Mokesčių Lengvatos Būsto Paskolų Palūkanoms 2013 Metais: Ar Tai Realybė, Ar Tik Iliuzija?

Mokesčių lengvatos yra palankesnės negu įprastinės apmokestinimo sąlygos. Pritaikius lengvatą, mokami mažesni mokesčiai, nes taikomas mažesnis tarifas, mažesnė mokesčio bazė, o galbūt pajamos apskritai neapmokestinamos. Įstatymų leidėjas mokesčių lengvatomis paprastai skatina tam tikrą verslo sritį, tam tikrą procesą ar vystymąsi. Taigi, mokesčių lengvata - politinis sprendimas.

Ne mažiau svarbu, kad ne kiekvienas mokesčio sumažinimas yra lengvata, pavyzdžiui, leidžiami atskaitymai yra pelno mokesčio bazės apskaičiavimo elementas, o ne lengvata. Mažesnis mokesčio tarifas, taikomas skirtingiems mokesčių mokėtojams ar kitokiems objektams, taip pat nėra mokesčio lengvata.

Pritaikyti mokesčių lengvatą, deja, kartais nėra taip lengva, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tarp įstatymo ir mokesčių mokėtojo įsiterpia mokesčių administratorius, kuris kartais kiek kitaip interpretuoja įstatymo nuostatas konkrečiose situacijose ir papildomai vertina, ar nėra taip, kad mokesčių mokėtojas specialiai atliko tam tikrus sandorius (veiksmus), kad atitiktų mokesčių lengvatos reikalavimus. Tai gali tapti pagrindu paneigti lengvatos taikymą.

Panagrinėkime keletą pavyzdžių.

Pavyzdžiai Iš Praktikos

Klinika suteikė savo savininkui ir vadovui keletą ilgalaikių paskolų, kurios panaudotos gyvenamųjų namų statybai ir asmeninėms reikmėms, bet VMI įvertino, kad iš tikrųjų įmonė išmokėjo dividendus (nesvarbu, kad paskolas reikia grąžinti). VMI priskaičiavo kelis šimtus tūkstančių eurų mokesčių, o teismai patvirtino, kad po išduotomis paskolomis slėpėsi mokesčių vengimas. Galbūt ir taip.

Kitas pavyzdys - nuo 2014 m. galiojanti GPM lengvata obligacijoms, kuri išliko panaikinus kitas šio mokesčio lengvatas palūkanoms už ilgalaikes paskolas ir akcijų pardavimą (ne daugiau nei 10% ir išlaikytas ne trumpiau nei 1 metus).

Ne paslaptis, kad 2013 m. pabaigoje, priėmus įstatymo pataisas, panaikinančias lengvatą palūkanoms pagal ilgalaikes paskolas, verslas suskubo adaptuotis: pertvarkyti ilgalaikes paskolas į obligacijas, o kai kurie - pertvarkyti įmonių struktūras, nes panaikinta ir kita, akcijų pardavimo pajamoms taikyta pajamų mokesčio lengvata.

Iš dalies dėl to nuo 2014 m. iš esmės neapmokestinamos liko tik obligacijų, išleistų iki 2014 m., palūkanos. Siekdama išreikalauti mokesčius iš kai kurių paskolas pertvarkyti pasiryžusių verslininkų VMI taiko turinio viršenybės prieš formą principą ir tam tikrais atvejais konstatuoja piktnaudžiavimą, o teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar asmuo galėjo savo paskolas (ar skolas) „paversti“ obligacijomis, ar taip jis tik piktnaudžiavo.

Net jei visi sandoriai pripažįstami realiais ir teisėtais, sukeliančiais teisines pasekmes (akcijos parduotos, paskolos suteiktos ir įsiskolinimas lieka), keliamas esminis klausimas: ar galėjo asmuo sudaryti tokius sandorius dėl to, kad žinojo, jog iš jų gaunamos pajamos neapmokestinamos, ar tokiu būdu jis tik vengė mokesčių?

O gal juos planavo? Atsakymas nėra toks jau paprastas ir kaskart gali būti vis kitoks, nes svarbios visos aplinkybės. Vis dėlto, pastaruoju metu besiklostanti teismų praktika išryškino svarbią išvadą: vien tai, kad asmuo aktyviai siekia pasinaudoti mokesčių lengvatomis, savaime dar nėra piktnaudžiavimas teise.

Taip teismai bent iš dalies pripažino, kad pati valstybė mokesčių mokėtojams suteikia teisę pasinaudoti tam tikru pranašumu (nauda) dėl pajamų apmokestinimo. Tačiau velnias slypi detalėse.

Turinio viršenybės prieš formą principas neretai VMI naudojamas lengvatų taikymui paneigti. Kita vertus, rastume pavyzdžių, kai lengvatos esmė ir paskirtis paliekama šone ir taikomas „formos viršenybės prieš turinį“ principas.

Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs nusipirkote butą, jame nedeklaravote gyvenamosios vietos, bet realiai gyvenate. Kitą butą, kuriame formaliai esate deklaravę gyvenamąją vietą, jūs išnuomojate - taigi, jame realiai negyvenate. Tačiau jums pardavus pirmąjį butą (tą, kuriame realiai gyvenote nedeklaravę gyvenamosios vietos) nebus taikoma GPM lengvata pajamoms iš gyvenamojo būsto pardavimo.

Kodėl? Nes formaliai nedeklaravote ten gyvenamosios vietos. Teismas sako, kad formalus reikalavimas deklaruoti gyvenamąją vietą yra būtinas lengvatos taikymui. Ir visiškai nesvarbu, kad įstatymų leidėjas iš tikrųjų siekė neapmokestinti būsto, kuriame žmogus realiai gyvena, pardavimo pajamų.

O gyvenamosios vietos deklaravimas tik padeda nustatyti tokią vietą. Ar toks požiūris bus taikomas ir tais atvejais, kai asmuo VMI požiūriu, pavyzdžiui, „per dažnai“ keis savo deklaruotas nuolatines gyvenamąsias vietas?

Kai kuriais atvejais net ir apmokestinimo taisyklės, kurios savo esme ir turiniu nėra mokesčių lengvatos, tačiau dėl jų taikymo sumažėja mokėtinas mokestis, susilaukia kritinio VMI požiūrio. Bėgant laikui pastebėjusi, kad dėl to sumokama mažiau mokesčių, VMI sugalvoja teisės nuostatas taikyti taip, kad jomis pasinaudoti būtų kuo sunkiau.

Kartais VMI taip sugalvoja po kokių 10 metų, nors teisinis reguliavimas per tą laiką nesikeičia. Todėl reikėtų ir šiais klausimais nuolat atsinaujinti savo žinias. Pavyzdys - prestižo amortizacija. VMI 2019 m. paskelbė, kad kovos su per dideliu prestižo amortizavimu mokesčių tikslais, nes tokiam amortizavimui VMI nepritaria.

Nors įstatymas ir nepasikeitė, VMI papildė komentarą, prestižo amortizavimui nustatydama įstatyme neįrašytus papildomus reikalavimus („išaiškino“ įstatymą). Po to daugelis įmonių įsivėlė į diskusiją su VMI dėl prestižo amortizavimo sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams.

Šiose bylose praktika dar nesuformuota, tad belieka apsišarvuoti kantrybe. Todėl jeigu ketinate amortizuoti prestižą į ateitį, negalite būti tikri, kad kiekvienu atveju tokia teisė bus patvirtinta ir tikrintojų.

Vis dėlto, mokesčių lengvatų taikymą pasiseka ir apginti. Vienu pavyzdžiu galėtų būti šį pavasarį pasibaigusi byla, kurioje į naujos technologijos skaitiklius investavusi įmonė siekė pasinaudoti investicijų lengvata pelno mokesčiui. Nors VMI po patikrinimo nurodė įmonei sumokėti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, visgi pirmosios instancijos teisme įmonei pavyko apginti savo priimtus verslo sprendimus. Apeliacinis procesas nutrauktas šalims susitarus.

Siekiant pasinaudoti mokesčių lengvata, būtina tinkamai teisiškai įvertinti konkrečios įmonės ar gyventojo priimtų sprendimų turinį ir jų visumą. Svarbūs ne tik atskiri veiksmai ar sutartys, bet visos veiklos ar situacijos kontekstas. Tik iš šio konteksto nustatoma, ar konkrečiu atveju lengvata pritaikyta pagrįstai.

Vertinimą sunkina tai, kad kai kuriais atvejais VMI pozicija labai formali (kai neišpildyti formalūs reikalavimai, nors turinys ir atitinka lengvatos taikymo tikslus), o kitais atvejais VMI šalia formalių reikalavimų, kuriuos įtvirtina konkretus įstatymas, kelia papildomų lengvatos taikymo sąlygų. Neretai tokios sąlygos yra siurprizinės, nes nebuvo ir negalėjo būti žinomos tada, kai vyko sandoriai.

Taigi, naudotis lengvatomis ar nesinaudoti? Yra jos ar tai tik iliuzija? Neretai įmonėms ir gyventojams patiems sunku tai įvertinti, nes priimant sprendimą ir rizikuojant ne tik mokesčiais, bet ir baudomis, delspinigiais ir reputacija, reikia atsižvelgti ne vien į teisinį reguliavimą, bet ir į VMI bei teismų praktiką, keliant klausimą, kaip konkretus atvejis galėtų būti įvertintas jį patikrinus.

Kai lengvatų taikymo praktikai trūksta nuoseklumo, iškyla ir kol kas dar nesvarstoma politinė grėsmė.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios opozicijos teiktos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos: už buvo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 41, o susilaikė 19. „Kas bus 2024 metais kitaip, kad ta pataisa turėtų galioti tik vienerius metus? Tada palūkanos staigiai nukris? Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti daugiau negu 100 mln.

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst.

Kaip Sumažinti Būsto Paskolos Įmoką?

Jei turi būsto paskolą - klausyk įdėmiai. Pameni, čia ta pati paskola, kurią prieš keletą metų užsikarei ant kaklo trisdešimčiai metų? Ta, kurios įmoka nekukliai išbrango per pastaruosius metus ir jau netgi pradėjo truputį užknisti. Pasirodo, ši paskola gali ir mažėti.

Instrukcija:

Parašyk savo bankui laišką, kad sumažintų tau būsto paskolos maržą. Viskas. Instrukcijos pabaiga.

Bankų Maržos

Bankų maržos varijuoja tiek pagal kiekvieno prašytojo profilį, tiek pagal ekonominę makro situaciją. Taip jau susiklostė, kad kai aš ėmiau paskolą, situacija būsto rinkoje buvo karšta - nulinis euriboras, pigios paskolos, visi žmonės perkantys būstus, investuotojai perkantys butus nuomai. Žodžiu, nuotaikytė #ButaiBrangzzz.

Nes pigiomis laikytos paskolos staiga gerokai išbrango, euriboras sukilo, paskolos įmoka gyventojams paaugo arti 2x ir nei investuotojai dabar nori paskolų, nei žmonės labai skuba upgreidintis būsto.

Todėl bankai konkuruoja tarp vartotojų ir net mano draugai perkantys būstus po vieną (o default’o rizika juk tokiu atveju didesnė nei esant dviems dirbantiems bendraskoliams), gauna geresnes maržas nei aš 2019-aisiais. Kaip ir nesąžininga turint galvoje, kad man paskolos liko dar 25 metai. Kam čia permokėti?

Paskolos Refinansavimas Arba Paskolos Sąlygų Gerinimas

Pasirodo, paskolą galima refinansuoti. Ir taip, sutinku - kaip ir jums, žodis refinansuoti man skamba kaip daug papildomo darbo vėl derinant sutartis, vaikštant per bankus, notarus ir panašiai. Bet galima to ir išvengti.

Galima kreiptis į savo banką ir paprašyti sumažinti paskolos maržą. Skamba juokingai? Aš irgi daug nesitikėjau, nes kodėl jie savo noru turėtų sumažinti mano įmoką?

Kaip pasirodė, situacija rinkoje pasikeitė ir čia gaunasi šioks toks pokeris - jūsų dabartinis bankas pergyvena, kad nesumažinus įmokos, jūs nepatingėsite praeiti viso refinansavimo kelio ir ateinantiems 25 metams išeisite pas konkurentus.

O su paskola gali iškeliauti ir draudimas, ir kredito kortelės, ir einamoji sąskaita ir taip toliau.

Todėl mano atveju pakako išsiųsti vieną vienintelę žinutę bankui per elektroninę bankininkystę. Ir viskas.

Žinutė Bankui

Aš Swedbank klientas, tai žinutę supildžiau prisijungęs prie banko „Kontaktai -> Parašykite mums -> Būsto paskolos sąlygų keitimas”

Papildymas: internetai veikia, tad Swedbank paslėpė šią formą. Skaitytojas rašo kaip rasti naujai. 👇

Jei ką, Swedbank stipriai paslėpė formą, tad teko jiems skambintis telefonu, kad rasčiau ją. Reikia eiti Paskolos, lizingas > Mano Sutartys > Išskleisti norimą sutartį > Susidūrus su finansiniais sunkumais > Prašymas keisti būsto paskolos sutartį (pildant paraišką pasirinkite „Paskolos sutarties pakeitimai” laukelyje „Paskolos paskirtis”) > Ir paskutiniame žingsnyje įrašykite straipsnyje minimą žinutę.

Žinutės turinys? Nebūtina daugžodžiauti, įkopinu savo siųstą žinutę:

Įtraukti naują/ atsisakyti: Kitų sąlygų keitimas

Paskolos sąlygų keitimas: Maržos mažinimas.

Noriu refinansuoti turimą būsto paskolą. Priežastys kelios:

• Pakilęs EURIBOR ir padidėjusi mėnesio įmoka.
• Rinkoje tarp bankų vyraujančios mažesnės maržos (1.4%-1.6%).
• Stipriai pakilusi nuo 2019 turimo būsto vertė.

Turiu preliminarius kitų bankų pasiūlymus, norėčiau gauti Swedbank pasiūlymą.

Rezultatas

Supildžius laukiau kokį mėnesį, bet po ilgos tylos gavau skambutį iš Swedbank konsultantės.

Pirmo skambučio metu paprašė tiek manęs, tiek žmonos supildyti paskolos gavimo paraišką per naują (ten tiesiog info apie darbovietę, gaunamas pajamas ir pnš.)

Antro skambučio metu jau tiesiog informavo, kad paskolos sąlygos bus pagerintos.

Mano atveju marža mažinama nuo 1.95% iki 1.59% bei pritaikomas 200 Eur sutarties keitimo mokestis.

Sutarties keitimo mokestis kažkoks bus visą laiką, čia už banko sugaištą laiką skambinėjant ir ruošiant jums sutartis. Mano žiniomis, jis galėtų būti ir nulis, jeigu labai stipriai derėsitės. Aš tiesiog sutikau su siūlomais 200 Eur ir tiek. Čia ir tai tipo su nuolaida, nes kainoraštyje 400 Eur.

Na, ir to pasekoje, paskolos mėnesinė įmoka nuo 783 Eur sumažėjo iki 752 Eur (-31 Eur), o visa sumokama suma per paskolos laikotarpį sumažėjo net ant 11k Eur.

Šiuos skaičiavimus PRIEŠ/PO atlikau išsigooglinęs Bigbank’o skaičiuoklę, kuri pasirodė draugiškiausia vartotojui. Galite pasižaisti ir jūs ar apsimoka kažką keisti.

Ar Įmanoma Pralošti?

Na, gerėjant sąlygoms, minusų čia daug nerasime. Vienintelis kabliukas yra sutarties keitimo mokestis, tad dėl 0.03% pokyčio sutarties keisti, matyt, neapsimokės.

Taip pat, sutarties keisti, matyt, neapsimoka, jei planuojate greitu metu grąžinti paskolą ir/ar pirkti naują būstą. Nes įsigyjant naują būstą vėl bus ruošiama nauja sutartis, tad sutarties rengimo mokesčiai susidubliuos.

Tačiau, nykščio taisyklė turbūt tokia:

jeigu dabar jūsų turimos paskolos marža yra 1.8% ar daugiau ir jeigu per ateinančius 1-2 metus neplanuojate keisti būsto

Tučtuojau bėkite į banką!

Pabaigai

Net ir pasikreipus į banką, sąlygų niekas jums tikrai nepablogins. Tad nepatingėkite, išsiųskite tą vieną paprastą laiškelį. Gavus pasiūlymą, jį galima ir atmesti.

Sutaupyti 10-30 Eur/mėn jau ir nieko nedarant per 25 metus akumuliuojasi į penkiaženklę sumą. O čia juk šešiNuliai - mes dar ir kaip darome, investuodami lėtai ir pasyviai į VWCE & chill ar panašų, indeksą sekantį ETF’ą.

O sutaupę, mieli millenials’ai, nepaleiskite šio dvacoko ant dar kelių matcha latte mieste.

Vistiek jau esate įpratę šiuos pinigus išleisti, jie automatu nukeliaudavo į banko kasą.

O aš tesiūlau pakeisti kasą - išleisti ne ant banko pelnų didinimo, o automatu nukreipiant į savo orią ateitį.

Kokį būsto paskolos pasiūlymą jūs gavote iš savo banko? Pasidalink komentaruose, kažkam tikrai pravers!

Analizėje nurodoma, kad dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60.000 Eur paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 Eur iki 434 Eur daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13.000 Eur.

Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. „Apmokestinus šias lėšas, mūsų skaičiavimais, paslaugos vartotojams galėtų pabrangti iki 8%, kas galimai sudarytų apie 60 centų per mėnesį kiekvienam bankų klientui“ - teigė V. LBA teigimu, mokesčio įvedimas neigiamai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai, kadangi ilgalaikė žala gali būti kelis kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. Eur, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln.

Mokestis ant biudžeto staloVŽ jau rašė, kad valdančiajai koalicijai priklausanti Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasiūlė apmokestinti bankų aktyvus - tai reikštų, kad bankų pinigai brangs. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. Eur finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. „Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. Eur. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas.

Kaip anksčiau nurodė LBA Bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Bankų Aktyvų Mokesčiai Europoje

Ši lentelė apibendrina, kaip bankų aktyvų mokesčiai buvo įvesti skirtingose Europos šalyse:

tags: #mokestines #lengvatos #busto #paskolos #palukanoms #paimto