Šiame straipsnyje kviečiame pasinerti į Mykolo Oginskio dvaro sodybos istoriją, apžvelgiant svarbiausius šios garsios giminės palikimus Lietuvoje. Keliausime po dvarus, bažnyčias ir muziejus, susipažindami su Oginskių indėliu į Lietuvos kultūrą, švietimą ir technologijų pažangą.
Plungės dvaras - vienas iš geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje.
Kruonio dvaras
Keliaujant po Oginskių pėdsakus, pirmiausia sustosime Kruonyje - miestelyje Kaišiadorių rajone, kuris 1570 m. atiteko Oginskiams. 1583 m. Kruonio savininkas Bohdanas Oginskis nustatė dvaro ribas. XVII a. pradžioje, jiems valdant, dvare buvo pastatyti puošnūs mūriniai renesanso rūmai su gražiomis, erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais skliautais su turtingu nerviūrų raštu, būdingu XVII a.
Deja, Kruonis nukentėjo 1812 m. karo metu. Buvo stipriai apgriauti ir vėliau neatstatyti dvaro rūmai, apniokota cerkvė.
Apsilankysime Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčioje, kurios viduje apžiūrėsime XVII a. sukurtus Teodoro Bohdano Oginskio ir jo sūnaus Samuelio Levo Oginskio skulptūrinius antkapinius bareljefus. Tai respublikinės reikšmės dailės paminklai, vaizduojantys miegančių riterių figūras su Oginskių herbais.
Rietavo dvaras
Toliau keliaujame į Rietavą, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas 1253 m. Nuo 1802 m. Rietavas atiteko kunigaikščiui Mykolui Kleopui Oginskiui. Rietavą 1763-1909 m. valdė penkios Oginskių kartos.
Po M. K. Oginskio mirties (1833 m.) jo sūnus Irenėjus iš Zalesės į Rietavą perkėlė giminės rezidenciją. Deja, 1848 m. Apžiūrėsime Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kurios statybą finansavo kunigaikščiai Oginskiai. Bažnyčia išskirtinė ir tuo, kad čia pirmą kartą Lietuvoje per 1892 m. Velykas sužibo elektros lemputė. Tai - paskutinio iš Oginskių, Bogdano, sumaniusio Rietave pastatyti elektrinę, nuopelnas.
Per šimtą metų Oginskiai nedideliame Rietavo miestelyje pirmieji panaikino baudžiavą, anksčiau nei kitur Lietuvoje įvedė elektrą, įkūrė žemės ūkio ir muzikos mokyklas, rūpinosi gyventojų švietimu, medicina. Bažnyčioje pamatysime įspūdingą 1863 m. I. K.
Oginskių rūpesčiu XIX a. iš Rietavo po Žemaitiją ir visą Lietuvą pasklido švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių ir socialinių pertvarkymų šviesa. Šių rūmų ir pasakiškų oranžerijų reginiu ne kartą grožėjosi ir M. K. Deja, I pasaulinio karo sukelta ūkinė suirutė, kultūrinis, intelektualinis nuosmukis turėjo pragaištingas pasekmes šio dvarų kultūros židinio likimui. 1938 m. Tik prasidėjus Lietuvos Atgimimui, įgyvendinant pirmosios viešos elektrinės Lietuvoje 100-mečio programą, buvo atstatyta portiko kolonada, puošnūs parterio žibintai, atlikti daliniai pamatų konservavimo darbai. 2015 m., švenčiant Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias metines, priešais kolonadą iškilo skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas su bendra dedikacija „Šviesiam kunigaikščių Oginskių giminės atminimui“. Čia įrašytas ir M. K.
Plungės dvaras
Po Rietavo keliaujame į Plungės dvarą. Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmai Plungėje, statyti XIX a. pabaigoje, garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras. 1879-1902 m. čia veikė Mykolo Kleopo Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir iškilus dailininkas bei kompozitorius M.K. Čiurlionis.
Plungės dvaro sodyba
1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką.
Dvaro pamate buvo įmūrytas fundacijos raštas, parašytas trejomis kalbomis - lotynų, lietuvių ir lenkų. Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą. Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m., jį dekoravo Kazimiero Sommerio Stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. M. Oginskio rūmai - vieni gražiausių XIX a. Lietuvoje statytų istorizmo laikotarpio architektūrinių statinių. 1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus.
Plungės dvarų orkestrai atlikdavo žymiausių šiuolaikinių kompozitorių (pavyzdžiui, ypač sudėtingos orkestruotės Richardo Vagnerio) kūrinius ir visą iki tol parašytą muziką, įskaitant ir žymiuosius Vienos klasikus, t. y. J. Haydną, V. A.
Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.
Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys.
Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.
Dvaro parke matome už rūmus senesnį pastatą - Laikrodinės oranžeriją, kurios mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.
Plungės šiaurinėje dalyje esantis Plungės dvaro ansamblis - respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštovaizdinę vertę. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje.
Žemaičių dailės muziejus - pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos.
Kunigaikštis Irenėjus Oginskis Plungės dvarą nusipirko iš Aleksandro Zubovo. Irenėjaus sūnus Mykolas Oginskis pagal architekto Karlo Lorentso projektą 1879 m. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas). Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Architektūriniu ansamblio akcentu tapę rūmai su dviem oficinomis ir priešais rūmus stovintis neogotikos stiliaus žirgynas įkurti šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje. Vakarinėje oficinoje (ji kairėje pusėje) Oginskių laikais buvo svečių kambariai.
Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko (apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių) dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas - stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą.