Nacionalinė Žemės Tarnyba (NŽT) ir Žemės Sklypai: Problemos ir Perspektyvos

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), nuo 2023 m. priklausanti Aplinkos ministerijai, yra atsakinga už valstybinės žemės valdymą ir įveiklinimą. Valstybinės žemės įveiklinimas reiškia jos pardavimą ar nuomą siekiant, kad ji neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tai padaryti galima tik po to, kai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypai.

NŽT pastangomis 2025 m. I pusmetį įveiklinta 14 620 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 27,03 mln. eurų, atitinkamai - 16,94 mln. eurų ir 10,09 mln. eurų.

Tačiau NŽT veikla neapsieina be iššūkių ir kontroversijų. Vienas tokių atvejų - situacija Neringoje, Skruzdynės gatvėje, kur Turto bankas (TB) bando parduoti statinius, kurie pagal detalųjį planą turėtų būti nugriauti. Ši situacija atskleidžia valstybės abejingumą ir galimus konfliktus tarp valstybės interesų ir vietos gyventojų poreikių.

Žemės sklypų formavimo ir pardavimo procesas, ypač saugomose teritorijose, reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakingumo. Svarbu užtikrinti, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir vietos bendruomenių interesus.

Situacija Nidoje, Skruzdynės Gatvėje

Turto bankas (TB) bando parduoti buitinį pastatą ir dalį sandėlio pastato Neringoje, Skruzdynės gatvėje, ant Kuršių marių kranto, prie pat pėsčiųjų tako. Apylinkėse dominuoja daugiabučiai namai ir individualūs gyvenamieji namai, miškų plotai. Išskirtinė objekto lokacija, nuostabus vaizdas į Kuršių marias, nedidelis atstumas iki Baltijos jūros.

Tačiau situacija komplikuota tuo, kad TB parduodami statiniai turėtų būti nugriauti ir atkurta etnografinė žvejo sodyba, kurią reiktų perduoti A. Džiaugiui, vienam iš Skruzdynės g. 20 namo savininkų.

Andriui Džiaugiui nuosavybės teise priklauso dalis namo, esančio TB parduodamų statinių kaimynystėje. Šią vietą vyras mena nuo mažų dienų. Apie 1950 m. „Močiutės namas buvo statytas dar vokiečių - raudonų plytų, aptinkuotas, jis įtrauktas į Kultūros vertybių paveldo sąrašą. Kiekvienas statinys čia yra buvusios žvejų sodybos. Laisvoje teritorijoje žvejai išsitraukdavo valtis, statydavo ir džiovindavo tinklus. Sovietmečiu prie Skruzdynės gatvės 22-ojo namo buvo pastatyta medinė dviejų aukštų poilsinė, o priešais Skruzdynės g. 20 pastatė tualetus ir buitines patalpas“, - trumpai Turto banko parduodamų pastatų atsiradimą nupasakojo A. Džiaugys.

1999 m. patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas, užstatymo plotas iki 60 m2, regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui - molio čerpes.

Pirmame, 2021 m. TB skelbtame aukcione beveik 64 kv. m bendro turto pradinė pardavimo kaina buvo 122 tūkst. eurų, antrame, skelbtame šį birželį, - jau 235 tūkst. eurų. Tiesa, iki aukcionas buvo sustabdytas, kaina pakilo tik 3 tūkst.

A. Džiaugys teigė: „Visada buvo aiškinama, kad pagal detaliojo plano sprendinius tie pastatai bus nugriauti. Kadangi savivaldybė griovė griovė ir nenugriovė, TB perėmė šitą turtą, bet ir tiek. Tualetai ir buitinės patalpos toliau nyko niekam nereikalingi, niekas tuo turtu nesirūpino. Toliau rašėme raštus į įvairias institucijas, TB. Žodžiu, vyko mūsų stumdymas nuo vienos institucijos pas kitą ir bac - vieną dieną TB paskelbė aukcioną“.

Birželį vykęs TB aukcionas buvo sustabdytas, nes Nacionalinė žemės tarnyba atšaukė anksčiau išduotą pažymą, kurios reikia, norint parduoti NT. Nuo šių metų sausio 1 d. Dabar viskas sustojo, bet ar ilgam?

TB neslepia savo planų parduoti, anksčiau jau dvejuose aukcionuose pardavinėtą turtą, esantį A. Džiaugio kaimynystėje.

„Pagal įstatymą žemės sklypai neformuojami statiniams, kurie turi būti griaunami“, - teigė A. Džiaugys.

TB savo poziciją grindžia teismų sprendimais, kurie paremti įstatymais, tvarkomis ir potvarkiais. „Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. Pasak jo, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. labai aiškiai pasisakė, kad bendrasavininkiams siekiant nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį NT, valstybė netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nereikalingas. Teismas taip pat konstatavo, kad detalusis planas ir jo sprendiniai negali nei sukurti, nei modifikuoti, nei panaikinti nuosavybės teisės, todėl, bendrasavininkiams siekiant nugriauti valstybės turtą, už jį turi būti teisingai atlyginama.

Atsakymas, anot A. Džiaugio, skambėjo įspūdingai: „Sako: pardavinėsime negyvenamas patalpas su suformuotu žemės sklypu. Pastabą, kad statiniai turi būti nugriauti ir žemės priskirta 20 namo gyventojams, TB atstovas vertino, esą tai, kas detaliajame plane parašyta, dar nereiškia, kad tai būtina vykdyti, suprask, detalusis planas šiandien yra toks, rytoj gali būti kitoks, o poryt dar kitoks. Labiausiai vyrą pribloškė patarimas: „Sako, pasisamdykite gerą advokatą, architektą, apsišarvuokite kantrybe ir pasidarysite.

Didžioji problema, kad detaliajame plane buvo parašyta, jog turi būti sudarytas teisinis mechanizmas, kaip iškelti pastatų savininkus, statinius nugriauti, o atlaisvintą erdvę priskirti Skruzdynės g. 20 gyventojams.

„Lieka dar vienas kelias - spausti Neringos savivaldybę, kad būtų išduota pažyma, jog neprieštarauja pardavimui. Tada TB atsiveria durys skelbti trečią aukcioną, o pirkėjui - žalia šviesa sudaryti ilgalaikę žemės nuomos sutartį su Neringos savivaldybe, - galimą paveikslą dėliojo A. Džiaugys. - O čia ir vėl niuansas - kaip pasielgs savivaldybė?

„Taip, detaliajame plane yra pasakyta, kad tuos pastatus reikia nugriauti, bet nepasakyta, kas juos turi nugriauti - TB ar juos nusipirkęs subjektas. Detaliajame plane parašyta, kad atsirandantys priklausiniai turi priklausyti Skruzdynės gatvės 20-ajam namui. Labai sudėtinga situacija. Teismai pasisakė, kad niekas negali uždrausti savininkui parduoti jo turto, net jei jau pradėti griovimo darbai“, - teigė D. Neringos meras patikslino TB parduodamų pastatų kilmę: jų savininkai buvo Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, tačiau, vykdant Kuršių nerijoje griovimų politiką, suprato, kad šioje vietoje patys nesąžiningai atsirado. Pasistatė poilsinę ir vykdė nelabai su jų tiesiogine veikla susijusią veiklą.

„Tas, kuris pirks tuos statinius, turi žinoti, kad susidurs su iššūkiais. Geriausiu atveju galės pasidaryti kapitalinį remontą, nes savininkai privalo rūpintis pastatais, bet išorės negalės keisti. Rekonstrukcijai leidimo šiandien ten negali gauti niekas“, - aiškino D.

Tačiau Skruzdynės gatvės statinių pardavimas apnuogina valstybės abejingumą - uždirbti iš nereikalingo balasto, visiškai nesigilinant, kaip ir kuo viskas baigsis.

„Mums nemaloni ši situacija. Mums nemalonu, kai ima vaikščioti rimti advokatai, siūlyti įvairiausių planų, kaip tą ar kitą padaryti. Valstybė, perėmusi turtą, turėtų vykdyti parko sprendinius, nes pagal juos Neringoje viskas tvarkoma. Saugomų teritorijų tarnyba skelbia konkursą dėl tvarkymo plano, kaip kas turi atrodyti, kas ir kur turi stovėti. Jie norėjo sutvarkyti teritoriją, kad ji atrodytų taip, kaip visa Skruzdynės gatvė.

Neringos meras D. Jasaitis pateikė oavyzdžių, kurie prasilenkia su sveiku protu. Pavyzdžiui, keturių butų name gyvenantis žmogus pritrūko investicinių čekių ir savo laiku neprivatizavo sandėliuko. TB tą sandėliuką pardavė. Ir tai toli gražu ne viskas. Yra parduotų palėpių, į kurias net nėra įėjimo, patekti galima tik per gyventojų butą. „Valstybė ramiai pardavinėja tokias palėpes, kažkas įsigyja. Tada leidimų reikalauja išoriniams laiptams, per kitus pastatus ir t. t. Matome, kad tai yra labai negerai, ir mums dėl to kyla problemų, pykčių, bet valstybė eina tokiu keliu.

Anot D. Jasaičio, savivaldybės žemesnieji planai yra tik veidrodis to, ką padaro Saugomų teritorijų tarnyba: „Saugomų teitorijų tarnyba labai skambiai sako: o prie ko čia mes, čia Vyriausybė? Bet realiai būtent jie dirba prie planų 3-4 metus, jie nupiešia, kaip jiems čia atrodo, o Vyriausybė per dvi minutes viską patvirtina, - pastebėjo meras. - Kaltinti Vyriausybę galima tik aplaidumu, nesigilinant arba neleidžiant debatų su savivaldybės architektais.

Žinoma, niekas nedraudžia parduodamo turto kaimynams dalyvauti TB aukcione ir įsigyti statinius. Tik maža smulkmena - reikia turėti atliekamus bent jau 235 tūkst.

Svarstyta dar viena galimybė situaciją Skryzdynės gatvėje išspręsti Neringos ir jos žmonių labui - paimti dabar TB parduodamus statinius visuomenės poreikiams. Tačiau panašu, kad ši misija taip pat yra neįmanoma, nes neatitinka visuomenės paėmimo poreikių kriterijų. „TB sako, duokite mums kitą turtą, kurį mes parduosime už tą pačią kainą, bet manau, kad tai nesąžininga. Šiuo atveju valstybė gavo sovietmečiu statytą ir paliktą turtą, nieko neinvestavo ir nori uždirbti.

Ekspertė pateikė išvadą, kad Skruzdynės g. 20 esančiam pastatui numatytas ribotas naudojimo režimas, siekiama išsaugoti autentišką ar artimą autentiškai funkciją. Gyvenamoji ar rekreacinė paskirtis, kiemo pastatas, kuris turi atsirasti vietoje griautino pastato, turėtų būti ūkinis, priskirtas Skruzdynės g. Skruzdynės g. Valstybės TB paskelbto aukciono duomenys neinformatyvūs, aukcionas sukuria konfliktinę situaciją ir nepamatuotus pirkėjų lūkesčius.

Teismai ir NŽT Pozicija

Byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo priimtą įsakymą dėl nustatytų valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą, nurodęs, kad NŽT netinkamai nustatė statiniams naudoti reikalingas žemės sklypo dalis, o apeliacinės instancijos teismas jį atmetė, nurodęs, kad būtent NŽT įstatymais buvo suteikta teisė įvertinti ir nustatyti, kokios valstybinės žemės sklypo dalys yra reikalingos siekiant naudoti pagal paskirtį jame esančius statinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad NŽT teisė nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nėra absoliuti. Įsakymu nustačiusi statiniams naudoti tenkančias žemės sklypo dalis, NŽT turi pagrįsti savo priimtą sprendimą ir užtikrinti, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jo priėmimo motyvai.

Kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismui neįvertinus ginčijamo NŽT įsakymo atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.

Situacija Palangoje, Kęstučio Gatvėje

Pagal pradėtus planavimo procesus matyti, kad šiuo metu vos 1 arą užimančiam statiniui norima priskirti 12 arų valstybinės žemės, kurios vertė - apie 720 tūkst. eurų, nes vieno aro rinkos vertė šioje vietoje siekia apie 60 tūkst. eurų. Nors yra dar vienas niuansas. Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m.

Nors lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. "Jūsų turima informacija neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių.

Čia pat galima rasti ir sutartis su Palangos savivaldybe, ir įgaliojimus, kuriuose aiškiai nurodomos ir minimos suinteresuotų asmenų pavardės, ir adresas - Kęstučio g. 2004-2008 m. kadencijos parlamentaras kaunietis Mindaugas Subačius, užsiimantis biotechnologijomis, ne taip seniai planavęs pragyventi iš gintaro kasybos, dar šių metų pradžioje buvo vienas planuojamo Kęstučio g.

"Buvau su tuo susijęs, dabar nebe. Registrų centre galima įsitikinti, kad nemeluoju. Aš tą pastatą buvau įsigijęs labai trumpai ir tos istorijos nelabai žinau. Man tai - praėjęs etapas, ir tiek. Kad aš esu Mindaugas Subačius, tai nieko nekeičia. Esu paprastas žmogus, politikoje nedalyvauju, bet suprantu: jei žmonės turi sklypą, natūralu, kad atsiranda kažkokių planų.

"Tai, kas galima, yra daroma, ko negalima, nedaroma. Nematau nieko blogo, jeigu žmonėms yra galimybė nusipirkti pagal įstatymą arba išsinuomoti valstybinę žemę, kodėl gi ne?

Dar anksčiau pastatas Kęstučio g. "Anksčiau galėdavai turtą "įnešti" į įmonę ir būdavo žymiai lengviau tvarkytis popierius ar dokumentus, kai objektas priklausė įmonei. Ta įmonė iš tikrųjų ir buvo sukurta dėl to pastato. Paskui perėmiau statinį Kęstučio g.

"Sakote, paviljonas užima 111 kvadratinių metrų plotą? Galbūt nelabai ką tame suprantu. Aš pardavinėju plaukų šampūnus, tą dalyką gerai suprantu, o apie sklypus nelabai ką nusimanau. Čia toks mano palikimas. Toks užsilikęs daiktas - nuo caro Riuriko laikų. Žinau tik, kad ten negalima kirsti pušų. Kas ten ką dabar iškirto, tikrai nežinau.

Apie formuojamą žemės sklypą prie pastato Kęstučio g. "Mes dar nieko nepadarėme, o jūs jau domitės. Įsivaizduokite, kas Palangoje atsitiktų, jei aš tvora tą sklypą apsitverčiau? Ten kažką daryti nesuderinus, nesurinkus parašų, neįmanoma.

Išvados

Šie atvejai atskleidžia sudėtingą valstybinės žemės valdymo ir disponavimo procesą Lietuvoje. Svarbu užtikrinti, kad NŽT veikla būtų skaidri ir efektyvi, atsižvelgiant į vietos bendruomenių interesus ir aplinkosaugos reikalavimus. Taip pat būtina aiškiai reglamentuoti statinių, kurie turėtų būti nugriauti, pardavimo procesą, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinami.

Savivaldos pareigą rūpintis ir prižiūrėti jai priklausančią teritoriją, atliepti vietos gyventojų poreikius meras vadina fasadine: „Daug merų jums pasakytų tą patį, kad savivaldoje, o ypač Neringoje, jokios savivaldos nėra.

Tokių situacijų turime labai daug. Ir esame dėl to labai nepatenkinti.

Valstybinės Žemės Įveiklinimo Rodikliai 2025 m. I Pusmetyje:

tags: #nacionaline #zemes #tarnyba #galvanausko #g #sklypai