi nematomus mūsų asmenybės bruožus, tarkime, tam tikrą konservatyvumą, permainų baimę.

Gyvenimo istorija

Namų aplinka ne tik atspindi žmogaus skonį, išsilavinimą, pasaulėžiūrą. Ji saugo ir asmeninių ryšių, išgyvenimų istoriją. Niekas taip puikiai nesugrąžina jėgų kaip poilsis namuose. Tačiau ne visada namų aplinka leidžia atsipalaiduoti ir jaustis komfortiškai. Jeigu jums namuose nejauku, galbūt būstas netinkamai apstatytas. Apie svarbą gyvenamąsias zonas įrengti pagal pasaulio šalių kryptis, ieškoti glaudesnio ryšio su gamta kalba senieji mokymai - indų vastu ir kinų fengšui, vakariečių geobiologija. Tačiau pakeisti namus, jų atmosferą, paversti juos ramybės ir atsipalaidavimo oaze galima ir be senųjų mokymų.

Jaukus namų interjeras

Kaip Susikurti Harmoningus Namus

Daugiau erdvės! Užgriozdintas butas - užgriozdintas protas. Daugelis mūsų iš tėvų ir protėvių paveldėjo įprotį nieko neišmesti. Tačiau kaupdami nereikalingus daiktus mes trikdome sveiką energijos cirkuliaciją, o tai vargina žmogų, sekina jo jėgas. Todėl kartkartėmis namuose būtina atlikti reviziją ir atsisveikinti su nenaudojamais ar neigiamas emocijas keliančiais daiktais.

Viskas savo vietose. Mūsų energijos lygis ir su tuo susijusi dvasinė pusiausvyra priklauso nuo daugelio dalykų, netgi nuo to, kaip namie sustatyti baldai. Pavyzdžiui, masyvi spinta mažame kambaryje gali slėgti. Neverta baldais apkrauti valgomojo - bus sunkiau susitelkti į valgymo procesą. Renkantis vietą lovai, fengšui specialistai pataria paisyti šių taisyklių: geriausia miegoti galva į šiaurę arba rytus; lova turėtų stovėti ne po langu.

Savas kvapas. Kvapas pirmasis pasitinka įžengus į namus. Mūsų uoslė iškart praneša, čia gera ir jauku ar nelabai malonu. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus psichiką itin palankiai veikia šviežios duonos, jazminų, levandų, apelsinų, mėtų aromatas. Šie kvapai ramina, pakelia nuotaiką. Žinoma, geriausia, kai namai dvelkia švara. Tad pirmiausia pasirūpinkite ja, o tada ir kitais uoslei maloniais kvapais.

Gėlės. Augalai namuose ne tik džiugina akį, bet ir grynina, drėgnina orą, švarina jį nuo teršalų, kuriuos skleidžia cheminės valymo priemonės, įvairios grindų ar baldų dangos medžiagos, tabako dūmai.

Šviesa. Mokslininkų įrodyta, kad ryški šviesa patalpose stimuliuoja ir aktyvina organizmo funkcijas, gerina žmogaus nuotaiką. Šviesiuoju metų laiku tai ne taip aktualu, tačiau rudenį ir žiemą tebūnie namuose kuo daugiau šviesos: rinkitės tinkamą apšvietimą, šviesias interjero, namų tekstilės spalvas.

Buities prietaisai. Televizorius, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, halogeninės lempos - šie puikūs žmonijos išradimai, deja, skleidžia sveikatai žalingas elektromagnetines bangas. Kartais pakanka paprastų būdų apsisaugoti - tiesiog nestatyti prietaisų arčiau kaip metras nuo vietos, kurioje miegate.

Varvantys čiaupai virtuvėje ir vonios kambaryje - ženklas, kad šiuose namuose nesikaupia turtai. Jei norite pagerinti materialinę padėtį, būtinai juos sutaisykite. Taip pat pasirūpinkite, kad visada būtų uždarytos tualeto durys ir uždengtas klozeto dangtis. Vonios kambarį įrenkite paprastai, be jokių puošmenų. Šiai patalpai labiausiai tinka melsva ir žalia spalva. Materialinę gerovę pritraukia ir metalinės ar sidabrinės namų puošmenos. O meilę ir šeimyninę laimę neša kristalas, pakabintas ties langu.

Geriausia vieta dirbti - rytinė namo ar kambario pusė. Labai svarbu rasti tinkamą vietą rašomajam stalui. Niekada jo nestatykite prie pat lovos ir priešais laukujes duris. Kai sėdite prie stalo, už jūsų nugaros privalo būti siena, o langas - priešingoje rankos, kuria rašote, pusėje. Rašomojo stalo nederėtų apkrauti knygomis ir popieriais. Venkite atvirų lentynėlių ir knygų lentynų be durelių - jos skleidžia blogą energiją.

Erdvė virš lovos privalo būti tuščia - jokių lentynėlių, sieninių šviestuvų, sijų, antraip gresia susirgti lėtinėmis ligomis. Čiužinys turėtų būti pakankamai aukštai nuo grindų, kad galėtų laisvai cirkuliuoti oras. Kuo greičiau atsikratykite po lova laikomų dėžių, pilnų senų drabužių ar laikraščių!

Labai gerą aurą namuose sukuria vitražai. Stipriai veikia šviestuvai, kurių šviesa sklinda aukštyn.

Namų Simbolinė Reikšmė Lietuvių Kultūroje

Kitiems, tai - saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Ar suprantame tikrąją namų svarbą? Šiais laikais, retas kuris suvokia, jog namai, tai ne tik - gyvenamoji erdvė ar širdžiai mielas kampelis. Būtent namai turėjo ir turi didžiulę, neaprėpiamą simbolinę reikšmę ir svarbą mūsų protėviams.

Simbolikoje, amžinu namu vadintas - kapas, amžinoji poilsiavietė, karstas. Taigi namai ir žmogaus tarpininkas su kitu - mirusiųjų pasauliu. Troba, tvartas, kluonas…. - viskas, kas turi keturias sienas ir stogą, etninėje kultūroje reiškia savotiškąją šventovę. Tai taip pat ir simbolis, kuris nuolatos sieja žmogų su gyvūnu.

Senovinė lietuvių sodyba

„Tvartas įvairiose Lietuvos vietose dar vadintas gurbu, staldu, kūte. Arkliai ir avys laikytos atskirai nuo kiaulių, turtingame ūkyje atskiruose pastatuose - arklidėse, avidėse. Dažnai šalia tvarto būdavo diendaržis arba laidaras, į kurį gyvuliai išleidžiami vasarą. Tvartus nuo vėjų gindavo gale įrengtos malkinės arba pašiūrės.“

Visuomet buvo įprasta, švenčių metu tvarkyti, kuopti ir puošti ne tik trobą, bet ir tvartą. Kitados, mūsų protėviai, puikiai suprasdami tikrąją namų vertę ir svarbą, gyvenvietę įsirengdavo itin kruopščiai, nepraleisdami nei vieno plotelio kieme. Jie buvo įpratę gyventi plačiomis bendruomenėmis. Vienkiemiuose, trobos buvo statomos visada tik aplink keturkampį kiemą. Prie įvažiavimo į kiemą bei aplink visus pastatus, augdavo labai didelė įvairovė lapuočių medžių. Mūsų senoji kultūra, anot etnografės Angelės Vyšniauskaitės, yra medžio kultūra. Juk senieji mūsų protėviai įsikūrė čia po ledynmečio laikotarpio vešinčiuose miškuose.

Ir apskritai, lietuvių etninėje kultūroje, jaučiama itin didelė meilė ir pagarba medžiams: be tikrai rimto reikalo, medžių nebūdavo galima kirsti, laužyti šakų, lupti žievę, nes buvo tikėta, kad medžiui, kaip ir žmogui ar gyvūnui - skauda. Medžiai protėviams teikdavo ne tik maistą, bet ir būdavo apsauga nuo vėjo, žaibo, audrų. O per vasaros karščius teikdavo taip malonų pavėsį.

Klėtis - seniau dar vadinta svirnu, turėdavo dvi paskirtis - šaltuoju metų laiku, čia buvo sandėliuojama rūkyta mėsa, laikomi drabužiai, kraičio skrynios ir įvairių rūšių grūdai. Tvartas - turėjo vieną paskirtį - čia gyvendavo ūkio gyvūnai.

Pirtis - nuo senovės minima istorijos metraščiuose, nes būdavusi labai svarbi, taip mėgusiems pertis, mūsų protėviams. Buvo manoma, kad sunkių ūkinių darbų nuvargintam kūnui, būtinas poilsis pirtyje. Pailsėti padėdavo kvapni beržinė vantelė perimui ir karšti, nuo akmenų kylantys garai - tai laikyta itin sveika ir malonia apeiga.

Be ūkio pastatų, buvo itin svarbus pats sodybos kiemas. Iš šio tvarkos, būdavo sprendžiama apie čia gyvenančius žmones. Kiemas buvo dalinamas į dvi dalis - ūkiškąjį (darbiniams reikalams) ir švarųjį (puošybai, apdailinimui, grožiui). Ūkinėje kiemo dalyje, dažnai būdavo iškasama kūdra, o štai švarioje kiemo dalyje - sodinamas gėlių darželis. Šulinį privalėdavo turėti kiekvieno kiemo gyventojai. Kai kuriuose kiemuose būdavo net po du šulinius - vienas ūkiškoje dalyje, o kitas - švarioje kiemo pusėje. Iš svariojo, suprantama - vanduo būdavo geriamas ir vartojamas maisto gamybai.

Šulinys, mitinėje vaizduotėje laikomas - langu į anapusinį pasaulį. „Pasakoje našlaitę piktoji pamotė įstūmė į šulinį. Ir nieko blogo jai neatsitiko: rado ten nuostabias žydinčias pievas, šviečiančią saulutę ir sutiko ten močiutę, jau seniai apleidusią šį pasaulį. Štai kodėl sakoma, kad iš gilaus šulinio ir dieną žvaigždės matomos.“

Seniau, mūsų protėviai itin stengdavosi tinkamai papuošti namus. Itin kruopščiai buvo puošiama namų išorė - dailinami langai, stogas, durys. Visos namo sandaros dalys ir svarbiausios angos. Žmonės itin kruopščiai puošdavo savo namus. O kiekvienas puošybos raštas ir būdas, turėdavo atitinkamą gilesnę reikšmę, simbolinę prasmę. Todėl tikėta, kad puošimo sudėtinės dalys ir pati puošybos eiga, ne tik pagražina namo vaizdą, bet ir apvalo namo dvasią, pagerbia namus saugančius dievus.

Svarbiausios Namų Apdailos Sudėtinės Dalys

• Durų simbolika
• Lėkių simbolika
• Langų simbolika
• Stogo pabaigtuvių simbolika

Stogo pabaigtuvių vainiku būdavo užbaigiama namo puošyba. Jis būdavo užkeliamas ir pritvirtinamas ant aukščiausio namo stogo taško. Tokie vainikai, paprastai, buvo pinami iš lapuočių medžių lapų, kartais dailinti spalvingomis ir itin kvapniomis gėlėmis.

Ypatingai svarbi buvo lango simbolika. Tai, vėlgi, buvo laikoma riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Perėjimas per šią ribą, buvo laikytas - šventa, apvalančia apeiga. Todėl, krikštydami vaikus, mūsų protėviai iškeldavo juos per namo langą. Langai, tai lyg namo gyvybės įrodymas - tarsi namo akys, per kurias namas stebi viską aplinkui.

Negalima pamiršti ir namo durų simbolikos, ypatingai - slenksčio. Gerbiant durų slenkstį, buvo griežtai negalima ant jo stovint sveikintis, arba valgyti. Taip pat, būdavo nepalanku ant slenksčio kapoti malkas ar pjaustyti medį, nes mūsų protėviai tikėjo, kad taip galima netyčia nukirsti Laimai galvą (Laima - namų laimės deivė). Durys, buvo puošiamos ir formomis, sudėliotomis iš lentų. Dažniausiai tai būdavo - rombo arba eglės forma išdėliotos lentos. Eglės forma sieta su - laumių, kurios namams atneša vestuves, nelaimę ar laimę, gimimą, mirtį, simbolika.

Nemažiau svarbi ir lėkių simbolika. Seniau manyta, kad lėkiai susiję su lėkiojimo reikšme - oras, padangės, vėjas. O lietuvių mitopoetikoje, su namo stogo sritimi itin artimai yra siejamas - aitvaras. Dažnai, lėkiuose būdavo sutinkama dvinarė simbolika - visko po du. Paprastai, tai būdavo - dviejų paukščių, dviejų ragų, dviejų žirgų vaizdiniai. Dažnai, lėkiuose sutinkama - gyvybės medžio simbolika. Dažniausiai, ši simbolika būdavo atvaizduota tarp dviejų dvyniškų simbolių. Pavyzdžiui: stulpas arba augalas, su lelija arba paukščiu viršūnėje, apsuptas dvyniškų simbolių.

Ko gero, daugelis suvokia, kad mūsų protėvių dvasinis gyvenimas buvo itin turtingas ir platus. Senovės lietuvių dievų, kuriais jie tikėjo, sąrašas - itin platus. Daugelis jų laikomi būtent namų dievais, besirūpinančiais žmonių gyvenimu ir už tinkamą būtį, atsilyginantys tokiomis vertybėmis, kurių nenusipirksi už jokius pinigus. Šiais laikais, ko gero, esame girdėję tik keletą šių dievų vardų.

Pagrindiniai Namų Dievai

Taigi, šiuos ir kitus dievus, mūsų protėviai, nuolat garbindavo. Gal todėl, jų tarpusavio santykiai būdavo - nuostabūs, tvirti ir amžini. Nenuostabu, kad apie namus rašo ir žymūs lietuvių poetai bei autoriai.

Gaila, kad šiais laikais, dažnas iš mūsų, namus laiko tik pastatu ar laikinu gyvenimo prieglobsčiu. Šiais laikais, dažnas žmogus, namus matuoja pinigais - vertina tik pastato kainą, bei jame esantį turtą. Visada mintys sukasi apie piniginę vertę, tačiau, niekas nesusimąsto, ką daryti, kad namai būtų verti namų vardo. Svarbiausia ne tai, kokio dydžio namai, kiek kvadratų juos sudaro. Juk namai, nėra tik pastatas. Tai viso ko pradžia ir pabaiga. Pasitraukusio iš gyvenimo žmogaus, nebelieka ir jo namuose. Tačiau, juose visada lieka šio žmogaus pėdsakas. Jo gyvenimo istorija įsirašo į namų sienas ir lubas. Todėl, prieš galvodami apie visai nereikšmingus dalykus, pamąstykime apie tai, ką vertino mūsų protėviai. Namus pripildykime tokiais jausmais ir vertybėmis, kurių už jokius pasaulio pinigus nenupirksi. Tai - meilė, šeima, darna, sveikata ir laimė. Šių vertybių kaina, visai nedidelė. Grįžkime namo.

tags: #namai #ir #seima #neikainojama #zmogaus #gyven