Profesionalus turto vertės nustatymas yra viena iš esminių sklandaus priverstinio skolos išieškojimo proceso sąlygų.
Laiku investavus į turto vertinimo ekspertizę reikšmingai sumažinama vėlesnių teisminių ginčų ir bylinėjimosi išlaidų rizika.
Tokią idėją pristatė antstolė Virginija Paunovienė Lietuvos turto vertintojų seminare.
Kaip pabrėžė V. Paunovienė, siūlymas pagrįstas praskolinto turto realizavimo praktika.
Visi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjami ginčai dėl turto realizavimo varžytynėse arba parduodant jį skolininko pasiūlytam pirkėjui yra susiję būtent su turto vertės nustatymu.
Antstolių vaidmuo ir atsakomybė
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas.
Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą.
Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.
Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose.
Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis.
Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų.
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą.
Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką.
Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų.
Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai.
Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas.
Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Turto vertinimas ir prieštaravimai
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nors parduodant turtą iš varžytynių padengiama vos 0,6-0,7 proc. visų priverstinai išieškomų skolų, varžytynės iš esmės keičia skolingų asmenų ir kreditorių turtinę padėtį.
Natūralu, kad antstolio procesiniai veiksmai organizuojant varžytynes vertinami išskirtinai reikliai.
O turto vertintojų darbo kokybė turi tiesioginę įtaką antstolio darbo kokybei ir galutiniams sprendimų vykdymo procesų rezultatams.
Jei turto vertintojas netinkamai atliks savo darbą, tai ir antstolio procesiniai veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.
Prieš varžytynes nustatyta turto vertė nebūtinai būna lygi pardavimo kainai, nes turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą.
Dar viena sritis, kur antstoliams tenka bendradarbiauti su turto vertintojais - tai turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procesai.
Kaip pastebėjo antstolė V. Paunovienė, dažnas argumentas skundžiant turto vertinimo procedūras - kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše būna nurodyta didesnė turto vertė, negu ekspertizės akte.
Tačiau duomenų pateikimo viešame registre paskirtis ir yra viešinimas, bet ne realios rinkos vertės nustatymas.
Nekilnojamojo turto registre skelbiami rezultatai masinio turto vertinimo, kai panašių nekilnojamojo turto objektų grupė įvertinama taikant bendrąją metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas.
Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę.
Jei įkeistas turtas neparduodamas nei per pirmąsias, nei per antrąsias varžytynes, procedūra turi būti kartojama.
Po kelių mėnesių privalu atlikti naują turto vertinimą, nors rinkos kainos per tokį trumpą laiką nepasikeičia.
Tarp varžytynėse paradinėjamų kilnojamųjų daiktų pasitaiko pačių įvairiausių: nuo antikvarinių muzikos instrumentų iki audinių šėrimo mašinų, revolverinių tekinimo staklių ar mėšlo tvarkymo sistemų.
Teismų praktika
Nagrinėjant ginčus dėl turto vertinimo, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas vienoje byloje nagrinėjo pareiškėjų G. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl antstolės veiksmų.
Pareiškėjai prašė panaikinti antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir paskirti pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir vertinimą.
Teismas nustatė, jog antstolė I. G. vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko N. M..
Buvo areštuotas skolininkui N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.
Antstolė, vadovaudamasi ekspertizės aktu, žemės sklypą įkainojo 19 560 Eur.
Teismas nurodė, jog pagal CPK reikalavimus, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Teismas pažymėjo, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų - vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjų argumentai dėl neobjektyvaus žemės sklypo įvertinimo ir netinkamos jo vertės nustatymo, nes, pareiškėjų teigimu, turto vertintoja vertinamo žemės sklypo tinkamai neapžiūrėjo, neatsižvelgė į tai, kad sklypo dalyje yra upės senvagė, sklypo dalis pelkėta, apaugusi krūmynais, nepagrįsti.
Teismas nustatė, jog pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertinimą atliko UAB „Aireda“ turto vertintoja R. K., ekspertizės akte aprašyta žemės sklypo charakteristika, nurodyta, jog vertinamo žemės sklypo ploto dalį sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas.
Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, kad atliekant žemės sklypo vertinimą nebuvo atsižvelgta į vertinamo žemės sklypo savybes.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų teiginiai, kad 1,5 ha žemės sklypo dalis yra visiškai netinkama jokiai veiklai, deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, o turto apžiūros metu vertintoja tokių aplinkybių nefiksavo.
Ekspertizės svarba
Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinta, kad, skirdamas ekspertizę, antstolis patvarkyme, siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti.
Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis).
CPK 682 straipsnio 6 dalis nurodo, jog ekspertizė atliekama pagal bendrąsias kodekso taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis.
Nors turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto rinkos vertės nustatymo dalyku ir civiliniame procese remiamasi tais pačiais turto rinko vertės nustatymo metodais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė netapatintina su turto vertinimo ataskaita.
Tai reiškia, jog vykdymo procese paskirtai turto vertinimo ekspertizei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir jo pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika tiesiogiai netaikytini.
Praktiniai patarimai
- Būkite atidūs: Atidžiai peržiūrėkite turto vertinimo ataskaitą ir įsitikinkite, kad joje atsižvelgta į visus reikšmingus veiksnius.
- Motyvuokite: Jei nesutinkate su vertinimu, pateikite motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus įrodymais.
- Pasikonsultuokite: Kreipkitės į teisininką ar turto vertinimo specialistą, jei reikia pagalbos.
BŪSTO PIRKIMO PROCESAS (SU BŪSTO KREDITU)
Žinios apie antstolių veiklą, turto vertinimo procesą ir teismų praktiką padeda užtikrinti teisingą ir skaidrų skolos išieškojimo procesą.
tags: #motyvuoti #priestaravimai #del #turto #ikainojimo