Artėjant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaravimo sezonui, metas pažvelgti į esamą apmokestinimo ir deklaravimo problematiką bei galimas ateities perspektyvas.
Mokesčių lengvata gali turėti labai įvairius pavidalus.
- Kai kurioms pajamoms yra taikomas mažesnis (5 procentų) GPM tarifas.
- Kai kurios pajamos yra apskritai neapmokestinamos.
- Kai kam taikomas mokesčių atidėjimas.
- Neapmokestinamų pajamų dydžiai - visa tai yra mokesčių lengvatos, kurių analizei reikėtų atskiros studijos.
Taikydama mažesnį tarifą, neapmokestindama tam tikrų pajamų ar taikydama NPD, valstybė tiesiog palieka daugiau pinigų gyventojo kišenėje, kuriuos jis gali taupyti, investuoti ar išleisti bet kokių prekių ir paslaugų vartojimui. Tuo tarpu leisdama atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų tam tikras išlaidas, valstybė sukuria paskatą nukreipti vartojimą ten, kur finansavimo labiausiai trūksta. Tokio tipo paskatos yra plačiai naudojamos versle.
Šiuo metu prie pajamas mažinančių išlaidų (taikant apribojimus) priskiriamos tik išlaidos gyvybės draudimui ir pensijų fondams bei studijoms.
Jau minėtoje Vyriausybės programoje yra įrašytas siekis remti jaunas šeimas (iki 35 m.), įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose. Šią nuostatą galima realizuoti, pavyzdžiui, suteikiant galimybę atskaityti iš pajamų būsto paskolos palūkanas. Tik gali kilti klausimas, kodėl paramos reikia išskirtinai provincijoje gyvenančioms jaunoms šeimoms.
Kita lengvatos reikalaujanti sritis yra labdara ir parama nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Šiuo metu tarp paramos gavėjų jau prasidėjo konkurencija dėl 2 procentų GPM, kuri tęsis iki pat gegužės 2 dienos.
Visgi reikia pripažinti, kad tie 2 procentai nėra tikroji labdara, o tik biudžeto lėšų perskirstymas. Tam, kad gyventojai rinktųsi aukoti savo lėšas, reikia sukurti mokestines paskatas, kurios yra taikomos kone visose vakarų valstybėse. Verta pažymėti, kad paramos mokestinių lengvatų klausimas Lietuvoje turi mokesčių mokėtojų diskriminacijos atspalvį.
Verslininkas, vykdantis verslą per kontroliuojamą juridinį asmenį, gali skirti paramą ir susimažinti juridinio asmens pelno mokestį. Kitų nepakankamai valstybės finansuojamų sričių - sveikatos, socialinės apsaugos - problemas iš dalies taip pat galima būtų spręsti pasitelkus mokestines lengvatas.
Kitais metais deklaruojant pajamas už 2017 metus, tikėtina, pasikeitimų taip pat bus. Įgyvendinant Vyriausybės planą mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems, taip pat vaikus auginantiems gyventojams, toliau turėtų būti didinami neapmokestinamų pajamų dydžiai.
Visgi esminiai klausimai apie tai, kur link pasuks GPM bei kiti mokesčiai, panašu, kelsis į dar vėlesnį laikotarpį. Pirmas svarbus dalykas, apie kurį užsimena Vyriausybė, yra darbdavio ir darbuotojo socialinių draudimo įmokų apjungimas. Tai turėtų pakeisti ne tik mokesčio bazę (tai yra, atlyginimas „ant popieriaus“ turėtų tapti didesnis), bet ir mokesčio tarifą.
Šiuo metu 15 procentų tarifas yra taikomas daugeliui pajamų rūšių, nepriklausomai nuo to, ar pajamos papildomai apmokestinamos socialiniais ir sveikatos mokesčiais, ar ne.
Jei šis vieningas tarifas būtų keliamas, reikėtų išlaikyti ir senąjį (15 procentų) tarifą, taikytiną ne darbo santykiams. Priešingu atveju žmonės gavę SODRA ir PSD neapmokestinamų pajamų (pvz., pardavę nekilnojamąjį turtą), susidurtų su mokesčių pakėlimu.
Kas gali pasinaudoti lengvata?
Ar galiu pasinaudoti lengvata, jei mokėjau įmokas į pensijų fondus?
Galite, jei įmokas mokėjote savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų naudai.
Ar galiu pasinaudoti lengvata, jei mokėjau įmokas už profesinį mokymą ar studijas?
Galite, jei įmokas mokėjote už profesinį mokymą ar studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ar suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.
Kaip apmokestinamos gautos palūkanos?
Prievolę deklaruoti pajamas turi visi gyventojai, gavę palūkanų iš juridinių asmenų. Šiuo metu visiems, investuojantiems per tarpusavio skolinimo platformas, neapmokestinama palūkanų suma siekia 500 €. Kitaip sakant, apmokestinamos visos, per mokestinius metus gautos palūkanos, kurios viršija 500 €.
Investuotojo uždarbis Lietuvoje apmokestinamas 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Fizinių investuotojų gautas pajamas apskaičiuoja tarpusavio skolinimo platforma, tuomet pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir tik gavusi patvirtinimą perkelia duomenis į pajamų mokesčių deklaraciją.
Į deklaraciją yra perkeliamos pajamos iš palūkanų, rekomendavimo programos ir pajamos, uždirbtos iš prekybos antrinėje rinkoje.
Palūkanos, kurios nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms apmokestinamos taikant 15 proc*. pajamų mokesčio tarifą.
Lietuvos įmonės, užsienio įmonės per jų nuolatinę buveinę, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai per nuolatinę bazę, nuolatiniai Lietuvos gyventojai išmokėdami Jums palūkanas nuo išmokamos palūkanų sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Pavyzdžiui, palūkanas gavote už piniginių lėšų suteikimą per Lietuvos sutelktinio finansavimo platformą. Tokiu atveju, nuo išmokamų palūkanų sumos išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį turi platforma, kuri teisiniuose sutelktinio finansavimo santykiuose veikia kaip tarpininkas.
Tam, kad palūkanas išmokėjusios įmonės galėtų tinkamai įvykdyti mokestines prievoles, Jūs privalote įmones informuoti, kad pajamų mokesčio mokėjimo tikslais esate nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
Atkreipiame dėmesį, kad palūkanoms nustatytos 500 eurų pajamų mokesčio lengvatos gali būti taikomos tik kalendoriniams metams pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Lietuvos įmonės, išmokėdamos palūkanas, nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį (t. y. palūkanoms netaiko pajamų mokesčio lengvatų).
Svarbu: Jeigu palūkanos išmokamos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), rezidentams, gali būti taikomas atitinkamoje sutartyje nustatytas mažesnis pajamų mokesčio tarifas. Sutartyje numatytą mokesčio tarifą palūkanas išmokėjęs asmuo gali pritaikyti turėdamas Jūsų pateiktą užsienio valstybės rezidento prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį (FR0021 forma).
* Lietuvoje gautų apmokestinamųjų pajamų: palūkanų, honorarų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomą, sporto ir atlikėjų veiklos pajamų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto ir Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kurių suma per metus neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu; metinė tokių pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 proc. mokesčio tarifą.
Mokesčių tarifai Lietuvoje
Lietuvoje taikomi įvairūs mokesčių tarifai, priklausomai nuo prekių ir paslaugų rūšies:
| Tarifas | Pavyzdys |
|---|---|
| Standartinis 21 proc. | Dauguma prekių ir paslaugų |
| Lengvatinis 9 proc. | Kai kurios prekės ir paslaugos (pvz., viešbučiai) |
| Lengvatinis 5 proc. | Kai kurios prekės ir paslaugos (pvz., vaistai) |
| 0 proc. | Prekės diplomatinėms, konsulinėms įstaigoms, tarpt. |
Marius Jansonas. 3 žingsniai imant būsto kreditą. Kaip sutaupyti ir nepermokėti - iš eksperto lūpų.
tags: #mokestines #lengvatos #busto #paskolos #palukanoms