Kauno Naujamiesčio istorija ir architektūra

Kaune 1919-1939 metais formavosi unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Europos kontekste. Tai - sudėtingų įvykių sūkuryje gimusi optimistinė tarpukario architektūra ir su ja susiję istoriniai, kultūriniai bei urbanistiniai pokyčiai. Naujamiesčio svarba - neabejotina iki pat šių dienų. Čia išsidėsčiusi didžiausia koncentracija reikšmingiausių modernizmo pastatų - net 594.

Naujamiesčio panorama apie 1927-1928 m. Fotografuota nuo Kauno radijo stoties antenų. Fiksuojamas vaizdas tarp Kęstučio g. ir Aleksoto. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalios fotografijos autorius - A. Šulcas.

Naujamiesčio formavimasis

Dabartinio Kauno centro - Naujamiesčio - planas į istoriją nugulė dar 1843-1847 m., Rusijos carui Nikolajui I-ajam įsteigus Kauno guberniją. Naujamiestis buvo projektuojamas pagal įprastą modelį - statyboms skiriant dvigubai didesnį plotą už senamiesčio teritoriją, ją suskirstant į stačiakampes zonas su taisyklingu gatvių tinklu. 226 hektaruose buvo numatyta net 411 tokių sklypų, tačiau gamtos reljefas pakoregavo projektuotojų planus.

Kauno Naujamiestis iš viršaus

Naujų statybų epicentru tapo naujai nutiesta Laisvės alėja. Būtent aplink ją kilo ir plačiai išsibarstė pastatai, tačiau visuomeninio gyvenimo ir prekybos centru dar kurį laiką išliko senamiestis. Ši situacija pakito pradėjus tiesti geležinkelio liniją tarp Varšuvos ir Sankt-Peterburgo bei statyti Kauno geležinkelio stotį. XIX a. Dar vienu svarbiu postūmiu kvartalo augimui tapo Vytauto prospektas.

Tarpukario virsmas

„Tarpukariu Naujamiestyje vyko virsmas iš plačiai išplėtoto žemaūgių pastatų kvartalo į urbanizuotą miesto centrą. 1919 m. Lietuvos Vyriausybės perkėlimas į Kauną žymi naują miesto vystymosi erą. Po pirmojo pasaulinio karo Kaunas ištuštėjo, jame trūko patogumų - vandentiekio ar net kanalizacijos. Intensyviausias statybų bumas prasidėjo 1930-1940 metais. Carinio miesto gatvėse pradėjo dygti 3-6 aukštų pastatai, reprezentuojantys naują sostinę. Muziejai, bankai, ambasados, mokyklos, kultūros bei administracijos įstaigos užpildė laisvus sklypus.

Centrinis Naujamiestis - tarp 1919 ir 1939 metų susikūręs administracinis ir kultūrinis centras, kuris evoliucionavo iš XIX a. pamatų. Jis pelnytai gali būti laikomas Laikinosios sostinės branduoliu. Čia buvo sprendžiami administraciniai, apgyvendinimo, naujai sukurtos valstybės vietų įamžinimo klausimai.

Reikšmingiausiomis centro vertybėmis išliko: Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, namai V. Putvinskio g.

Kauno Naujamiesčio architektūra

Gyvenamasis Naujamiestis - tarpukariu iškilęs aukštosios ir viduriniosios klasės kvartalas. Centrinį naujamiestį apsupo - V. Putvinskio g. ir K. Čia galime rasti dailininko A. Žmuidzinavičiaus, Kauno burmistro ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir J.

Pramoninis Naujamiestis - kvartalas tarp Nemuno ir Kauno geležinkelio stoties. Egzistuojantis industrinis palikimas buvo integruojamas su naujai kuriamais maisto, metalo ir kitų pramonės šakų fabrikais. Tai zona, kuri neatsiejama nuo naujai kuriamos valstybės ekonominės galios vystymo. Jau 1937 m. Kaune įsikūrusi pramonė sudarė 40 proc.

Stanislovo Lukošiaus fotoalbumas

Kauno Naujamiesčio turtai - tik dalis į Pasaulio paveldo sąrašui nominuotų vertybių. Šioje parodoje pristatomas pirmasis Stanislovo Lukošiaus fotoalbumų ciklo „Kaunas seniau ir dabar“ albumas „Kauno naujamiesčio architektūra - seniau ir dabar. 1982 m.“

Šiame albume yra 123 fotografijos, atspindinčios, kaip keitėsi Naujamiestis per tris istorinius laikotarpius: Kaunas - gubernijos miestas (1843-1915), Kaunas - laikinoji sostinė (1919-1939) ir Kaunas - tarybinis miestas (nuo 1940 m.). Fotografijos pažymėtos tiksliomis datomis. Prie jų albume yra intarpų lapai, kuriuose iš eilės surašyti objektų pavadinimai seniau ir dabar.

Landšafto fotografijoms skaityti įdėta skaidri plėvelė, kurioje sunumeruoti fotografijose matomi svarbesni objektai. O fotoalbumo gale - priedas, kuriame pateiktos žiūrovų pastabos ir atsiliepimai. Jame daug gražių komentarų apie albumo autorių ir jo fotografijas.

1983 m. balandžio 3 d. 10 val. laidoje „Kauno savaitės aidai“ albumą demonstravo Lietuvos televizija. Autorius trumpai papasakojo apie naująjį albumą ir paminėjo kitus savo sudarytus Kauno miesto albumus.

Stanislovas Lukošius (1906-1997) - ilgametis Pramoninės statybos projektavimo instituto darbuotojas, aistringas fotografas, daugiau nei 30 metų savo nuotraukose jis fiksavo Kauno miesto plėtrą. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas didžiulis S. Lukošiaus fotografijų archyvas - daugiau nei 15 000 negatyvų ir keletas šimtų fotografijų.

Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių saugotoja Virgina Bitinienė

Laisvės alėja Kaune 1930 m.

Pastatai ir jų istorijos

Gyvenamasis namas S. Daukanto g. ir Vienybės aikštės kampe (dabar toje vietoje - Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28). Namas pastatytas Kaunui esant gubernijos centru. Jo pirmame aukšte buvusi vaistinė, Kaunui esant laikinąja sostine, vadinta Gulbių vaistine. Antrojo pasaulinio karo metu ji aptarnavo tik vokiečius. Buvo iškabintas užrašas „Tik vokiečiams“, parašytas vokiečių kalba.

Kino teatras „Metropolitaine“, Laisvės al. XX a. 4 deš. (dabar Laisvės al. Nr. 71 - Nacionalinis Kauno dramos teatras). Kino teatrą „Metropolitaine“ Laisvės alėjos kieme suprojektavo architektas Klaudijus Dušauskas-Duž. Projektas buvo skirtas teatrui statyti. Pastačius teatrą, jo savininkai žydai apsigalvojo ir jame įrengė kino teatrą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kino teatras „Metropolitaine“ buvo vienas geriausių Kaune. Vėliau jis rekonstruotas ir čia įrengtas Kauno dramos teatras.

Parduotuvės. Laisvės alėja Nr. 72, 74 (dabar - Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102). Kairėje - vieno aukšto mūrinis namas su mažomis parduotuvėmis ir gyvenama pastogine. Dešinėje - trijų aukštų mūrinis pastatas, vadinamas Senuoju paštu. Abu namai pastatyti, kai Kaunas buvo gubernijos miestas. Pašto valdyba apie 1929 metus įsigijo namą su parduotuvėmis, jį nugriovė ir toje vietoje pradėjo projektuoti naujus Pašto rūmus.

Naujuosius Pašto rūmus suprojektavo architektas Feliksas Vizbaras. Naujasis paštas iškilmingai buvo atidarytas 1932 m.

Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas XIX a. ir XX a. pradžioje. Nikolajevskio prospektas (dabar - Laisvės alėja). Trijų aukštų mūrinis pirklio Klionskio namas - vienas pirmųjų, įsikūrus Naujamiesčiui - buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje. Namą nuomojo Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas.

Penkių aukštų gyvenamasis namas su vaistine pirmame aukšte 1962 m. Dabar Laisvės al. Nr. 100. 1953-1954 metais Valstybinio projektavimo instituto Kauno filialas Stalino prospekte (dabar Laisvės alėja) suprojektavo penkių aukštų Kauno radijo fabriko mūrinius gyvenamuosius namus su vaistine pirmame aukšte

Dviejų aukštų mūrinis namas pastatytas XIX a. pabaigoje. Jame buvo viešbutis „Florencija“. Po Pirmojo pasaulinio karo buvusiame „Florencijos“ viešbučio pastate 1929 metais įsikūrė „Naujo žodžio“ bendrovės leidykla.

Vietoje buvusio leidyklos „Naujas žodis“ seno pastato 1940 metais pastatyti Taupomųjų kasų rūmai. Tačiau kasos čia nebuvo įsikūrusios. Tarybiniais metais čia įsikūrė LKP Kauno miesto vykdomasis komitetas ir jo įstaigos.

Gubernijos teatro statybos prasidėjo 1890 m. 1892 metų sausio 9 (21) dieną teatras pirmą kartą atvėrė duris. Iki gubernijos laikotarpio pabaigos teatre vaidindavo rusų teatro artistai. Vėliau pastatas buvo ne kartą rekonstruojamas.

1930-1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas. 1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m.

Bolšaja Sadovaja g. ties Gubernijos teatru XIX a. pabaigoje (apie 1893-1894 m.). Dabar Kęstučio gatvė ties Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Gatvė suformuota, bet dar negrįsta. Kairėje stovi naujasis gubernijos teatras. Statant teatrą, gatvė buvo išgrįsta akmenimis. Tolumoje matosi dar neiškirstas Naujamiesčio pušynas.

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai, užėmę Kauną, Bolšaja Sadovaja gatvę pavadino Kocho g. Po karo, Kaunui tapus laikinąja sostine, Kocho gatvė buvo pavadinta lietuvišku Kęstučio vardu. Tarybiniais metais kurį laiką ji vadinta M. Gorkio gatve, vėliau atgavo savo lietuvišką pavadinimą.

Laisvės alėjos pėsčiųjų gatvės projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektai A. Paulauskas ir V. Peleckienė.

Nikolajevskio prospektas ties viešbučiu „Florencija“ (dabar vykdomasis komitetas). Prospektas grįstas akmenimis, dešinėje prospektu eina arklių tramvajaus bėgiai. Jais važinėjo tramvajaus vagonas iš Paradų (dabar Rotušės) aikštės į geležinkelio stotį.

Nikolajevskio prospektas prasidėjo nuo Petro (dabar Vytauto) kalno ir tęsėsi per visą Naujamiestį iki Senamiesčio, o baigėsi prie Sankt Peterburgo plento (dabar Savanorių pr.). Juo važinėjo arklių traukiamas tramvajaus vagonas. Priekyje stovi ant trikojo pastatytas metalinis elektros apšvietimo stulpas.

Laisvės alėjos pabaiga asfaltuota, šaligatviai iškloti betoninėmis plytomis. R. Armijos (dabar Savanorių pr.) ir Laisvės al. kampe vietoje buvusio vieno aukšto namo pastatytas 4 aukštų gyvenamasis mūrinis namas su kavine „Daina“ pirmame aukšte. Dešinėje stovi Kauno liaudies teismo rūmai (dabar Kauno m. apylinkės teismas). Laisvės alėjos pabaigoje važinėja autobusai, troleibusai ir automobiliai.

Kauno mergaičių gimnazija pastatyta Kaunui esant gubernijos centru. 1915 m. Nepriklausomybės Akto signataro, prof. Prano Dovydaičio pertvarkyta į pirmą mieste lietuvišką berniukų gimnaziją. 1923 m. gimnazijai suteiktas „Aušros“ vardas. Po Antrojo pasaulinio karo mokykla tapo Kauno 1-ąja vidurine mokykla. Minint TSRS komjaunimo 30-metį, mokykla buvo pavadinta Kauno Komjaunimo vidurine mokykla.

Mokyklos rekonstrukcijos projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas J. Navickas, inžinierė J. Prepulienė. 1989 m. mokyklai grąžintas „Aušros“ vardas, o 1998 m. mokykla vėl tapo gimnazija, nuo 2006 m. - keturmetė gimnazija.

Kauno miestas iki XX a. naktimis buvo apšviečiamas žibaliniais žibintais. XIX a. pabaigoje Kauno miesto valdyba sudarė sutartį su belgų inžinieriumi E. Du-Velcu įrengti pažangesnį apšvietimą. Pagal sutartyje numatytą teisę E. du Velcas savo vietą užleido kitam belgui - R. F. Smatceriui ir 1899 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto dūma su jo įgaliotiniu E. Mandeliu pasirašė naują elektrinio apšvietimo sutartį ir elektrinės statytojui suteikė miesto elektrinio apšvietimo koncesiją 40-čiai m. nuo elektrinės paleidimo dienos. R. F. Smatceris įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę, įrengti elektros skirstomąjį tinklą ir 75 elektros lempas gatvėms apšviesti. Apie 1930 metus elektrinė buvo rekonstruota. Ji veikė iki 1944 m. Vokiečių kariuomenė, bėgdama iš Kauno, ją išsprogdino. Liko griuvėsiai. Dabar elektrinės vieta įeina į Juliaus Janonio (dabar Vienybės a.) aikštę.

J. Janonio aikštė įrengta ir atidaryta 1970 m. balandžio 17 d. Už gluosnių matosi nauji Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmai, pastatyti 1975 m.

Juliaus Janonio aikštė galutinai rekonstruota, pastačius Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmus (1975 m.).

Namas, užsilikęs iš Kauno gubernijos laikotarpio.

Paveldotvarkos programa

Aštuntus metus skaičiuojanti Kauno miesto iniciatyva - Paveldotvarkos programa - pradeda naują sezoną. Pastatų savininkai kviečiami iki kovo vidurio teikti paraiškas ir pretenduoti į solidų miesto finansavimą fasadų tvarkybai bei kitiems darbams. Abipusė partnerystė tarp miesto ir gyventojų duoda plika akimi matomus rezultatus.

„Nepaisant sudėtingos situacijos - kainų šuolio, žaliavų pristatymo sutrikimų ar darbuotojų trūkumo - Paveldotvarkos programa toliau „važiuoja“ pilnu tempu ir purto dulkes nuo papilkavusių ir sunykusių fasadų. Skelbiame naują paraiškų priėmimo sezoną. Šiemet Paveldotvarkos programa nestokoja naujovių: medinių pastatų atnaujinimui gali būti skirta iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas. Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt. Papildomos konsultacijos taip pat teikiamos el. Interesantai paraiškas ir kitus dokumentus gali teikti nuo sausio 10 d. iki kovo 18 d. Paraiškas priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius (J. Gruodžio g.

„Sužinoję apie miesto fasadų atnaujinimo iniciatyvą, nutarėme sudalyvauti ir mes. Išsikėlėme tikslą sutvarkyti mums priklausantį pastatą iki Kaunui tampant Europos kultūros sostine. Galime pasidžiaugti, kad programa veikia puikiai, procesai nesudėtingi, o pokyčiai - tiesiog akivaizdūs. 1930 metais iškilęs keturių aukštų mūrinis pastatas tapo vienu iš svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo simbolių. Būtent Vytauto pr. Šalies žemės ūkio pažangą ir klestėjimą kuravusi organizacija anuomet suvienijo pusantro šimto prekybinių kooperatyvų bei daugiau kaip 25 tūkst.

Architekto Karolio Reisono suprojektuotas pastatas iki šių dienų laikomas įdomiu istorinio modernizmo stiliaus pavyzdžiu, išsaugojusiu beveik nepakitusį tūrį, fasadą su autentiškais dekoro elementais, simetrinį išplanavimą, arkinius langus ir reprezentatyvų vidinį kiemą. Ruošiantis restauruoti kultūros paveldo objektą atlikti preciziški paruošiamieji darbai - iš miesto archyvo surinkta namo projektinė dokumentacija, inventorizuoti visi saugotini elementai ir jų būklė, atlikti polichromijos tyrimai autentiškoms fasado spalvoms nustatyti. Tik tuomet pradėtas fasadų tvarkymas.

Jiems Kauno miesto savivaldybė skyrė beveik 13 tūkst. Apsilaupiusią „garstyčių“ spalvą pakeitė tarpukariu vyravusi pilka. Pašalinus sovietinį tinko ir dažų sluoksnį, fasade išryškėjo tarpukario periodo elementas - neryškus užrašo „LIETŪKIS“ fragmentas. Specialiomis medžiagomis nuvalyti ir atnaujinti tarpukariniai balkonų turėklai, dekoratyvinės tulpės tarp antro ir trečio aukštų, piliastrai su stilizuotu rustu ir kapiteliais bei puošybiniais įgilintais apskritimais. Taip pat sutvarkytos vitrinos, atkurtas granito skaldelės fasadas pirmajame aukšte, pakeisti seni lietvamzdžiai ir lietloviai, atliktas viso pastato apskardinimas. Pabaigus tvarkybos darbus čia bus įrengti 23 butai ir bent trejos administracinės patalpos.

Nuo 2015 metų, kuomet startavo Paveldotvarkos programa, bendromis miesto ir kauniečių pastangomis atnaujinta jau beveik pusantro šimto pastatų. Per visą programos gyvavimo laikotarpį miestas investavo daugiau kaip 3 mln. Estetinę išvaizdą ir ryškias spalvas atgavo eksterjerai, suremontuoti byrantys balkonai, atkurti autentiški architektūriniai elementai.

„Paveldotvarkos programa keičia ne tik viso miesto, bet ir čia gyvenančių ar apsilankančių žmonių veidą - jie vis dažniau šypsosi. Matant naujai atgyjančius, ryškius pastatus su autentiškais architektūros elementais, dar geriau supranti, koks iš tiesų gražus yra mūsų miestas. Vien pernai sutvarkyta 15 pastatų, tarp kurių ir daugeliui gerai žinomos ikonos: Perkūno namas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus Rotušės aikštėje, šalia Pelėdų kalno įsikūręs Kauno kolegijos J.

Dar beveik dvi dešimtys savininkų suplanuotus pastatų tvarkybos darbus perkėlė į šiuos metus.

Kauno Naujamiesčio pastatų stilių palyginimas

tags: #murinis #namas #naujamiestyje