Mokesčių lengvatos pastaruoju metu tapo viena populiariausių mokestinių frazių tiek spaudoje, tiek politiniame lygmenyje. Žodis „lengvata“ simbolizuoja, kad kažkas vyks lengviau, o pridėjus „mokesčių“, akivaizdu, kad dėl to mokėsime mažiau mokesčių. Bet ar tikrai mažiau? Mokesčių lengvatos yra palankesnės negu įprastinės apmokestinimo sąlygos.
Pritaikius lengvatą mokami mažesni mokesčiai, nes taikomas mažesnis tarifas, mažesnė mokesčio bazė, o galbūt pajamos apskritai neapmokestinamos. Kad mokestinė lengvata būtų taikoma, reikia atitikti tam tikras sąlygas. Įstatymų leidėjas mokesčių lengvatomis paprastai skatina tam tikrą verslo sritį, tam tikrą procesą ar vystymąsi. Taigi, mokesčių lengvata - politinis sprendimas.
Pavyzdžiui, viena iš naujausių lengvatų (įsigaliosianti nuo 2021 m.) - stambaus investicinio projekto lengvata, dėl kurios atsiradimo, įgyvendinus tam tikras sąlygas, galima bus iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio nuo tame projekte pagamintų produktų. Tam reikia investuoti nemažai pinigų ir sukurti tikrai daug darbo vietų. Panašiai veikia ir „patent box“ lengvata, kuri galioja nuo 2018 m. ir skirta skatinti inovacijas bei naujus išradimus atlikti Lietuvoje.
Pritaikyti mokesčių lengvatą, deja, kartais nėra taip lengva, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio į įstatymą. Tarp įstatymo ir mokesčių mokėtojo įsiterpia mokesčių administratorius, kuris kartais kiek kitaip interpretuoja įstatymo nuostatas konkrečiose situacijose ir papildomai vertina, ar nėra taip, kad mokesčių mokėtojas specialiai atliko tam tikrus sandorius (veiksmus), kad atitiktų mokesčių lengvatos reikalavimus. Tai gali tapti pagrindu paneigti lengvatos taikymą.
Mokesčių lengvatų taikymo praktikos pavyzdžiai
Klinika suteikė savo savininkui ir vadovui keletą ilgalaikių paskolų, kurios panaudotos gyvenamųjų namų statybai ir asmeninėms reikmėms, bet VMI įvertino, kad iš tikrųjų įmonė išmokėjo dividendus (nesvarbu, kad paskolas reikia grąžinti). VMI priskaičiavo kelis šimtus tūkstančių eurų mokesčių, o teismai patvirtino, kad po išduotomis paskolomis slėpėsi mokesčių vengimas.
Kitas pavyzdys - nuo 2014 m. galiojanti GPM lengvata obligacijoms, kuri išliko panaikinus kitas šio mokesčio lengvatas palūkanoms už ilgalaikes paskolas ir akcijų pardavimą (ne daugiau nei 10% ir išlaikytas ne trumpiau nei 1 metus). Ne paslaptis, kad 2013 m. pabaigoje, priėmus įstatymo pataisas, panaikinančias lengvatą palūkanoms pagal ilgalaikes paskolas, verslas suskubo adaptuotis - pertvarkyti ilgalaikes paskolas į obligacijas, o kai kurie - pertvarkyti įmonių struktūras, nes panaikinta ir kita - akcijų pardavimo pajamoms taikyta pajamų mokesčio lengvata. Iš dalies dėl to nuo 2014 m.
Siekdama išreikalauti mokesčius iš kai kurių paskolas pertvarkyti pasiryžusių verslininkų VMI taiko turinio viršenybės prieš formą principą ir tam tikrais atvejais konstatuoja piktnaudžiavimą, o teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar asmuo galėjo savo paskolas (ar skolas) „paversti“ obligacijomis, ar taip jis tik piktnaudžiavo. Net jei visi sandoriai pripažįstami realiais ir teisėtais, sukeliančiais teisines pasekmes (akcijos parduotos, paskolos suteiktos ir įsiskolinimas lieka), keliamas esminis klausimas: ar galėjo asmuo sudaryti tokius sandorius dėl to, kad žinojo, jog iš jų gaunamos pajamos neapmokestinamos, ar tokiu būdu jis tik vengė mokesčių?
Atsakymas nėra toks jau paprastas ir kaskart gali būti vis kitoks, nes svarbios visos aplinkybės. Vis dėlto, pastaruoju metu besiklostanti teismų praktika išryškino svarbią išvadą: vien tai, kad asmuo aktyviai siekia pasinaudoti mokesčių lengvatomis, savaime dar nėra piktnaudžiavimas teise. Taip teismai bent iš dalies pripažino, kad pati valstybė mokesčių mokėtojams suteikia teisę pasinaudoti tam tikru pranašumu (nauda) dėl pajamų apmokestinimo.
Turinio viršenybės prieš formą principas neretai VMI naudojamas lengvatų taikymui paneigti. Kita vertus, rastume pavyzdžių, kai lengvatos esmė ir paskirtis paliekama šone ir taikomas „formos viršenybės prieš turinį“ principas.
Formos ir turinio principų taikymas
Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs nusipirkote butą, jame nedeklaravote gyvenamosios vietos, bet realiai gyvenate. Kitą butą, kuriame formaliai esate deklaravę gyvenamąją vietą, jūs išnuomojate - taigi, jame realiai negyvenate. Kodėl? Nes formaliai nedeklaravote ten gyvenamosios vietos. Teismas sako, kad formalus reikalavimas deklaruoti gyvenamąją vietą yra būtinas lengvatos taikymui. Ir visiškai nesvarbu, kad įstatymų leidėjas iš tikrųjų siekė neapmokestinti būsto, kuriame žmogus realiai gyvena, pardavimo pajamų. O gyvenamosios vietos deklaravimas tik padeda nustatyti tokią vietą.
Kai kuriais atvejais net ir apmokestinimo taisyklės, kurios savo esme ir turiniu nėra mokesčių lengvatos, tačiau dėl jų taikymo sumažėja mokėtinas mokestis, susilaukia kritinio VMI požiūrio. Bėgant laikui pastebėjusi, kad dėl to sumokama mažiau mokesčių, VMI sugalvoja kaip kitaip teisės nuostatas taikyti taip, kad jomis pasinaudoti būtų kuo sunkiau. Kartais VMI taip sugalvoja po kokių 10 metų, nors teisinis reguliavimas per tą laiką nesikeičia. Pavyzdys - prestižo amortizacija.
VMI 2019 m. paskelbė, kad kovos su per dideliu prestižo amortizavimu mokesčių tikslais, nes tokiam amortizavimui VMI nepritaria. Nors įstatymas ir nepasikeitė, VMI papildė komentarą, prestižo amortizavimui nustatydama įstatyme neįrašytus papildomus reikalavimus („išaiškino“ įstatymą). Po to daugelis įmonių įsivėlė į diskusiją su VMI dėl prestižo amortizavimo sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams. Šiose bylose praktika dar nesuformuota, tad belieka apsišarvuoti kantrybe.
Raimondas Kuodis apie mokesčių reformą: žmonės nėra tiek kvaili, kiek kvaila mokesčių sistema
Vis dėlto, mokesčių lengvatų taikymą pasiseka ir apginti. Vienu pavyzdžių galėtų būti šį pavasarį pasibaigusi byla, kurioje į naujos technologijos skaitiklius investavusi įmonė siekė pasinaudoti investicijų lengvata pelno mokesčiui. Nors VMI po patikrinimo nurodė įmonei sumokėti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, visgi, pirmosios instancijos teisme įmonei pavyko apginti savo priimtus verslo sprendimus.
Siekiant pasinaudoti mokesčių lengvata, būtina tinkamai teisiškai įvertinti konkrečios įmonės ar gyventojo priimtų sprendimų turinį ir jų visumą. Svarbūs ne tik atskiri veiksmai ar sutartys, bet visos veiklos ar situacijos kontekstas. Tik iš šio konteksto nustatoma, ar konkrečiu atveju lengvata pritaikyta pagrįstai. Vertinimą sunkina tai, kad kai kuriais atvejais VMI pozicija labai formali (kai neišpildyti formalūs reikalavimai, nors turinys ir atitinka lengvatos taikymo tikslus), o kitais atvejais VMI šalia formalių reikalavimų, kuriuos įtvirtina konkretus įstatymas, kelia papildomų lengvatos taikymo sąlygų.
Taigi, naudotis lengvatomis ar nesinaudoti? Yra jos ar tik iliuzija? Kai lengvatų taikymo praktikai trūksta nuoseklumo, iškyla ir kol kas dar nesvarstoma politinė grėsmė. VMI jau po lengvatos ar tam tikros nuostatos, mažinančios mokėtiną mokestį, pritaikymo gali iškelti visai naują situacijos mokestinio vertinimo versiją.
tags: #mokestines #lengvatos #busto #paskolos #palukanoms #paimto