Daugiabučiuose laikomi šunys ir katės - džiaugsmas šeimininkams, bet ne visada jų kaimynams. Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami.
Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų. Aptarkime, kokios taisyklės galioja gyvūnų laikymui daugiabučiuose, kokie mokesčiai taikomi ir ką daryti, jei kaimynų augintiniai kelia problemų.
Gyvūnų užkalbėtoja. Pasivaikščiojimas, kainuojantis daug nervų
Gyvūnų laikymo apribojimai ir leidimai
Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą. Be to, yra šunų, kurių auginimui reikia gauti leidimą, taip pat ir tokių, kurie Lietuvoje apskritai yra draudžiami.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas gauti daugiabučio namo gyventojų ar besiribojančių privačių sklypų savininkų sutikimą dėl naminio gyvūno laikymo buvo panaikintas prieš daugiau nei 10 metų. Vis tik jis nurodė, kad Vilniaus mieste tiek daugiabučiuose namuose, tiek individualiuose namuose draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus.
Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių - draudžiama laikyti daugiau nei vieną. O kastruotų gyvūnų ir nekastruotų šuniukų ar kačiukų vadų iki 6 mėnesių amžiaus skaičius bute ar name nėra ribojamas, tačiau privaloma užtikrinti gyvūnų gerovę.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė įvardijo, kad gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų: „Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“
Klaipėdoje jokių leidimų ar reikalavimų naminių gyvūnų laikymui ar jų skaičiui nėra numatyta.
Minimalus plotas gyvūnams
R. Savickienės aiškinimu, dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyvūnų vados dydį ir vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą.
Iš jo galima matyti, kad katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote. Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15-20 kv. m. plotas. Didesniems - 30 kv. m. plotas.
Draudžiamos šunų veislės
Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis. Anot R. Savickienės, šių šunų ir jų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad šie gyvūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei.
Vis tik G. Grubinskas ir L. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad pavojingų veislių šunis bet kokiu atveju draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Leidimai taip pat neišduodami: nepilnamečiams; asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus; ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
G. Grubinskas įvardijo, kad, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangalas (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Pasak jo, tuo pačiu įsakymu yra patvirtinta viena kovinė šunų veislė - amerikiečių pitbulterjeras: „Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.“
Gyvūnų ženklinimas ir registravimas
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda. Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“
Anot jos, tai taip pat prisideda prie ligų prevencijos, jų stebėsenos ir kontrolės.
„Veterinarijos specialistų teigimu, augintinių ženklinimo procedūra labai paprasta - mažytė mikroschema po oda įterpiama specialia injekcine adata ir išlieka visam laikui. Jos nesimato, o gyvūnas nieko nejaučia. Ši procedūra labai greita, be to, gyvūnui nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje“, - teigė R. Savickienė.
Mokesčiai už gyvūnų laikymą
Kol kas nėra apmokestinami gyvūnų mylėtojai Šakiuose. "Tarybos sprendimas dėl rinkliavos buvo priimtas seniai, bet jis kol kas nevykdomas. Padėtis turėtų pasikeisti po registracijos, pagaminti žetonai, jie bus išduodami registruojant šunis. Pirmiausia surinkti už keturkojus pinigai bus naudojami sugrąžinti savivaldybės išleistus pinigus už šunų registracijos dokumentus", - sakė Šakių miesto seniūnas Alfonsas Jakas.
Daugiabučiuose šunis ir kates laikantys marijampoliečiai už vieną gyvūną privalo sumokėti po 5 litus. Priimtas nutarimas, kad viename bute negali būti auginama daugiau negu dvi katės, du šunys arba po vieną abiejų.
Per dvejus metus į Marijampolės savivaldybės biudžetą daugiabučiuose namuose laikomų gyvūnų šeimininkai papildė 70 tūkst. litų.
Gyvūnų mylėtojų miestu galima vadinti Šiaulius. Šio miesto savivaldybėje praėjusiais metais užregistruota per 5 tūkst. "Dėl mokesčio surinkimo už šunų laikymą neturime problemų. Praėjusiais metais planavome surinkti 110 tūkst. litų, o surinkome 112 tūkst. litų", - sakė Šiaulių m. savivaldybės Sanitarijos skyriaus vyr.
Beje, šiauliečių mokestis už gyvūnus yra vienas mažiausių Lietuvoje. Už šunį tenka mokėti 5 litus, katę - 2 litus per mėnesį.
Pasak savivaldybės darbuotojos, šunų savininkai negali skųstis, kad jų sunešti pinigai yra iššvaistomi. Mieste yra įrengtos 8 užtvertos šunų vedžiojimo aikštelės, dar vieną rengiamasi statyti.
Šio padalinio vedėjas Saulius Valickas tvirtino, kad kur kas didesnė Vilniaus miesto problema yra ne bešeimininkiai šunys, o katės. Jų kolonijos veisiasi prie bendrabučių tipo bei daugiabučių namų, kurių šeimininkai nesirūpina bendromis patalpomis.
Vilniaus miesto savivaldybė beglobiams gyvūnams gaudyti kiekvieną mėnesį išleidžia apie 54 tūkst.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Klaipėdos savivaldybės atstovo teigimu, už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą atsako jų laikytojas ar savininkas. Taip pat ir už privalomą jų bei kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.
Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 30 iki 120 eurų. Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų. O atvejai, kuomet gyvūnas gali būti arba privalo būti konfiskuojamas, numatyti Administracinių nusižengimų kodekse.
Tačiau, G. Grubinsko teigimu, praktikoje tai taikoma itin retais, išimtiniais atvejais.
„Gyventojai, įtardami, kad jų kaimynai laiko gyvūnus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, gali apie tai pranešti savivaldybei“, - pridūrė pašnekovas.
Ką daryti, jei kaimynų gyvūnai kelia triukšmą?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipė dėmesį, kad gyvūnų laikymo taisykles remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, rengia savivaldybės. Kitaip tariant, kiekviena savivaldybė parengia taisykles, kurios galioja jos teritorijoje.
Pasak VMVT, šios taisyklės nustato, kaip gyvūnai, įskaitant šunis, turi būti laikomi, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė, pažeidžiama viešoji tvarka ir pan. Todėl susidarius situacijai, kai šios taisyklės yra pažeidžiamos, reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvenama.
„Savivaldybės taip pat atsako už šių taisyklių priežiūrą ir kontrolę, todėl rekomenduojame kreiptis į tam tikrą savivaldybę ar asociaciją“, - nurodė VMVT.
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Tai reiškia, kad iš esmės, tokioje situacijoje yra pažeidžiamos taisyklės.
Visgi G. Grubinskas pažymi, kad taisyklių pažeidimas savaime atsakomybės neužtraukia, todėl apie tai neužtenka tik pranešti, t. y. reikia pateikti ir įrodymus.
„Šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės - turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas. Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą“, - dalijosi savivaldybės atstovas.
Jei pranešta informacija apie pažeidimą pasitvirtina, tuomet yra kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes.
Be to, G. Grubinskas pabrėžė, kad pranešus apie situaciją vieną ar du kartus, nereiškia, kad augintinio savininkas tikrai bus nubaustas. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl gali būti naudojamos skirtingos priemonės jai spręsti.
Už triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 1 tūkst. eurų.
Policijos departamentas ir Vilnius apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) atkreipė dėmesį, kad netinkamas gyvūnų laikymas ar priežiūra - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas. Šiame įstatyme numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o už pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.
„Priimdami sprendimą pareigūnai kiekvieną kartą įvertina visas aplinkybes. Todėl, kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. t.)“ - pabrėžė Vilniaus APVK.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ veiklos specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė atkreipė dėmesį, kad šunų lojimas - viena dažniausių konfliktų daugiabučiuose priežasčių. Pasak jos, tai rodo, kad ne visi žmonės žino, kaip reikia rūpintis augintiniais.
L. Vaitekūnaitė pažymėjo, kad tokios situacijos gali būti pripažintos gyvūnų gerovės pažeidimu, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Ji pažymėjo, kad žmonėms, kurie kreipiasi su klausimais, ką daryti tokioje situacijoje, įstaiga visuomet pataria pirmiausia pasistengti taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus.
Jei tai nepadeda, toliau rekomenduojama:
- Kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jei trikdoma rimtis;
- Kreiptis į VMVT, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros;
- Kviesti policiją bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.
Specialistė pažymėjo, kad prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus - pavyzdžiui, įrašyti šuns lojimą ar fiksuoti, kokiu dažnumu ir kokiomis valandomis trikdoma ramybė.
L. Vaitekūnaitė nurodė, kad gavę pranešimą, atsakingos institucijos įvertina situaciją pagal savo kompetenciją.
„VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą pagal ANK 346 straipsnį („Gyvūnų gerovės pažeidimas“), o esant sunkesniems atvejams - spręsti dėl gyvūno konfiskavimo ar perduoti informaciją policijai, jei įžvelgiama BK 310 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) požymių. Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius arba policija gali reaguoti dėl triukšmo - jei nustatoma, kad gyventojų poilsis sistemingai trikdomas, taikomos administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą“, - pastebėjo specialistė.
