Nekilnojamojo Turto Mokestis Už Gamybos Paskirties Patalpas: Tarifai, Lengvatos Ir Apmokestinimo Tvarka

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai Lietuvoje yra svarbi tema kiekvienam būsto savininkui ar planuojančiam įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius NT mokesčio aspektus, tarifus, lengvatas ir apmokestinimo tvarką.

Pagrindiniai Nekilnojamojo Turto Mokesčio Aspektai

Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamuoju turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams. Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).

Kas Yra Mokesčio Mokėtojai?

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kas Yra Mokesčio Objektas?

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Mokesčių tarifai - pagal savivaldybes Nekilnojamojo turto mokestis yra skaičiuojamas nuo patvirtintos vidutinės rinkos vertės mokesčiams apskaičiuoti, pritaikant kiekvienos savivaldybės nustatytus mokesčio tarifus. Savivaldybės tarifus nustato ir skelbia kasmet, statiniams jis gali svyruoti nuo 0,5 proc.

Pagrindinės Lengvatos Ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Šio mokesčio mokėti nereikia, kai nekilnojamojo turto statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir turtas faktiškai nenaudojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši išimtis taikoma konkrečios išvardytos paskirties turtui. Pavyzdžiui, išimtis netaikoma komercinės, gamybinės ar kitokios paskirties turtui. Dėl to, jeigu fizinis asmuo gyvena lofte (negyvenamosiose patalpose) nurodyta išimtis jam netaikoma, tad nekilnojamojo turto mokestį gali tekti mokėti pilna apimtimi.

Jeigu nekilnojamasis turtas priklauso bendrai dviem ar daugiau asmenų, turto vertė jiems paskirstoma pagal nuosavybės teisės dalis.

Yra dar keletas siauro pobūdžio fiziniams asmenims taikomų išimčių, kai nekilnojamasis turtas naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, meno kūrėjo veiklai. Išimčių sąrašą ir taikymo sąlygas reikėtų pasitikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.

Lengvatų sąrašas juridiniams asmenims taip pat gana ilgas, tačiau praktiškai šios išimtys labai siauros. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas, mokslo, švietimo ir studijų institucijų, taip pat asociacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos fondų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas, tam tikrų juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, nekilnojamasis turtas ir kita.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai

Deklaravimas Ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?

Detalesnę informaciją apie atsakomybę mokėti NT mokestį bei mokesčio tarifus kiekvienoje savivaldybėje rasite VMI puslapyje.

Mokestinė vertė - viešoje paieškoje

Viso NT, taip pat ir komercinio naudojimo (išskyrus inžinerinius, gamybos, pramonės, sandėliavimo, specialios ir kitos paskirties statinius) nekilnojamojo turto mokestinė vertė apskaičiuojama masinio vertinimo būdu atskirai kiekvienam turto objektui. Ją sužinoti galite pasinaudodami Registrų centro Mokestinės vertės paieška - tereikia įvesti turto objekto unikalų numerį. Taip pat NT vertę galite sužinoti portale www.regia.lt dešiniajame meniu viršuje suradus parinktį „Vertės“, pasirinkus „Mokestinė vertė“ ir įvedus unikalų objekto numerį.

Kaip Skaičiuojamas Nekilnojamojo Turto Mokestis, Kai Turtas Įgyjamas/Netenkamas Metų Eigoje?

Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Kai prarandama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio.

Svarbios Rekomendacijos

• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atkreipti dėmesį į visą fizinio asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto vertę.
• Apsvarstyti galimybę „nekaupti“ nekilnojamojo turto vieno asmens vardu.
• Nekilnojamojo turto sandorių sudarymą planuoti iš anksto, atsižvelgiant į mokestinius niuansus.
• Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą.
• Įsigyjant nekilnojamąjį turtą atkreipti dėmesį į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto paskirtį.
• Atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti turto mokestinę vertę, jeigu masiniu būdu nustatyta vertė neatitinka realios turto vertės.

Kūrybinės Dirbtuvės Ir NT Mokestis

Kyla klausimas, ar galima gyventi ar nuomoti lofto tipo butą, kurio paskirtis - kūrybinės dirbtuvės. Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ asocijuota partnerė Kristina Sabaliauskienė tikina, kad apie kūrybinių dirbtuvių paskirties objektus reikia žinoti kelis dalykus: tokios patalpos yra skirtos ūkinei, kūrybinei veiklai ir paprastai yra įrengiamos gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t.y. jos nėra skirtos gyventi.

Tačiau pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties patalpose. Todėl deklaruoti gyvenamąja vietą kūrybinėse dirbtuvėse yra galima. Deklaravęs gyvenamąją vietą kūrybinėse dirbtuvėse asmuo turi visas privilegijas, siejamas su gyvenamosios vietos deklaracija tam tikroje vietovėje, pavyzdžiui, patekti į vaikų darželį.

Nuomoti kūrybines dirbtuves galima ir tam nėra jokių apribojimų. Tačiau verslo liudijimas išduodamas nuomojant tik gyvenamosios paskirties patalpas, o kūrybinių dirbtuvių nuomotojai turi deklaruoti nuomos pajamas ir atitinkamai mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, registruoti gyvenamąją vietą ir nuomoti negyvenamosios paskirties patalpas tikrai galima.

Net ir deklaravus gyvenamąją vietą, gali tekti mokėti NT mokestį, kurį kiekviena savivaldybė nustato atskirai. Vilniaus savivaldybė nuo NT mokesčio yra atleidusi negyvenamųjų patalpų savininkus, kurie jas įsigijo iki 2019 m. birželio 1 d. ir ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, kitiems reikės mokėti 1 proc. NT mokestį.

Kokie taikomi mokesčiai kūrybinėms dirbtuvėms?

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigia, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties nekilnojamojo turto objektai (pvz., viešbučių, administracinės ir kt. paskirties) nei numatyta įstatymu taip pat yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas ir apmokestinami nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į jų vertę.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas NT, kuris fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų.

Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokesčio tarifu. Konkrečius šio mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis NT objektas.

Pavyzdžiui, kai nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) meno kūrėjo statusą turintis fizinis asmuo naudoja kaip kūrybines dirbtuves (studiją) savo individualiai kūrybinei veiklai, objektas NT mokesčiu neapmokestinamas.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybės taryba pernai nustatė, jog nuo NT mokesčio atleisti asmenys, kurie įsigijo apmokestinamą NT (negyvenamosios paskirties patalpas), kuris buvo pastatytas ir įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras iki 2019 m. birželio 1 d. Lengvata taikoma esant šioms sąlygoms: patalpos yra naudojamos gyvenamajai paskirčiai, asmenys (mokesčio mokėtojai) tose patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą bei tai yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta.

Ar galiu pakeisti patalpų paskirtį?

Kūrybinių dirbtuvių paskirties į gyvenamąją pakeitimas priklauso nuo kelių esminių faktorių. Svarbu tai, kokia yra pastato paskirtis. Dažniausiai kūrybinės dirbtuvės yra įrengiamos gamybos, pramonės paskirties pastatuose.

Konkrečios kūrybinės dirbtuvės gali būti pakeistos į gyvenamosios paskirties patalpą tik tuo atveju, jeigu pakeitus patalpos paskirtį viso gyvenamosios paskirties patalpų plotas nesieks 50 proc. viso pastate esančio ploto. Paprasčiau tariant, 51 proc. patalpų gamybos paskirties pastate turi būti gamybinės paskirties, 49 proc. - kitos. Tad, jeigu norint pakeisti konkrečios patalpos paskirtį į gyvenamąją, bendras pastate esančių gyvenamųjų patalpų plotas sudarys daugumą, tokios patalpos paskirties pakeisti nebus galima nepakeitus viso pastato paskirties.

Naujausia Informacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji poilsio paskirties pastatų skirstymo reikalavimai. Nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties. Asmeniniam poilsiui skirti pastatai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose. Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.

Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos. O asmeninio poilsio patalpos gali būti formuojamos tik asmeninės rekreacijos paskirties - asmeninio poilsio paskirties ir mišriuose (polifunkciniuose) pastatuose.

Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba. Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai. Tai kelia problemų, nes tampa įmanoma tik viešojo poilsio paskirties pastatų statyba. Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.

Visgi, jeigu pirkėjas įsigijo poilsio paskirties patalpą, pastatytą anksčiau, neturėtų išsigąsti - Nekilnojamojo turto registre jos paskirtis buvo automatiškai pakeista į viešojo poilsio paskirties patalpą. Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams. Pastatų paskirtys ir jų grupės pakeičiamos automatiškai, tad jokių papildomų veiksmų patiems savininkams nereikia atlikti.

Nors pokytis sukėlė nerimą tarp nekilnojamojo turto savininkų bei vystytojų, svarbu pabrėžti, kad jis aktualus tik būsimiems projektams. Ypatingai - pajūryje vystomoms statyboms, kurių nemaža dalis vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose.

Poilsio Paskirties Butai: Privalumai ir Trūkumai

tags: #mokestis #uz #gamybos #paskirties #patalpas